Pasaulio pažinimo pamokose labiausiai skatinami atradimai: mokant gamtos procesų pažinimo ir ekologijos; ugdant tinkamas mokinių vertybines nuostatas. Tyrime dalyvavo 19 klasės mokinių. Tyrimas vyko 6 mėnesius atliekant tarpines analizes. Atlikta pagrindinių dimensijų analizė. Darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados. Literatūros sąraše-108 šaltiniai. Darbas iliustruotas 27 lentelėmis, 20 paveikslėlių ir 11 priedų. / Final work presents study of discovery learning in natural science education. Discovery learning in the frames of given work is a new educational way using learners’ personal experience with the purpose of helping understand natural process. Natural sciences are very important for learner and is a tool for understanding surroundings through his own discovery. Aim of the work – to study and to analyse what measures promotes discovery in natural science lessons. Object of work – didactic instruments (methods, tools, ways and etc.) that provokes discovery process the most. Trying to reach the aim four tasks formulated: to analyse and scientifically explore content of discovery in natural science education; to present most popular and effective discovery learning methods; to analyse the concept of outdoor learning method in natural science education; to perform an empirical research allowing analysis of learners experience in discovery learning. Empirical research performed by observing 19 schoolchildren in the outdoor lessons that organized in various educational environment (in the park, in the blind library, in the other classroom). Master work consists of introduction, 2 main parts, conclusions, the list of used literature (108 item) and 11 annexes. Work is illustrated with 27 tables and 20 pictures.

Pastaruoju metu vis labiau akcentuojamas ne mokymo turinys ar programas, bet mokymo(si) būdai ir metodai, t.y. – kaip mokyti? (Walsh, 2001; Bartkevičienė, 2008; Hargreaves, 2008). Jaunesniame mokykliniame amžiuje vyrauja pažintinis vaiko santykis su aplinka, dėl ko pradinė mokykla yra palankus metas pradėti formuoti asmens mokslinį raštingumą, ugdyti mokslinę kultūrą, pradėti taikyti mokslinio tyrimo metodus, kas neabejotinai plėtoja mokinių pažinimo kompetencijas (Lamanauskas, 2004; Savickaitė, 2005; Vilkonienė, 2005). Atsižvelgiant į tai, tyrimo problema formuluojama klausimu: ar pradinėje mokykloje šiuo metu naudojamų pasaulio pažinimo vadovėlių turinys suteikia palankias galimybes tiriamųjų metodų taikymui ir tuo pačiu – mokinių gamtotyrinės / aplinkotyrinės veiklos aktyvinimui? Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurių metu būtų aiškintasi ar pasaulio pažinimui skirti vadovėliai skatina tiriamąją mokinių veiklą. Tuo pasireiškia šio tyrimo naujumas. Tyrimo objektas: I-IV klasių pasaulio pažinimo vadovėlių turinys tiriamųjų mokymo(si) metodų taikymo aspektu. Darbo tikslas: įvertinti I-IV klasių pasaulio pažinimo vadovėlių teikiamas galimybes taikyti tiriamuosius mokymo(si) metodus. Darbo uždaviniai: 1) Remiantis moksline ir metodine literatūra, atskleisti tiriamųjų mokymo(si) metodų reikšmę ugdymo turinio struktūroje. 2) Mokslinės ir metodinės literatūros analizės pagrindu išskirti vadovėlių turinio vertinimo kriterijus galimybių taikyti tiriamuosius mokymo(si) metodus aspektu... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, more and more emphasis is put on the teaching/learning methods and techniques, i.e. “How to teach?”, rather than on the teaching contents or programs (Walsh, 2001; Bartkevičienė, 2008; Hargreaves, 2008). In the young school age, a cognitive child’s relationship with the environment prevails, therefore a primary school is a favourable time to start developing a personal scientific literacy, fostering a scientific culture, and introducing scientific research methods, which undoubtedly develop pupils cognitive competencies (Lamanauskas, 2004; Savickaitė, 2005; Vilkonienė, 2005). With consideration of the above, the research problem is formulated as a question: whether the content of the world cognition textbooks currently used in the primary school provides a favourable context for application of exploratory methods and, at the same time, for activation of the pupils nature research / environmental research activities? No studies have been carried out in Lithuania to investigate, if the world cognition textbooks promote the pupils research activities. This is the novelty of this research. The object of the research: the content of the world cognition textbooks of the 1st-4th forms in the respect of application of exploratory teaching/learning methods. The aim of the thesis: to assess the possibilities provided by the world cognition textbooks of the 1st-4th forms for application of exploratory teaching/learning methods. The targets of the thesis: 1) Based on the... [to full text]

