Pagrindinis šio bakalaurinio darbo tikslas – išsiaiškinti kaip ekonominės situacijos pokyčiai šalyje turi įtakos įmonių bankrotų skaičiaus svyravimams. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti kokia yra įmonių bankroto situacija Lietuvoje, nustatyti kokie ekonominiai rodikliai turi didžiausią įtaką įmonių bankroto skaičiaus svyravimui, suskaičiuoti kokią įtaką įmonių bankrotui turi reikšmingiausi ekonominiai rodikliai, pateikti pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus problemai spręsti. Atliekant tyrimą buvo naudojami du metodai: horizontalios analizės metodas ir tiesinės regresijos metodas. Analizuojant lyginami ekonominiai rodikliai laiko perspektyvoje. Regresinės analizės metu įvertinama, kurie ir kaip ekonominiai rodikliai labiausiai turi įtakos įmonių bankroto skaičiaus svyravimams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšmingiausi laikotarpiai Lietuvai tiriamuoju laikotarpiu yra 1999 metų pabaiga (kritimas dėl Rusijos federacijos krizės), 2002-2008 metai (kilimas, dėl stipriai augančios ekonomikos, įstojimo į ES), 2008 metų antras pusmetis (kritimas, dėl pasaulinės finansų krizės). Regresinės analizės metu nustatyta, kad reikšmingiausi ekonominiai rodikliai yra: įmonių pelningumas, mokumo koeficientas, vartotojų kainų indeksas, bankrutavusių įmonių turtas bankroto paskelbimo dieną, vidutinė mėnesinė alga, įsiskolinimo koeficientas, tiesioginiai mokesčiai. Didžiausią įtaką įmonių bankrotui turi vidutinės mėnesinės algos padidėjimas, o mažėjimui – įsiskolinimo koeficiento padidėjimas. / The main purpose of this thesis is to explore how changes in economic situation influence corporate bankruptcies in Lithuania. The thesis objectives are: to find out the situation of corporate bankruptcies, identify which economic indicators have a major impact on corporate bankruptcies, calculate the impact that the most meaningful economic indicators have on corporate bankruptcies. Propose notes, recommendations, and suggestions. These two methods have been used for the analysis: horizontal comparable analysis and linear regression model. Economic indicators from different time periods were compared during comparable analysis. Linear regression provided information which main economic indicators had a major impact on corporate bankruptcies and how those indicators influence corporate bankruptcies. The analysis showed that major fluctuations in Lithuanian economy were recorded in the year of 1999 (Russion crisis), year of 2002-2008 (major rise in the economy, the EU), second half of 2008 (world financial crisis). Linear regression analysis revealed that corporate profitability, solvency credit, CPI, assets of bankrupt corporates on the day they were bankrupt, average monthly salary, debt credit and direct taxes have major impact on corporate bankruptcies. The biggest influence to rising corporate bancktupcy is made by changes in average monthly salary and solvency credit.

The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text] / Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą]

Šio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level... [to full text]

