Each state has its borders. Emphasis on territorial integrity is one of the key components in a definition of a state. Therefore, borders represent a natural part of a state indicating what belongs to the state and what is outside the boundaries of its territory. At the same time existing of a border poses both legal and ethnic problems to population of border regions. Though those problems are not specific to border regions and are faced by people living deeper inside a state, however, population of border regions experience consequences of these problems much more acutely and painfully than people living in the middle of a country. What does it mean to be an inhabitant of a border zone? What does it mean to be a “Lithuanian”? Who is “Latvian”? How did a “Latvian” become a “Lithuanian”? How citizenship is contrasted with nationality? What caused a decision to take Lithuanian or Latvian citizenship? What caused a decision to become a member of one nation or the other? Period 1918–1940 has been selected because the most important moment in formation of national and citizen identity was emergence of the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia and setting of the administrative boundary between these two republics in 1921. Identity as such is not finite; therefore it is important to evaluate factors, which in time had determined decisions of people living in the border region to take Latvian or Lithuanian citizenship, and to analyze the relationship between a... [to full text] / Vienas esminių valstybės apibrėžimo komponentų yra teritorinio vientisumo pabrėžimas. Valstybės teritoriją riboja sienos, kurios žymį vietą ties, kuria baigiasi vienos valstybės galia ir prasideda kitos. Disertacijos tyrimo objektas – latviai, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojai, jų tautinio tapatumo raida. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos–Latvijos (iki 1918 m. Kauno ir Kuršo gubernijų) pasienio gyventojų tapatumo raidą 1918–1940 m., įvertinti tautybės ir valstybės santykį šiame pasienyje. Uždaviniai: apžvelgti latvių tautinės mažumos formavimąsi Kauno ir Kuršo gubernijos pasienyje; išanalizuoti Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo eigą 1920–1922 m.; aptarti valstybės galios apraiškas Lietuvos–Latvijos pasienyje 1918–1940 m.; išanalizuoti latvių, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojų, tautinio tapatumo apraiškas 1918–1940 m. Darbe analizuojama kaip kito pasienio gyventojų tapatumas 1918–1940 m. Pokytį atskleidžia administracinės linijos svarbos kaita. Iki Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ta pati administracinė linija skyrė du tai pačiai valstybei, Rusijos imperijai, priklausiusius administracinius vienetus Kauno ir Kuršo gubernijas, o po Pirmojo pasaulinio karo ši linija skyrė dvi nepriklausomas valstybes. Darbe nagrinėjama kaip valstybės sieną suvokė pasienio gyventojai, kurios valstybės įtaką jie patyrė, kaip ir kodėl valstybė kontroliavo pasienio zonos gyventojų veiklą ir kaip tai pasireiškė kasdienybėje. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje... [toliau žr. visą tekstą]

Meno kolektyvai yra sociokultūrinės aplinkos reiškiniai, kurių puoselėjimas ir išsaugojimas ypač ryškiai atspindi tautiškumą, jo koreguojamas nūdienos kultūros raidos tendencijas. Šiuo požiūriu meno kolektyvai svarbūs vertinant ir aplinkos kultūros raidą. Kitaip tariant, meno kolektyve atsispindi aplinkos kultūros ypatybės, tarp jų ir tautiškumo samprata. Tautoje, o multikultūrinėje aplinkoje ypač svarbu išvengti vertybių niveliacijos ir sudaryti palankias sąlygas kultūros savitumo puoselėjimui, išgryninimui. Puoselėjimo galimybės ypač ryškios ir aktualios meno kolektyve, kuris ir atspindi aplinkos kultūrą, ir ją veikia. Todėl tautiškumo puoselėjimas meno kolektyve kaip multikultūrinės aplinkos veiksnys yra aktuali pedagoginė problema. Tyrimo objektas – tautiškumo puoselėjimas meno kolektyve kaip multikultūrinės aplinkos veiksnys. Tyrimo tikslas – atskleisti tautiškumo puoselėjimą meno kolektyve kaip multikultūrinės aplinkos veiksnį. Tyrimas grindžiamas humanistine teorija, atspindinčia toleranciją ir pagarbą kultūrų įvairovei, raidai, tautinių bruožų puoselėjimui. Tyrimu atskleistas meno kolektyvo vaidmens puoselėjant tautiškumą multikultūrinėje aplinkoje modelis. Jis grindžiamas etninių grupių kolektyvų įvairove, meno kolektyvo savitumu, kutūrinių renginių sistema regione, asmens interesais meno kolektyve. Išskirtos multikultūrinių tendencijų meno kolektyve ypatybės, nacionalinės kultūros reikšmė sociokultūrinės integracijos