Pasaulio pažinimo pamokoms (ypač gamtamokslinėms) ypatingai svarbu, kad mokinys stebėdamas ir analizuodamas, tyrinėdamas ir įsitikindamas, svarstydamas su draugais ir pan. gautų naują informaciją ir su ja dirbtų. Taip gauta informacija geriau bus suprasta, greičiau susiformuos sąvokos, o kartojimas padės greičiau atsirasti vaizdiniams. Rostoko projekto autoriai įsitikinę, kad aštuonmečiai, priklausomai nuo jų ankstesnės patirties ir esamų žinių, gali abstrakčiai mąstyti, net jei jie formuluoja atsakymus ir mintis sava kalba. Siekdami tai patvirtinti ar paneigti analizavome mokymo proceso (organizuoto pagal projekto autorių metodiką ir bandomą keliose Europos valstybėse) rezultatą – mokinių žinias ir gebėjimą formuluoti sąvokas, jomis operuoti. Mokslinius teorinius faktus apie gamtamokslinių sąvokų interiorizavimą jungiant holistine samprata buvo atskleisti gamtamokslinių sąvokų formavimo modelio pagrindu laikytini teiginiai. Remiantis teorinėmis prielaidomis, parengtas pradinių klasių mokinių gamtamokslinių sąvokų interiorizacijos modelis. Teorinis ir empirinis tyrimas parodė, kad pradinių klasių mokinių gamtamokslinių sąvokų interiorizavimui būdingos tam tikros pagrindinės ypatybės,apibrėžtos pagrindinės jaunesniojo mokyklinio amžiaus gamtamokslinių sąvokų raidos veiksmingumo kryptys. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad modulio Vanduo metodika gali būti sėkmingai taikoma siekiant ugdymo kokybės Lietuvos mokyklose, jeigu mokymo efektyvumu bus suinteresuotas kiekvienas... [toliau žr. visą tekstą] / The article presents the results of the research in adoption of the content of the programme “Water” developed by the scientists from the University of Rostock. The sample of the research included school learners from the 2nd to 4th forms. The data of three testings were analysed and the evaluated change in the school learners’ knowledge development proved that application of the methodology of the programme “Water” significantly improved the respondents’ knowledge of water, its structure, states, the water cycle, the mechanism of water treatment and self-cleaning. This knowledge includes and expands not only learning about the environment but also develops school learners’ ecological attitude to nature and natural resources. However, only well-established long-term knowledge (which is the focus of the programme under discussion) will ensure the application of this knowledge in further process of natural science education. The article also presents the analysis of school learners’ reflections on learning, which shows that the respondents, involved in the investigation of the discussed object (i.e. water in this case) demonstrated a better acquisition of the presented material since visual aids, motivation and active involvement of learners are as relevant as the presented information itself. The conducted research allowed to evaluate the role of the programme “Water” in long-term knowledge adoption, that is, learning and internalisation of concepts. The change in test... [to full text]