Vyrų po trauminių galūnių amputacijų savęs vaizdą formuojantys veiksniai ir jų ryšys su streso įveika Marija Januškaitienė SANTRAUKA Šiame tęstiniame tyrime buvo mėginta nustatyti vyrų, prieš 30-48 mėn. patyrusių traumines galūnių amputacijas savęs vaizdą formuojančius veiksnius bei jų ryšį su streso įveika. Tyrime dalyvavo 31 tiriamasis. Visi tiriamieji tyrime dalyvavo antrą kartą, pirmą kartą tiriamieji tyrime dalyvavo 2004 metais. Tyrimas buvo atliktas individualiai kiekvieno tiriamojo namuose. Tyrime naudotos kelios metodikos: įveikos strategijų klausimynas, traumos simptomų klausimynas, prielaidų apie pasaulį klausimynas, gynybos mechanizmų klausimynas, H-T-P projekcinė metodika bei pusiau struktūruotas interviu. Gynybos mechanizmų klausimynas buvo naudojamas pirmą kartą, kitos metodikos buvo naudojamos pakartotinai. Atlikta rezultatų kiekybinė bei kokybinė analizė. Tyrimo rezultatų duomenimis, tiriamiesiems praėjus dar dviems metams po patirtos traumos išliko tie patys traumos simptomai, naudojamos tos pačios streso įveikos strategijos bei liko nepakitęs neadekvačiai susiaurėjęs savęs vaizdas. Išaiškėjo tam tikri skirtumai tarp tiriamųjų, kurie per šį laiką gavo psichologinę ar socialinę pagalbą ir kurie nesikreipė jokios pagalbos: pirmieji naudoja adaptyvesnes streso įveikos strategijas, jų traumos simptomai pasireiškia ne taip intensyviai bei paviršiniame lygmenyje jie turi geresnį savęs suvokimą. Tačiau, ši gauta trumpalaikė terapija nepaveikė gelminių tiriamųjų... [toliau žr. visą tekstą] / The formative factors of self- image of men, who suffered traumatic amputations of limbs, and correlation of these factors with stress defeat Marija Januškaitienė SUMMARY This continuous research is constructed for setting of formative factors of self-image of men, who 30-48 years ago suffered traumatic amputations of limbs, and for finding of correlation between these factors and stress defeat. 31 men were involved into this study. All of them took part in this research for the second time, while the first study had been done in 2004. The investigation was performed individually, visiting every man at his home. There were used few methods in this study: stress defence strategies questionnaire, trauma symptoms questionnaire, questionnaire about presumptions of the world, defence mechanisms questionnaire, H-T-P projection method and semi-structuralized interview. The defence mechanisms questionnaire was applied for the first time; other methods were reused. Qualitative and quantitative analyses were applied for results evaluation. According to research findings, after 2 years from the trauma, men suffered the same trauma symptoms, the same stress overcome strategies were used; during mentioned time inadequately insular self-image did not change also. Some differences emerged between the group, which received psychical or social assistance, and the group, which did not received such kinds of support: more adaptive stress defence strategies were applied by the men from the first... [to full text]

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje vis didesnis dėmesys skiriamas asmenybės sutrikimams, kaip lemiantiems ne tik asmens charakterio patologijos ypatumus, bet ir įtakojantiems kitų psichikos sutrikimų kilmę bei raidą. Narcisistinio tipo asmenybės sutrikimas nūdienoje yra itin plačiai nagrinėjamas, ypatingai psichodinaminės teorijos rėmuose. Remiantis šiai paradigmai atstovaujančiais autoriais, savo tyrimu siekėme atskleisti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčių asmenų savęs vaizdo ypatumus. Siekėme nustatyti kokiu būdu savęs vaizdas formuojamas, kokie veiksniai įtakoja jo ypatumus. Tyrime dalyvavo aštuoni narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys (diagnostiškai patvirtintą gydytojų psichiatrų), kurie gydėsi Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultacinio centro dienos stacionaro skyriuje. Tyrime naudojamas kokybinis atvejo analizės metodas, kur pusiau struktūruoto interviu bei HTP projekcinės tyrimo metodikos pagalba vertinome tiriamųjų savęs vaizdo manifestaciją. Tiriamųjų savęs vaizdo ypatumai buvo vertinami atsižvelgiant į pagrindines gyvenimo sritis, kuriose atsispindi asmenybės bruožai: savastis, santykiai, darbinė veikla, emocijos, savikontrolė ir realus pasaulis. Tyrimo metu pavyko atskleisti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčių asmenų savęs vaizdo ypatumus, formavimosi prielaidas, įvertinti subjektyvų tiriamųjų savęs suvokimą bei vertinimą. Nustatėme narcisistinių asmenybių savęs vaizdo sąsajas su tapatumo... [toliau