procese. Atskleistos tautiškumo puoselėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / Art groups are phenomena of socio – cultural environment and their nurturance and preservation reflect nationality very clearly as well as tendencies of today’s cultural development. In this aspect, art groups are very important when evaluating the cultural development of particular environment. In other words, an art group reflects cultural features of the environment as well as the conception of nationality. In the nation, especially in the multicultural environment it is essential to avoid the leveling of values and to create openings for nurturing and purification of cultural distinction. The possibilities of purification are especially clear and actual inside the art group, which reflects and influences the culture of the environment. That is why the nurturance of nationality in the art group as a factor of multicultural environment is an actual pedagogical issue. The object of the research is the nurturance of nationality in the art group as a factor of multicultural environment. The aim of the research is to reveal the nurturance of nationality in the art group as a factor of multicultural environment. The research is based on the humanistic theory reflecting tolerance and respect towards the diversity of cultures, development, and nurturance of cultural features. The research displays the model of the role of art groups in nurturing nationality in multicultural environment. It is based on the diversity of ethnic groups, the distinction of an art group, the system of... [to full text]

Nors emigracijos mastai į JAV iš Baltijos valstybių mažėja, naujausia banga – po nepriklausomybės atkūrimo, daug lietuvių ir latvių išvyko įgyvendinti svajonių į Ameriką. Visgi, ne vienas jų stengėsi kuo greičiau adaptuotis „lydomajame katile“ ir kuo greičiau tapti tikrais amerikiečiais. Apie lietuvių diasporą JAV, ypač rytinėje šalies dalyje, galima rasti medžiagos ir apytikslius skaičius, tačiau apie latvių išeivius duomenų ypatingai trūksta.Tad šiame darbe ir bus apžvelgiama lietuvių ir latvių bendruomenių veikla Los Andžele ypač po 1990-ųjų, išskirtinį dėmesį skiriant išeivių pilietiškumo, tapatumo ir švietimo klausimams. Darbo tyrimo objektas – Latvijos ir Lietuvos valstybių politika diasporos atžvilgiu, lietuvių ir latvių bendruomenės Kalifornijos valstijoje, JAV. Šio darbo tikslas – palyginti tapatumo formavimąsi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje ir Latvijoje ir baltų bendruomenėse Kalifornijoje, bei pristatant išeivių tapatumo palaikymui kylančias problemas, atksleisti pilietiškumo suvokimą išeivijoje. Darbe iškeliami šie uždaviniai: pateikti baltų tapatumo formavimosi istoriją; pristatyti Lietuvos ir Latvijos vyriausybių poziciją išeivių klausimu, atskleisti pilietinės visuomenės svarbą valstybės gyvenime, pateikti baltų diasporos, kaip brandžios ir aktyvios pilietinės visuomenės, veiklos pavyzdį, supažindinti su diasporos mokyklų problemomis ir galimais išeivių jaunosios kartos ugdymo būdais, tyrimo „Lietuviškasis tapatumas ir pilietiškumo samprata Los... [toliau žr. visą tekstą] / The geopolitical situation of the Baltic States fated that wars, annexations, and incorporations into various empires were part of their history. At the end of the WWI the countries became independent, but due to the secret protocols of Molotov-Ribbentrop Pact, burried their independence for fifty years. Consequently, many people migrated to the United States (and other countries), where they found their new home. The migration continued after Lithuania and Latvia regained their independence in 1990’s and still does. Though the Lithuanian communities in the Eastern part of the US have been analyzed by Eidintas, Kuzmickaitė, and Van Reenan, the Western part got less attention. The Latvian diaspora has received little attention by scholars, thus needs to be discussed in more detail. The object of the thesis is the policy of Lithuanian and Latvian governments towards the Baltic diaspora, the Latvian and Lithuanian communities in Los Angeles. The goal of the thesis is to compare the issue of identity in Latvia and Lithuania, and in Baltic communities in Los Angeles. The identity problems as well as the perception of civil society in the Baltic diaspora will be presented. The aims of the thesis are: to present the history of forming the Baltic identity, to present the position of Latvian and Lithuanian governments towards the diasporas, to portray the importance of civil society for a country, to present Baltic diaspora as an active civil society, to get acknowledged... [to full text]

