Different countries, including Lithuania, meet economic and social challenges and changes in the sector of social security. The anticipation of the problems and taking actions for the prevention of their after-effects, which may occur in future, is especially important, taking in to the account the projection of population ageing. This work analysis the challenges for social and labour market policy, arising from the ageing of the population. Main purpose of the work is to unfold the point of view of different age groups, women and men, about the ageing process of the population and the challenges of this process for state social and labour market, as well as discovering the opinion of the questioned groups of the ways for solving the problems, caused by the process. Therefore, a survey for the implementation of this purpose has been performed. 100 respondents in the age of 30-69 age have been questioned during this survey. The data of this survey do not reflect the opinion of all Lithuanian inhabitants about the challenges, changes and problems, arising due to the population ageing. This is just a tendency for seeing some particular consistent patterns. Essence and reasons of population ageing, world wide and Lithuanian ageing tendencies, state policy on elderly people are being reviewed in this work. Currently have the rates of population ageing due to the reduced birth rate and high emigration level in Lithuania signally quickened. Responding to the challenges... [to full text]

Gyventojų senėjimas yra laikomas svarbiu žmonijos laimėjimu. Nors, gyventojų senėjimas yra sveikintinas reiškinys, tuo pat metu jis yra ir sudėtingas, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Lietuvoje gyventojų amžiaus ilgėjimas fiksuotas kartu su gimstamumo mažėjimu, praeitame dešimtmetyje. Šie pokyčiai lėmė pagyvenusių žmonių dalies didėjimą, t.y. visuomenės demografinį senėjimą. Dėl ko, būtina peržiūrėti ir naujiems poreikiams pritaikyti turimus visuomenės išteklius, pirmiausia – ekonomikos ir socialinio saugumo. Siekiant sureguliuoti socialinę situaciją pasitelkiamas mokslas (atliekami demografiniai tyrimai), rengiamos socialinės ir ekonominės raidos prognozės, gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos ir pan. Pagal Statistikos departamento paskelbtus išankstinius duomenis 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 246,9 tūkst. gyventojų mažiau, negu 2001-iųjų pradžioje (2004 m. – 3445,7 tūkst. gyventojų, 2001 m. 3692,6 tūkst.). Mažėjant gyventojų skaičiui (dėl mažo gimstamumo ir migracijos) ir keičiantis gyventojų amžiaus struktūroms iškyla naujų socialinių ir ekonominių problemų. Pirmiausia, didėja ekonomine našta darbingiems gyventojams. Darbe nagrinėjami Lietuvos demografiniai procesai (gimstamumas, vidutinio gyvenimo trukmė, migracija), socialinė statistika (gyventojų surašymo duomenys) ir raida, aptariamas gyventojų senėjimo pobūdis ir tendencijos, senstančių visuomenų problemos, analizuojama gyventojų senėjimo ir socialinių ekonominių procesų... [toliau žr. visą tekstą] / Ageing is considered to be one of the most important achievements of the manhind. Though, it is a very positive phenomenon, it is a very complex phenomenom too.It arises not one economical & social outcome. We marked the increase of the eldery at the same time when we stated the decrese of the newly born in Lithuania in the last decade. The changes determined the growing number of the eldery – it means it marked demographical ageing of the society. For this very reason we have to reconsider and adjust to the new needs our social resources mainly economical & social guarantees. Trying to regulate the social situation scientific research is being applied. ( demographical researh), Special social & economical development forecasts are being made, overcoming negative aspects of ageing, making strategies for thet & so on…According to the advanced data of the Department of the Statistics, there were 249,9 thousand inhabitants less than at the beginning of 2001.All this is because of decresing number of newborns. Due to the decrese of inhabitants and due to the changes in age structures, new social and ecinomical problems arise. The major problem is that the burden sits on employable people. Items being approached are : demographical aspects in LT , social statistics, migration, tendences due to age changes as well as goals and tasks of National Strategy.

Darbo apimtis 47 puslapiai. Jame pateikta 30 iliustracijų ir 15 lentelių. Darbas susideda iš įvado, 4 skyrių, išvadų, literatūros sąrašo. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir eksperimentinės. Teorinėje dalyje aprašomi šviesos diodai, jų savybės. Palyginimui aptariami įprastiniai šviesos šaltiniai. Kita dalis skirta aprašyti eksperimentą – kaip senėja apšvietimui skirti diodai, įvertinant voltamperines charakteristikas, šviesos spektrus ir šviesos srauto priklausomybę nuo srovės stiprio, prie skirtingų darbo režimų. / The project consists of 47 pages. In general it contains 30 illustrations and 15 tables. There are an introduction, 4 sections, conclusion, references. The project consists of two main parts: a theoretical and experimental. The theoretical part describe light emitting diodes and their major characteristics. For comparison the conventional light sources are discussed. Another part is devoted to describe the experiment – how LED’s for enlightenment are aging, by assessing measured up current-voltage characteristics, the spectra of light and flux dependence on the current at different operating modes.