Mokykliniai vadovėliai yra svarbi ugdymo turinio dalis, todėl yra keliamas probleminis klausimas – ar pasaulio pažinimui skirtų vadovėlių turinys suteikia galimybes pradinių klasių mokiniams mokomąją medžiagą įsisavinti skirtingais mokymosi būdais, atitinkančiais individualų mokymosi stilių. Eilės mokslininkų teigimu, būtent pasaulio pažinimo pamokų metu gali būti sėkmingai taikomi labai įvairūs mokymo(si) metodai, teikiantys galimybes mokiniams pasirinkti skirtingus mokymosi būdus (Vilkonienė, Leparskienė, 2003; Vilkonis, 2003; Lamanauskas, 2004; Мельник, Корожнева, Вилконис, 2004; Vilkonienė, 2005). Šiuo tyrimu siekiama įvertinti pasaulio pažinimo vadovėlių turinį pritaikymo įvairiems mokymosi stiliams aspektu. Remiantis moksline ir metodine literatūra siekiama apibrėžti pradinėje mokykloje vyraujančius mokymosi stilius bei išskirti ir apibrėžti vadovėlių turinio vertinimo kriterijus. Siekiama atlikti lyginamąją pasaulio pažinimo vadovėlių turinio analizę pagal išskirtus vadovėlių vertinimo kriterijus pritaikymo įvairiems mokymosi stiliams aspektu. Tyrimo metu taikyti mokslinės ir metodinės literatūros analizės, ekspertų apklausos, klasikinės ir kokybinės vadovėlių turinio analizės, aprašomosios statistikos, lyginamosios analizės metodai. Tyrimo metu išanalizuota 21 knyga. Ekspertinės apklausos metu apklausti 6 ekspertai – pradinio ugdymo specialistai. Pradiniam mokykliniam amžiui yra būdingi klausymo (audialinis) mokymosi stilius, kuris reiškiasi pomėgiu uždavinėti... [toliau žr. visą tekstą] / Schoolbooks are very important part of education and that is why the problematic question is as follows: does the content of world cognition textbooks provides a possibility to learn the material in different ways of studying respectively to individual needs. According to various scientists, different learning methods can be successfully adapted especially in world cognition lessons (Vilkonienė, Leparskienė, 2003; Vilkonis, 2003; Lamanauskas, 2004; Мельник, Корожнева, Вилконис, 2004; Vilkonienė, 2005). The aim of this study is to asses the world cognition textbooks in aspect of content adaptation to different styles of learning. On a basis of scientific and methodical literature the learning styles in primary schools and assessment criteria of textbooks are defined in this study. My aim was to make a comparative analysis of world cognition textbooks using defined criteria of assessing textbooks in aspect of content adaptation to different styles of learning. There were scientific and methodical literature analysis applied, expert surveys, classical and qualitative textbooks‘content analysis, descriptive statistics and methods of comparative analysis used in this research. Analysis was made on 21 textbook. Six experts (specialists of primary education) were quizzed during expertise survey. The primary school learning style characterizes itself with aural (acoustic) learning style, with specific features like giving questions and listening to people talking or audio-video... [to full text]

Ugdymo proceso kaita, apimanti pakitusį ugdymo turinį, naują požiūrį į besimokantįjį, žinių sistemą, kintantis šeimos požiūris į mokyklą, informacijos gausa, reikalauja ir naujų turinio perteikimo būdų, tad kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti IKT (informacinės komunikacinės technologijos ir IMM (inovatyvūs mokymo metodai). Šiame darbe laikysime, kad informacinės komunikacinės technologijos - tai (skaitmeninių) būdų ir priemonių visuma, kuriomis ugdymo tikslais kuriama, renkama, saugoma, transformuojama ir skleidžiama informacija. Teorinėje dalyje pristatoma informacinių technologijų evoliucija ir revoliucija, apžvelgiamas atskirų užsienio šalių IKT naudojimas praktikoje. Taip pat aiškinamasi apie IKT naudojimą pradinėse klasėse per IKT taikymo rekomendacijas; mokytojo funkcijas, vaidmenis ir metodų įvairovę; vertinant mokinių pasiekimus ir palaikant ryšius su tėvais. Analizuojama IKT taikymas pasaulio pažinimo kurse per kompiuterines mokymo priemones lietuvių kalba ir jų naudojimo galimybes bei per tarptautinių IKT išteklių elektroninę struktūrą. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar inovatyvūs mokymo(si) metodai – šiuolaikinius pedagogikos lūkesčius atitinkantys veiksmingi ugdymo metodai? Buvo iškeltas darbo tikslas – apžvelgus IKT ir IMM naudojimo pasaulinę patirtį ir išsiaiškinus Lietuvos situaciją šiuo klausimu... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the process of education, relied on the changed educational content, new approach towards learner, systems of knowledge, changing families‘ overview to school, the profusion of information requires new methods of content imparts. So every teacher seeks’ his lessons to be more interesting, helpful in realizing educational material as well as helping in development of learners creativity and willingness of news. These aims might be accomplished by using ICT (informational communication technologies) or IEM (innovative educational methods). In the frames of this work informational communication technologies are integer of ways and measures with witch information is collected, stored, transformed and spread as the aim of educational process. Theoretical part of the work present evolution and revolution of information technologies, examples of various use of ICT in foreign counties. It also reveals main ways of ICT use in elementary school: in evaluation of learners knowledge and getting into contact with parents. ICT use possibilities in lessons of natural science by using Lithuanian language and it’s use possibilities and international ICT base. This work was aimed to reveal whether innovation educational methods correspond with the expectations of modern pedagogy. The goal of the work after analysis of ICT and IEM (it’s international examples and Lithuanian experience in this field) – promote research, that would allow us to evaluate given educational methods and... [to full text]