V. Woolf esė knyga Savas kambarys laikoma knyga, kuri pirmoji geriausiai atspindi aktyvėjantį moterų išsilaisvinimo judėjimą. XIX a. prasidėjęs judėjimas išplito labai plačiai ir susilaukė stipraus atgarsio. Moterys buvo skatinamos siekti daugiau laisvių ir teisių. Apie tai kalba ir V. Woolf Savame kambaryje. Jos esė knygos pagrindinė mintis ta, kad norėdama kurti moteris privalo turėti penkis šimtus svarų per metus ir nuosavą kambarį. V. Woolf pasirinktas esė žanras buvo paskatinimas pasirinkti darbo analizei eseistiką. Buvo pasirinktos dviejų lietuvių moterų autorių esė knygos: D. Staponkutės Lietumi prieš saulę ir G. Radvilavičiūtės Suplanuotos akimirkos. Darbe siekiama išanalizuoti moteriškumo sampratą ir raišką šių moterų autorių eseistikoje. Akcentuojami komunikabilumo ir subjektyvumo aspektai, bei moters tapatumo išraiška. Komunikabilumas kiekvienos autorės parodomas skirtingai. V. Woolf daugiau dėmesio skiria pasakotojo paieškoms rasti dialogą su skaitytoju, o D. Staponkutė ir G. Radvilavičiūtė ieško kitokių komunikavimo būdų. Tam tinka laiškas ar dienoraštis. D. Staponkutė, G. Radvilavičiūtė kaip svarbiausias moters tapatumo išraiškas įvardina rašytojos ir motinos pozicijas. D. Staponkutei kaip vertėjai svarbi kalbos funkcija ir reikšmė žmogaus gyvenime. G. Radvilavičiūtei svarbūs motinų-dukterų vidiniai ryšiai. Be subjektyvumo ir komunikabilumo aspektų, eseistikai svarbi ir socialinė kritika. Socialinė kritika itin ryškiai atsiskleidžia moterų marginalume. Visų... [toliau žr. visą tekstą] / V. Woolf’s essay A Room of One’s Own – a book, which represents women’s liberation best of all. Liberation begun at XIX century and extended widely. Women were motivated to reach freedom and more rights than they had at that moment. It is the main aspect of V. Woolf’s A Room of One’s Own. The main idea of her book is that if a women wants to write, she must have five hundred pounds and own room. V. Woolf choose genre of the essay . It was stimulation to analyze essay genre at this work. Two essay book were choosen : D. Staponkutė’s With Rain Against the Sun and G. Radvilavičiūtė’s Planned moments. These books are analizing expression and conception by feminine. Emphasized subjects in these essays are communication, subjectivity and sameness of woman. Communication expression in all three essay books is different. V. Woolf pays more attention for searching a dialogue between the author and the reader. D. Staponkutė and G. Radvilavičiūtė in the essays were interested in unusual ways of communication. For this a letter and a diary were suitable. In G. Radvilavičiūtė’s and D. Staponkutė’s essays the sameness of a woman are expressed by the position of a mother and an author. The function of the language and its meaning in human life is very important to D. Staponkutė as a translator. G. Radvilavičiūtė is focused on the relantions between mothers and daughters. Social criticism is very important in essay genre. Narrator of all three essays feels out of centre because she... [to full text]

Darbe nagrinėjami asmens tapatumo ir tapatumo su šeima jausmo formavimosi ypatumai. Asmens tapatumas yra reikšmingas, nes jis nusako žmogaus vientisumą, įprasmina jo gyvenimo tikslus, padeda suvokti savo vietą pasaulyje, užtikrina buvimą pačiu savimi. Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų namuose, savaitinėse grupėse ir pilnose šeimose augančių vaikų (5-7 m.) tapatumo su šeima jausmo formavimosi ypatumus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tapatumo su šeima jausmo formavimąsi lemia vaiko poreikis turėti tėvus. Nustatyta, kad tapatumo su šeima jausmui formuotis reikalingas emocinių ryšių suvokimas, kad „turiu kažką, ką galiu pavadinti šeima“. / The Paper analyses peculiarities of development personal identity and a feeling of person’s familial identity. Person’s identity has a great significance, because it describes personal integrity, gives sense to purposes in life, helps to perceive a place in the World and ensures your being yourself. The purpose of this research is to estimate peculiarities of development of a feeling of familial identity among children (5-7 years), growing in children’s homes, weekly groups and full families.The analysis has shown, that development of a feeling of familial identity is determined by a need of a child – to have parents. It was found, that in order to develop a feeling of familial identity, a perception of emotional relations, that “you have something you can call a family” is needed.