Socialinio draudimo sistema Lietuvoje, esama padėtis, pensininkų problemos bei galimi jų sprendimo būdai - tai dalis klausimų, kylančių Lietuvos gyventojams. Visuomenės senėjimas ir tai, kad kiekvienas dirbantysis ateityje bus pensininku, pabrėžia temos aktualumą. Šiame darbe keliama hipotezė, kad tokie ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kaip BVP, ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas, pensinio amžiaus ilgėjimas, privačių pensinių fondų plėtra, gyventojų skaičiaus kitimai yra tarpusavyje tampriai susiję ir sąlygojantys vienas kitą bei pačios socialinio draudimo sistemos kitimus ir jos plėtra. Darbe buvo nagrinėtas 1991-2006 metų laikotarpis. Jo metu vyko privatizacijos procesai, keitėsi gyventojų užimtumas, prasidėjo ekonominė emigracija, prasidėjo privačių pensinių fondų vystymasis. Tai keitė žmonių užimtumą, darbo užmokestį, pensinį aprūpinimą. / The social insurance system in Lithuania, the present status, the problems of the pensioners and the ways to solve these problems – this is only the part of the questions, which are relevant for the Lithuanians. The ageing of the community and knowing that every working man will become the pensioner in the future accents the topicality of the problem. The hypothesis in this paper is about such economic and social factors as GDP (Gross Domestic product), the increase of economy and salaries and the elongation of the pensioner age, the development of the private pension’s funds and the variation of the citizens’ number. All these factors are closely involved and influence each other and the variations of the insurance system and development. There are analyzed the period of 1991-2006, November in this paper. The privatization processes began at that time, the occupation of citizens changed, economy emigration began, and development of private funds began. These variations changed the people occupation, the salaries, pensioner supply. In the present the new society ageing problems are coming. Even when the pensions age after the independence was prolonged from 55 to 60 for the women and from 60 to 62,5 for the men, this decision does not deal with the problems of ageing society. The old-age pension’s size is not large enough to guarantee better living quality for the elderly people. The work reserve of the elderly people is not used too. These elderly people want to work, but... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos Lietuvos komercinės paskirties pastatų ūkio valdymo efektyvumo didinimo galimybės taikant Jungtinės Karalystės patirtį. Atlikta bendroji nagrinėjamų šalių nekilnojamojo turto sąvokos analizė ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto klasifikavimo palyginimas. Apžvelgta abiejų šalių bendroji ekonominė šalies situacija ir jos prognozės, kurios daro tiesioginę įtaką šalių komercinės paskirties pastatų ūkio valdymo sektoriams. Išanalizuota pastatų ūkio valdymo kaip naujos verslo sferos atsiradimo kilmė, raida ir samprata globaliu lygmeniu, Europoje ir atskirai Lietuvoje. Išnagrinėtas šiuolaikinis pastatų ūkio valdymo sektorius Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgta kitų Europos šalių šio sektoriaus situacija ir plėtros tendencijos. Baigiamajame darbe atlikta SSGG analizė pastatų ūkio valdymo sektoriaus situacijai Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje nustatyti, taip pat išsiaiškinti perspektyvas. Atlikus situacijos tyrimą buvo pasiūlytas Jungtinėje Karalystėje plačiai taikomas Endsley situacijos suvokimo (SS) modelis, kurį praktiškai būtų galima integruoti į Lietuvos komercinės paskirties pastatų ūkio valdymo rinką. Šis modelis veikia sprendimų paramos sistemų principu ir gali būti realizuojamas naudojant sprendimų paramos kompiuterinius programinius paketus. Siūlomas modelis Lietuvos pastatų ūkio valdytojams gali pagerinti jų įmonių veiklos efektyvumą. Baigiamojo magistro darbo pabaigoje pateikiamos autoriaus išvados ir... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines Lithuanian commercial facilities management efficiency opportunities through the United Kingdom experience. Done common in the countries of real estate analysis of the concept and commercial real estate classification comparison. An overview of the two countries the economic situation of the country and its forecasts, which have a direct impact on the countries of commercial facility management sectors. The impact of facilities management as a new business area appearance of the origin, evolution and the concept of a global level, European and Lithuania. Examination of contemporary facilities management sector in Lithuania and the United Kingdom, other European countries, an overview of the sector situation and trends. This work includes a SWOT analysis of the facilities management sector, the situation in Lithuania and the United Kingdom to determine and ascertain prospects. After an investigation of the situation have been offered in the UK is widely used Endsley situational awareness (SA) model, which in practice can be integrated into the Lithuanian commercial facilities management market. This model is based decision support systems in principle and can be realized using the decision support computer software packages. The proposed model Lithuania facility managers can improve their business performance. Of this master thesis ends with the author's conclusions and recommendations. The paper consists of six parts: an introduction, four chapters (three... [to full text]

Žuvininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Tai viena seniausių verslo krypčių, todėl rūpinantis jos plėtra vis didesnis dėmesys telkiamas akvakultūrai, kuri užtikrina įvairių žuvų rūšių išteklių išsaugojimą. Lietuvai tapus ES nare, žuvininkystės plėtros galimybės tapo kur kas didesnės (tą lėmė rinkos laisvė, didelė prekybos erdvė). Žuvininkystei didelis dėmesys buvo telkiamas 2007-2013 m. žuvininkystės sektoriaus programoje. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvoje įkurtas tarptautinio akvakultūros centro padalinys. Visa tai tik įrodo pakankamą akvakultūros reikšmę Lietuvos versle. Tad šiandien yra labai aktualu analizuoti, kokios yra akvakultūros vystymo galimybės, ekonominė nauda, kokios reikalingos veisimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe didelis dėmesys skiriamas analizuojamo žuvininkystės ūkio UAB „Vasaknos“ žuvų auginimo ypatumams, ekonominių duomenų analizei bei vandens fizinių ir cheminių savybių tyrimams bei jų analizei. Darbo tikslas: išanalizuoti lašišinių ir eršketinių žuvų auginimo ypatumus žuvininkystės ūkyje UAB „Vasaknos“ bei pateikti šio ūkio ekonominių rodiklių ir tvenkinių, saugyklų ir baseino vandens fizinių, cheminių savybių analizę. Darbo uždaviniai: 1) apibrėžti akvakultūros svarbą ir jos perspektyvas Lietuvos žuvininkystėje; 2) išnagrinėti lašišinių bei eršketinių žuvų rūšių ypatybes; 3) išanalizuoti lašišinių bei eršketinių žuvų auginimo ypatumus; 4) išanalizuoti 2010-2012 m. ekonominius rodiklius UAB „Vasaknos“; 5) ištirti UAB „Vasaknos“... [toliau žr. visą tekstą] / Fishery has rich traditions in Lithuania. It is one of the oldest branches of the business, so a growing attention for the aquaculture as for a tool for protecting various kinds of fishes’ resources is being paid at the moment. The possibilities of fishery development have increased significantly after Lithuania has become the member of EU – this is a result of market’s freedom and a bigger space of trading. A big attention for the development of the fishery has been paid in the Programme of the Fishery Sector for 2007-2013. Also it is important to notice that a Department of the International Centre of Aquaculture was established in Lithuania recently by showing the understanding of the importance of aquaculture in the Lithuania’s business field. In respect to this, it is very important today to analyse the possibilities of aquaculture development, its economical benefit as well as the conditions of fishes breeding. So in this Masters’ thesis a big attention is being paid for the peculiarities of fishes raising in the fishery farm UAB “Vasaknos” as well as for analysis of economical data of this farm and for the research of the physical and chemical characteristics of the farm’s ponds’ water. The aim of the thesis: to analyze the peculiarities of the salmon and sturgeon fishes raising in the fishery farm UAB “Vasaknos” as well as provide the analysis of the economical characteristics of this farm’s activity and physical and chemical characteristics of the farm’s ponds’... [to full text]

Final work of University Postgraduate Studies, 80 pages, 15 figures, 8 tables, 80 references, 5 Appendix, in Lithuanian. KEY WORDS: food quality, food safety, the policy of food quality and safety, food industry, food market, economical rates, hazard analysis. Research object – the policy of food quality and safety. Research aim – set realization of food quality and safety policy in Lithuania and value food quality and safety in food industry companies. Objectives: • summon and analyse information about food quality and safety theoretical aspects; • gather and traverse information about food quality and safety policy in Lithuania; • analyse and value economical rates of Lithuanian food industry; • value security systems for food quality and safety in food industry companies; • traverse supposed lookout of food quality and safety development in Lithuania. Research methods – logical analysis and synthesis of scientific literature, logical abstract, comparison, diagrammatical presentment, filling and quantitative of statistics, prognostications and other economical research methods. In writing final work of University Postgraduate Studies it was used scientific literature of Lithuanian and foreign authors, monographs, Lithuanian legislations, EU directives, regulations, rest law acts and varied statistics.