Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje Santrauka Šiame darbe nagrinėjama ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje aptariama ateizmo istorinė raida, bei ateizmo pavidalai. Žvelgiama nuo pat senovės laikų. Stengiamasi įvardinti pagrindines ir dažniausiai pasikartojančias ateizmo formas. Darbe nėra perdėm gilinimasi į kiekvieną ateistą ar laikmetį, tai daugiau panoramininis žvilgsnis. Materializmas, pozityvizmas, marksizmas – tai pagrindiniai ateizmo pavidalai, kurie randa atgarsių ir šiandieną. Šie trys ateizmo pavidalai apibudinami vienu žodžiu – natūralistinis ateizmas. Būtent dėl to, kad jam būdingas angažuotumas į gamtos reiškinius ir žmogaus asmens tapatinimas su gyvūnu. Anrojoje dalyje išryškinamas jau kitoks ateizmo pavidalas - humanistinis ateizmas. Toks ateizmo pavidalas labiau būdingas ir geriau pažįstamas mūsų kartai. Filosofo Nietzsche‘s pradėtas ir sustiprėjąs su Sartre‘o ateistiniu egzistencializmu. Kritikuodamas natūralistinį ateizmą humanistinis ateizmas atsigęžia į žmogų kaip įstatymų leidėją ir suvereną. To pasekoje Dievo figūra tampa marginalinė. Šioje dalyje yra aptariama ir sekuliarizacijos procesas. Keliami klausimai: kas yra sekuliarizacija? Gal tai dar vienas ateizmo veidas? kur sekuliarizacijos ribos? Ir koks turėtų būti santykis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų? Sekuliarizacijos šešėlyje apariamas ir nūdienos ateizmas, kuriam būdingas karingas nusiteikimas. Čia analizuojamos nūdienos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of atheism in Christian tradition Summary This paper analyzes Christian understanding of atheism. It consists of three parts. The first part discusses the historical development of atheism as well as its different variants. The main forms of atheism are viewed panoramically, starting with their oldest manifestations, but without going into details about some or other atheist or each separate period of time. The basic patterns of atheism found both in older times and today, are materialism, positivism and marxism. These three can be defined as naturalistic atheism which considers only natural phenomena and sees human beings from purely biological point of view. Naturalistic atheism rejects metaphysics and idealism, it is based on treating material world as the only existing reality. The second part of the research deals with onother pattern of atheism, namely, humanistic atheism witch is closer to us and more familiar to this generation. It began with Nietsche and gained strength in Sartre‘s atheistic existentialism. Humanists criticize naturalististic atheism and turn towards man who is the only creator of laws and the sovereign. Thus, God is treated as absolete here. This part of the paper also dwells on the process of secularization: what secularization is, whether it can be seen as a kind of atheism, what its limits are, what sort of relationships between believers and non – believers are desirable. Secularization partly includes the agressive tendencies of... [to full text]

Magistro darbe, tema „Subjekto problema modernioje ir postmodernioje ugdymo filosofijoje“, yra mėginama išryškinti subjekto problema modernios ugdymo filosofijos kontekste. Taip pat atskleidžiama ir analizuojama perskyra tarp modernios ir klasikinės ugdymo filosofijų. Aptariama ugdymo principų ir standartų istorinė, teorinė bei mokslinė raida, akcentuojant, kokią filosofiniai principai darė įtaką tam tikrų edukologinių principų atsiradimui bei vystymuisi. Šiame darbe daug dėmesio yra skiriama vaiko objektyvizavimo problemai klasikinėje ugdymo sistemoje bei subjektyvizavimo problemai modernioje ugdymo sistemoje. Modernioje ugdymo sistemoje išryškėja patyrimo bei refleksijos svarba, sąmonės intencionalumas, kuris parodo fenomenologijos reikšmę. Šiame darbe yra aptariamos sąšaukos tarp fenomenologijos, pragmatizmo ir egzistencializmo idėjų ugdyme. Daugiausiai yra analizuojami egzistencializmo atstovo P.Freire‘o darbai. P.Freire savo ugdymo filosofijoje labiausiai akcentuoja žmogaus laisvės problemą, humanizmo ugdyme svarbą. Taip pat yra analizuojama pragmatizmo atstovo J.Dewey ugdymo sistemoje išryškinama individo patyrimo svarba, šio patyrimo refleksija bei praktinis pritaikymas. Daugiausiai yra akcentuojami demokratiškumo ir humanizmo principai, kaip pagrindiniai ugdymo principai. Šiame darbe klasikinė ugdymo sistema yra parodoma kaip dehumanizuojanti individą, išryškinami jos trūkumai. O moderni ugdymo sistema, atvirkščiai - kaip humanizuojanti, išlaisvinanti individą. / The Master's thesis "The problem of Subject in Modern and Post-modern Philosophy of Education," is an attempt to highlight the problem of the subject in the context of modern philosophy of education. The present work describes and analyzes the distinction between modern and classical education philosophies as well. The historical, theoretical, and scientific development of the principles and standards of education are also dealt with focusing on philosophical principles that influenced the emergence and development of certain educational principles. The paper pays attention to the problem of child objectivisation in the system of classical education and the problem of subjectivisation in modern education. The modern education system highlights the importance of experience and reflection, intentionality of consciousness, which show the relevance of phenomenology. This work discusses the interplay of the ideas of phenomenology, pragmatism, and existentialism in education. Mostly the works of the representative of existentialism P.Freire are analyzed. P.Freire stresses the problem of human freedom and humanistic education in his educational philosophy. The paper also analyzes the importance of individual experience, its reflection and practical application in the educational system of the representative of pragmatism J.Dewey. Mostly the principles of democracy and humanism as the basic educational principles are emphasized. This paper presents the classical education system as... [to full text]