Įžengus į žinių ir informacinių technologijų amžių, vykstant globalizacijai bei sparčiai darbo veiklos pasaulio kaitai svarbu tampa ruošti nebe siauros srities specialistą, bet generalistą. Tai reiškia, kad svarbu aukštojoje mokykloje paruošti asmenį, turintį bendrąsias kompetencijas, t. y. tuos gebėjimus, kurie gali būti lengvai transformuojami iš vienos veiklos į kitą ir, kurie yra įsidarbinimo, mokslų tęsimo, asmens saviraiškos, socialinės integracijos bei karjeros plėtojimo pagrindas. Taigi darosi aktualu aukštojo mokslo kokybę analizuoti bendrųjų kompetencijų išugdymo aspektu. Šio magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti ugdytinų bendrųjų kompetencijų kokybę aukštojoje mokykloje. Darbe analizuojama ugdymo kokybės sampratos kaita, aukštojo mokslo kokybė teisiniu aspektu, apžvelgiamas studijų programų modernizavimas bendrųjų kompetencijų aspektu. Išanalizavus daugelio autorių nuomonę, buvo sukurtas ugdytinų bendrųjų kompetencijų aukštojoje mokykloje modelis. Pagrindiniai darbo metodai: mokslinės literatūros ir aukštąjį mokslą reglamentuojančių teisės aktų analizė, studijų programų aprašų turinio (content) analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingų kompetencijų grupių skirtingi elementai fakultetuose išplėtojami / išugdomi nevienodai. Esminiai skirtumai išryškėjo tarp FIF ir EF. Remiantis tyrimo rezultatai galime tvirtinti, jog aukštojo mokslo kokybė bendrųjų kompetencijų aspektu labiausiai išlaikoma Filologijos... [toliau žr. visą tekstą] / Progressing globalization and quickly changing work activity reguire to prepare a generalist but not a specialist of narrow field. It means that it is important to prepare a person which has developed transferable competences, e. g. those abilities which can be easily transfered from one activity to another and which are the basis of personal perfection, job placement, self – expression, social integration, lifelong learning and career development. Therefore it becomes important to analyze the quality of higher education understanding it as transferable competences‘ development. The main task of this research work is to analyze the quality of developed transferable competences at Vilnius university. The conception of changes of education quality in Higher Education and legal aspects of the quality of higher Education were analyzed. A modernization of study programmes as the development of educated transferable competences was disputed. After analyzing the opinions of different authors, a theoretical model of transferable competences to be developed was created. The following research methods in order to implement the main purpose were chosen: the analysis of scientific literature, the analysis of Lithuanian and international legal documents regulating the quality of Higher Education, the analysis of the content of study programmes, the questionnaire, statistical comparative analysis of data. The results of the research showed that different abilities of different competences... [to full text]

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

Disertacinio tyrimo objektas – universitetinių studijų akreditavimo procesas. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema – universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemoje nėra suformuoto visuotinai priimto akreditavimo proceso modelio. Tyrimo problema konkretizuojama probleminiu klausimu – kokia turėtų būti universitetinių studijų akreditavimo proceso modelio struktūra, kad būtų užtikrinta vieša universitetų atskaitomybė ir sudarytos prielaidos palyginamų vertinimo metodologijų formavimui? Tyrimo tikslas – sukurti teorinį universitetinių studijų akreditavimo proceso modelį ir empiriškai patikrinti jo pagrįstumo vertinimą. Šio darbo rezultatų naujumą atskleidžia sukurtas ir teoriškai pagrįstas universitetinių studijų akreditavimo proceso modelis, kuris europinėje studijų kokybės vertinimo sistemoje siūlomas palyginamoms metodologijoms formuoti ir universitetų atskaitomybei užtikrinti. Teoriniu atžvilgiu disertacinis tyrimas atskleidžia universitetinių studijų akreditavimo proceso kompleksiškumą ir išryškina esmines atskirų šio proceso etapų charakteristikas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: siūlomas universitetinių studijų akreditavimo proceso modelis bei atskiri jo elementai gali būti sėkmingai taikomi aukštojo mokslo institucijose, siekiant užtikrinti aukštą studijų kokybę; tyrimo procese išryškėjo tobulintini universitetinių studijų akreditavimo proceso aspektai, kuriais remiantis pateikiamos rekomendacijos šiam studijų kokybės vertinimo procesui gerinti. / The object of the research is the accreditation process of university studies. While analysing this object, the problem of the research is being solved – the system of quality assessment of university studies lacks a universally accepted model of accreditation process. The object of the research is made more explicit by the following problematic question: what structure of the university studies accreditation process model should there be to ensure public accountability of universities and to create the background for the formation of comparable evaluation methodologies. The aim of the research is to create a theoretical model of university studies accreditation process and to test its validity assessment empirically. The novelty of the results of this work is evidenced by the worked out and theoretically substantiated model of university studies accreditation process. The model is recommended for the formation of comparable methodologies and university accountability assurance in the European system of study quality assessment. From the theoretical point of view, this doctoral thesis research reveals the complexity of university studies accreditation process and highlights the main characteristics of separate stages of this process. Practical significance: the proposed model of university studies accreditation process and its separate elements can successfully be applied in higher education institutions to ensure high quality of studies; in the course of the research some... [to full text]

Darbe atlikta teorinė studijų kokybės vertinimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad studentų požiūris į socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybę yra sąlygotas subjektyvių veiksnių (universiteto, specialybės, studijų programos ir pan.) Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - išanalizuoti, kaip Lietuvos universitetų bakalauro lygio aukštesniųjų kursų dieninio skyriaus socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) studentai vertina pasirinktas programas, jų kokybę. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, procentų, vidurkių, standartinių nuokrypių, koreliacijos (r)) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 193 Lietuvos universitetų bakalauro lygio dieninio skyriaus socioedukacinių studijų programų (socialinė pedagogika/darbas) studentai. Empirinėje dalyje nagrinėjama, kaip socioedukacinių studijų programų studentai vertina pasirinktas studijų programas ugdomų gebėjimų, studijų apimties dalykų, studijų blokų, modulių, skatinančių/neskatinančių veiksnių sistemingai dirbti semestro metu, praktikų ir nacionalinės švietimo politikos aspektais. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Hipotezė tikėtina, kad studentų požiūris į socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybę yra sąlygotas subjektyvių veiksnių pasitvirtino . 2. Socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybės vertinimus lėmė tokie subjektyvūs veiksniai kaip respondentų specialybė, kursas bei universitetas... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the evaluation of the quality of study was carried out in this paper work. The hypothesis that students attitude towards the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) is effected by subjective factors (university, speciality, study programmes and so) was made. According to the method of questionnaire there was a research made which aim was to analyse how Lithuanian Bachelor full-time students in higher courses of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) evaluate the programmes, their quality. A statistic data analysis was made (descriptive frequency, percentage, average, standard deviation, correlation (r)). 193 Lithuanian Bachelor full-time students in higher courses of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) participated in this research. In the empirical part students evaluate the programmes they have chosen, what skills are developed, study components, modules, stimulating/non-stimulating factors influence work and study systematically on the aspects of practical and national educational policy. The most essential conclusions of the research: 1. The hypothesis is reliable that students attitude towards the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) is determined by subjective factors. 2. The evaluation of the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) was determined by subjective factors such as the respondents speciality... [to full text]