Magistro darbe MOTERIŠKUMAS IR VYRIŠKUMAS DIEVO PLANE ŠIUOLAIKINIŲ GENDER IDEOLOGIJOS IŠŠŪKIŲ KONTEKSTE keliama problema, kaip sugebėti apginti krikščioniškąją poziciją asmens tapatumo (vyriškumo bei moteriškumo) klausimu ir ją deramai pateikti Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose. Šio darbo būtinybę liudija įvairūs šio laikmečio iššūkiai, transformuojantys vertybes ir darantys neigiamą įtaką tradiciniam katalikiškam lytiškumo supratimui. Darbo tikslas – suformuluoti katalikišką asmens tapatumo sampratą, vadovaujantis moteriškumo ir vyriškumo antropologiniais principais pagal Bažnyčios mokymą. Magistro darbo pirmoje dalyje kritiškai įvertinamas sekuliaraus pasaulio požiūris bei dabarties iššūkiai. Antroje dalyje analizuojamas tyrimas, kuris konstatuoja vyresnių klasių moksleivių požiūrį į lyties tapatumą. Trečioje dalyje – Katalikų Bažnyčios mokymas apie moters ir vyro sampratą, pašaukimą šeimai. Ketvirtojoje dalyje – pateikiamos gairės ir rekomendacijos asmens tapatumo ugdymui bei parapiniam pasauliečių katalikų apaštalavimui, įvertinamos bendrojo lavinimo mokyklų programos ir jų taikymo perspektyvos. Darbe akcentuota, kad sekuliarioji visuomenė jaunimui ir vaikams siūlo netinkamą lytinį švietimą. Jį bandoma realizuoti per Gender ideologijos struktūras. Atliktas tyrimas patvirtino, kad moksleiviai jaučia objektyvias moralės normas ir moralinius įsipareigojimus, jiems būdingas savo vertės ir kilnumo, lyties tapatumo pajautimas. Tai yra rimtas argumentas, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s paper FEMININITY AND MASCULINITY IN GOD’S PLAN IN THE CONTEXT OF MODERN CHALLENGES OF GENDER IDEOLOGY analyzes the problem how to be able to defend a Christian standpoint in respect of personal identity (femininity and masculinity) and duly present this standpoint in Lithuanian institutions of general education. The necessity for this work is evidenced by various modern-days challenges that transform the values and have a negative impact on traditional catholic conception of sex. The aim of the work is to formulate a catholic conception of personal identity based on anthropological principles of femininity and masculinity according to the teaching of the Church. The first part of the master’s paper includes a critical evaluation of modern-days challenges and the standpoint of secular world. The second part presents the analysis of the survey that reveals the attitude of senior schoolchildren towards sexual identity. The third part deals with the teaching of Catholic Church about the concept of woman and man and the vocation for family. The fourth part includes guidelines and recommendations for the development of personal identity and parochial apostolic work of secular Catholics and presents the assessment of general education schools’ curricula and prospects of their use. The work emphasizes that secular society is offering inadequate sex education for children and young people, which is being implemented through the structures of Gender Ideology. The survey... [to full text]

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Diplominiame darbe „Žmogaus tapatumo raiška videomene” nagrinėjama, kaip tapatumo problematika yra perteikiama videomeno kontekste. Kadangi modernusis visuomenės žmogus, nuolat veikiamas kintančio pasaulio, jau kažkieno sukurtų gyvenimo stilių gausos, stengiasi prisitaikyti prie vis sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų, žmogaus tapatumas tapo refleksyvus, nepastovus, neaiškus ir fragmentuotas. Tapatumo sąvoka yra viena iš bendriausių ir plačiausiai vartojamų, o tapatumo klausimas, dėl nuolat kintančios ir neaiškios šiuolaikinio žmogaus egzistencijos, tampa vis aktualesnis ir vis dažniau nagrinėjamas. Tačiau būtent per