žr. visą tekstą] / In the contemporary scientific literature the bigger and bigger attention is dedicated to the personal disorders which are determining the character pathology of personality and also influencing the origin and evolution of other mental affections. There are many discussions on narcissistic personality disorders nowadays especially on the platform of psychodynamic theory. Following the works of the authors working on the basis of psychodynamic paradigm we were willing to discover the singularities of self view belonging to the persons which have the narcissistic personality disorders. Our aim was to describe the way how the self view is fashioned, what are factors influencing the particularities of it. Eight persons having the narcissist type of personality disorders took part in our research (the diagnosis is confirmed by the psychiatrists). The method of qualitative case analysis is used in the research. In order to evaluate the manifestation of self view we have used the half - structures interview and HTP projection research methodology. The features of self view of the persons which have the narcissist type of personality disorders were evaluated taking into account the basic life spheres where the personality features can be easily reflected: selfness, relationships, job occupation, emotions, self-control and real world. During the research we have succeed to discover the self view shaping features of persons with narcissistic personality disorders as well as to evaluate... [to full text]

Magistro darbo „Paauglių su psichotine asmenybės sąranga savęs vaizdas“ tyrimo dalyviais pasirinkome Lietuvoje praktiškai labai mažai ir siaurai tyrinėtus paauglius su psichotine asmenybės sąranga, o darbo objektu – jų savęs vaizdo ypatumus. Kernbergo pasiūlytas trijų asmenybės sąrangos (organizacijos) lygių (psichotinės, ribinės ir neurotinės) skirstymas yra pripažįstamas ne tik psichodinaminės paradigmos kontekste, bet ir klinikinėje praktikoje, ką patvirtina ir augantis mokslinių tyrimų skaičius šioje srityje. Tačiau tik palyginus visai neseniai buvo atkreiptas ryškesnis dėmesys į paauglystės laikotarpį, kuriuo metu vyksta svarbūs vidiniai pokyčiai ir psichikos restruktūrizacija. Atsižvelgdami į negausius paauglių su psichotine asmenybės sąranga tyrinėjimus, ypatingai šių tyrimų stoką Lietuvoje, šio darbo tikslu laikome aprašyti paauglių su psichotine asmenybės sąranga savęs vaizdo ypatumus: kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti psichodinamines prielaidas apie jų santykį su realybe, tapatumo integracijos lygį, objektinių santykių kokybę ir afektines reakcijas. Mūsų tyrime dalyvavo 25 paaugliai, kurie 2005 – 2006 metais gydėsi Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, bei Vaiko raidos centre bei kuriems buvo nustatytos diagnozės pagal TLK-10, atitinkančios psichotinės asmenybės sąrangos charakteristikas (tiriamųjų amžiaus vidurkis – 16.00 metų). Tyrime taip pat dalyvavo 26 sveiki paaugliai (amžiaus vidurkis – 15.81 metų)... [toliau žr. visą tekstą] / The participators of the master‘s work „Self-image of adolescents with psychotic personality structure“ are adolescents with psychotic personality organization. They are very narrowly and little researched in Lithuania. The object of the work is the self-image of adolescents with psychotic personality organization. The introduced concept of three personality organization levels (psychotic. borderline and neurotic) by Kernberg is valued not only in the context of psychodynamic paradigm, but also in clinical practice. The increasing number of scientific research in this sphere certifies it. But only recently more attention is paid to the period of adolescence, which is characterized by important mental changes and mental restructure. Taking in consideration the lack of scientific research in this field, especially in Lithuania, we have planned the research, the main aim of which is to describe peculiarities of self-image of adolescents with psychotic personality organization: to evaluate psychodynamic assumptions about their reality testing abilities, objective relations, affective experiences and identity integration level. 25 adolescents, who were hospitalized in Vilnius Republic Psychiatry Hospital, Department of Child and Adolescent Psychiatry, and Child Development Centre (the mean of age is 16.00 years) ant 26 healthy adolescents participated in the research. The applied methodic were Rorschach test, HTP projective drawing and identity interview. The quality of objective... [to full text]