The graduation dissertation Old Age Images and Stereotypes in the Media is the analysis of the impact the media does on the formation of the old age images and stereotypes. The objective of this work has been to reveal images and stereotypes that are formed by the media.

Senėjimas – tai procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą. Senstant kinta organų struktūra bei funkcijos (Bagdonas ir kt.,1998). Senėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių populiacija vis didėja, tuo pačiu didėja ligų, sutrikimų bei negalių skaičius. Tarp pagyvenusių asmenų didėja pačios vyriausios grupės atstovų skaičius. Pagal ilgalaikės Lietuvos statistikos departamento prognozes ateityje daugės 70 metų ir vyresnių vyrų bei moterų (Gaigalienė, 1999). Gyvybiškai svarbus fizinio aktyvumo ir sveikatos veiksnys – kojų raumenų jėga, kuri senstant ženkliai nukenčia, todėl neretai pagyvenusiam žmogui tampa sunku judėti bei vaikš�����ioti (Gaigalienė, 1999). Buvo iškelta hipotezė: vyresnio amžiaus žmonių pusiausvyros sutrikimus gali įtakoti apatinių galūnių raumenų silpnumas ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Tyrimas leis suprasti, ar kryptingas fizinis aktyvumas turės teigiamą įtaką pagyvenusių žmonių pusiausvyros rodikliams. Darbo tikslas – nustatyti amžiaus ir fizinio aktyvumo įtaką vyresnio amžiaus žmonių kojų raumenų funkcinei būklei ir pusiausvyrai. Tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: nustatyti amžiaus įtaką pusiausvyrai; nustatyti amžiaus įtaką kojų raumenų funkcinei būklei; nustatyti fizinio aktyvumo įtaką pusiausvyrai. Tyrime dalyvavo 45 sveikos moterys nuo 22 iki 71 metų amžiaus. Tiriamosios buvo padalintos į kelias grupes pagal amžių: pirmoje ― jaunesniojo, antroje ― vidutinio, trečioje ― vyresnio amžiaus. Trečios grupės... [toliau žr. visą tekstą] / Getting older – is the process during the whole human‘s life. Organsʼ structure and functions are changing during life (Bagdonas and other., 1998). The process of getting old is getting more and more important theme because the population of older people is getting bigger and because of that the number of illnes, disability and disorders is increanning too. The number of representatives from the oldest group of older people is getting more and more bigger. According to the long term prognosis of Lithuanian department of statistics, we will have more men and women older than 70 years old in the future (Gaigalienė, 1999). A very important factor of health and physical activity is the strength of legsʼ, muscles, which is dicreasing during the humanʼs life. Thatʼs why itʼs hard to move and walk for older people (Gaigalienė, 1999). It was made a hypothesis: the equilibrium disorders can be influenced by the weakness of legs‘ muscles and not enough physical activity. The research will have a positive influence for the equilibrium factors of older people. The aim of this research is to find out the influence of the age and the physical activity for the legsʼ muscles function condition and equilibrium of the older people. For this aim there were made the following tasks: to find out the influence of the age for the equilibrium, to investigate the influence of the age for the function condition of the legs muscles, to research the influence of the physical activity for the... [to full text]

According to provisional data, as of 1 June 2003, there were 279 thous. farms producing agricultural products (further – farms), whose land property consisted of one hectare of agricultural land or more, or whose agricultural land though being less than one hectare, gave income from agricultural products sales no less than forty minimum standards of living. Those farms had 2939 thous. ha land, of which 2542 thous. ha were agricultural land. On the average one farm had 10.6 ha of land, of which 9.1 were agricultural land. The average size of the farm in Lithuania is equal of a half average size of the farm in the EU as well as it is equal of the average farm size in Portugal. Some economic and social indices. The strategical plans of agriculture forecast two trends of farms development: specialized competitive farms, producing traditional products and supplying them to processing and trading companies; farms engaged in untraditional activity and producing ecological products, which realize their produce in market niches. Smaller cooperative farms will develop along with the large commodity production farms. The period of demographic transition ended in the 70ties when stabilization of demographic processes set in. Since 1989 till 2005 the rural population had reduced from 1188.0 to 1145.2 thou, i.e., only by 3.6. These were the lowest rates of rural population reduction in the second half of the 20th century. The recent stabilization of rural population is predetermined... [to full text]