refleksiją, žmogus visapusiškai sugebėdamas apmąstyti save ir savo santykį su aplinka, gali pajausti vieningą savojo tapatumo pojūtį. Diplominį darbą sudaro dvi dalys – teorinė ir praktinė. Pirmoje teorinio darbo dalyje išskiriamos kelios tapatumo sąvokos ir teorijos versijos. Analizuojama žmogaus tapatumo samprata filosofiniu, psichologiniu ir sociologiniu požiūriais, siekiama išsiaiškinti kaip žmogaus tapatumas yra formuojamas šiuolaikinėje visuomenėje, koks žmogaus santykis su aplinka ir pačiu savimi, kokia šiuolaikinių medijų įtaka tapatumo kaitai bei kaip tapatumo problematiką sprendžia eksperimentinio kino ir videomeno kūrėjai. Antroje teorinio darbo dalyje analizuojamos videoprojekcijos ir videoinstaliacijos tapatumo tema. Praktinės diplominio darbo dalies tikslas – sukurti videoprojekciją, kurioje atsispindėtų refleksyviai kuriamas žmogaus tapatumas. / Thesis "Human identity in video art" looks at how the issues of identity are conveyed in the context of video art. Because modern society man is constantly exposed to a changing world, someone has already created plenty of life styles, trying to adapt to the increasingly strained living conditions, human identity has become reflexive, fickle, uncertain and fragmented. The concept of identity is one of the most common and widely used, and the question of identity appears important and more considered. However, it is a reflection of the man being able to fully reflect on themselves and their relation with surroundings so they can feel whole again with their identity and everything else in the world. Thesis is divided into two parts - theoretical and practical. In the first of the theory part there are a few separated identity definitions and a couple of theory versions. The conception of human’s identity is been analyzed in a philosophical, psychological and social point of view. Trying to understand how the identity of human being is formed by modern society; what is the relationship with the environment and one self; what is todays media influence for the change in identity and how the film-makers are trying to solve this issue by experimental cinema and video art. In the second part of the theory video installations and video projections about identity are being analyzed. The goal in the practical part of my work is to create my own video projection, which would... [to full text]

Tapatumui formuotis itin didelę reikšmę turi ankstyvieji santykiai su reikšmingais žmonėmis. Kadangi nuo mažų dienų vaikas gyvena, daugiausia laiko praleidžia šeimoje, tai reikšmingais žmonėmis tampa tėvai. Tačiau ne visos šeimos rodo savo vaikams teigiamus pavyzdžius, nesistengia jų auklėti, todėl šie vaikai sunkiai socializuojasi visuomenėje ir tuo pačiu sunkiai išgyvena tapatumo krizę. Todėl bakalauro darbe analizuojamas pilnose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektas tapatumas pagal keturias būsenas (difuzija, išankstinis sprendimas, moratoriumas bei pasiektas tapatumas) ideologijos (asmenybės) ir tarpasmeninių (socialinio) santykių srityse. / Very great importance of identity formation have the early relationship with significant people. Since the early days of the child lives he spend most time in the family, so the parents become significant people. However, not all families show positive examples for their children's, they do not try to educate these children's, so for this children's is hard and difficult to socialize society and experiencing a crisis of identity. So in this bachelor's paper deals with identity reached among the adolescents from regular and from social risk families, reached in four states (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) in two areas: ideology (personality) and interpersonal (social) relations areas.