Socialinio draudimo sistema Lietuvoje, esama padėtis, pensininkų problemos bei galimi jų sprendimo būdai - tai dalis klausimų, kylančių Lietuvos gyventojams. Visuomenės senėjimas ir tai, kad kiekvienas dirbantysis ateityje bus pensininku, pabrėžia temos aktualumą. Šiame darbe keliama hipotezė, kad tokie ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kaip BVP, ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas, pensinio amžiaus ilgėjimas, privačių pensinių fondų plėtra, gyventojų skaičiaus kitimai yra tarpusavyje tampriai susiję ir sąlygojantys vienas kitą bei pačios socialinio draudimo sistemos kitimus ir jos plėtra. Darbe buvo nagrinėtas 1991-2006 metų laikotarpis. Jo metu vyko privatizacijos procesai, keitėsi gyventojų užimtumas, prasidėjo ekonominė emigracija, prasidėjo privačių pensinių fondų vystymasis. Tai keitė žmonių užimtumą, darbo užmokestį, pensinį aprūpinimą. / The social insurance system in Lithuania, the present status, the problems of the pensioners and the ways to solve these problems – this is only the part of the questions, which are relevant for the Lithuanians. The ageing of the community and knowing that every working man will become the pensioner in the future accents the topicality of the problem. The hypothesis in this paper is about such economic and social factors as GDP (Gross Domestic product), the increase of economy and salaries and the elongation of the pensioner age, the development of the private pension’s funds and the variation of the citizens’ number. All these factors are closely involved and influence each other and the variations of the insurance system and development. There are analyzed the period of 1991-2006, November in this paper. The privatization processes began at that time, the occupation of citizens changed, economy emigration began, and development of private funds began. These variations changed the people occupation, the salaries, pensioner supply. In the present the new society ageing problems are coming. Even when the pensions age after the independence was prolonged from 55 to 60 for the women and from 60 to 62,5 for the men, this decision does not deal with the problems of ageing society. The old-age pension’s size is not large enough to guarantee better living quality for the elderly people. The work reserve of the elderly people is not used too. These elderly people want to work, but... [to full text]

Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių pagyvenusių žmonių populiacija sparčiai didėja, tai kelia socialinių, ekonominių, medicininių bei psichologinių problemų. Viena iš aktualiausių problemų, turinčių įtakos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui ir savarankiškumui, yra ��irdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Darbo tikslas - nustatyti skirtingo fizinio pajėgumo tiriamųjų širdies susitraukimų dažnio ir arterinio kraujo spaudimo pokyčius fizinio krūvio metu bei įvertinti jų gyvenseną. Tirtųjų kontingentą sudarė 23 pacientai (10 vyrų ir 13 moterų), kurių amžius nuo 48 iki 74 metų, amžiaus vidurkis 60,74 ± 7,21, vyrų 60,5 ± 5,84, moterų 60,92 ± 8,35. Tiriamieji pasirinkti atsitiktinės tvarkos būdu iš visos Lietuvos. Anketinės apklausos metodu buvo tiriamas žmonių požiūris į sveiką gyvenseną. Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį į rūkymą, alkoholį, mitybą, fizinį aktyvumą, gyvenimo kokybės rodiklius bei paveldimas ligas buvo pateikta anketa. Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos poliklinikos veloergometrijos kabinete atliktas veloergometrijos tyrimas siekiant nustatyti širdies pajėgumą, jo rezervus. Šis tyrimas buvo atliekamas taikant nepertraukiamą palaipsniui didėjantį fizinį krūvį pradedant nuo 50 W ir didinant po 50 W 3 minučių pakopomis iki submaksimalaus (85 proc. maksimalaus) širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) arba krūvį ribojančių simptomų. Tiriamieji buvo suskirstomi į 3 grupes pagal fizinį pajėgumą: blogas, patenkinamas, geras. Tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and most European countries the population of elderly people is increasing rapidly, and this causes social, economical, medical and psychological problems. One of the most actual problems which influences activity and independence of elderly people is heart and vascular diseases. The purpose of work is to determine the changes in the heart contraction rate and arterial heart pressure during physical strain for testees of different physical fitness, as well as to evaluate their lifestyle. A testees’ contingent was comprised of 23 patients (10 men and 13 women) whose age differed from 48 to 74, an average age 60,74 ± 7,21, men 60,5 ± 5,84, women 60,92 ± 8,35. The testees were randomly selected in all of Lithuania. An attitude to healthy lifestyle was surveyed under a questionnaire method. Seeking to find out about the testees’ attitude to smoking, alcohol, nutrition, physical activity, rates for life quality, and hereditary diseases, a questionnaire was presented. A veloergometric research was carried out seeking to determine heart power and its reserves. Veloergometrics was performed in the veloergometrics room at the Cardiology Policlinics of Kaunas Medical University Clinics. It was performed applying a continuous and gradually increasing physical strain starting from 50 W and increasing by 50 W in 3 minute increments up to sub-maximal (85 percent maximal) heart contraction rate (HCR) or the symptoms of strain restriction. The testees were divided... [to full text]

While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries. / Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.

Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus. / While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries.