Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje Santrauka Šiame darbe nagrinėjama ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje aptariama ateizmo istorinė raida, bei ateizmo pavidalai. Žvelgiama nuo pat senovės laikų. Stengiamasi įvardinti pagrindines ir dažniausiai pasikartojančias ateizmo formas. Darbe nėra perdėm gilinimasi į kiekvieną ateistą ar laikmetį, tai daugiau panoramininis žvilgsnis. Materializmas, pozityvizmas, marksizmas – tai pagrindiniai ateizmo pavidalai, kurie randa atgarsių ir šiandieną. Šie trys ateizmo pavidalai apibudinami vienu žodžiu – natūralistinis ateizmas. Būtent dėl to, kad jam būdingas angažuotumas į gamtos reiškinius ir žmogaus asmens tapatinimas su gyvūnu. Anrojoje dalyje išryškinamas jau kitoks ateizmo pavidalas - humanistinis ateizmas. Toks ateizmo pavidalas labiau būdingas ir geriau pažįstamas mūsų kartai. Filosofo Nietzsche‘s pradėtas ir sustiprėjąs su Sartre‘o ateistiniu egzistencializmu. Kritikuodamas natūralistinį ateizmą humanistinis ateizmas atsigęžia į žmogų kaip įstatymų leidėją ir suvereną. To pasekoje Dievo figūra tampa marginalinė. Šioje dalyje yra aptariama ir sekuliarizacijos procesas. Keliami klausimai: kas yra sekuliarizacija? Gal tai dar vienas ateizmo veidas? kur sekuliarizacijos ribos? Ir koks turėtų būti santykis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų? Sekuliarizacijos šešėlyje apariamas ir nūdienos ateizmas, kuriam būdingas karingas nusiteikimas. Čia analizuojamos nūdienos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of atheism in Christian tradition Summary This paper analyzes Christian understanding of atheism. It consists of three parts. The first part discusses the historical development of atheism as well as its different variants. The main forms of atheism are viewed panoramically, starting with their oldest manifestations, but without going into details about some or other atheist or each separate period of time. The basic patterns of atheism found both in older times and today, are materialism, positivism and marxism. These three can be defined as naturalistic atheism which considers only natural phenomena and sees human beings from purely biological point of view. Naturalistic atheism rejects metaphysics and idealism, it is based on treating material world as the only existing reality. The second part of the research deals with onother pattern of atheism, namely, humanistic atheism witch is closer to us and more familiar to this generation. It began with Nietsche and gained strength in Sartre‘s atheistic existentialism. Humanists criticize naturalististic atheism and turn towards man who is the only creator of laws and the sovereign. Thus, God is treated as absolete here. This part of the paper also dwells on the process of secularization: what secularization is, whether it can be seen as a kind of atheism, what its limits are, what sort of relationships between believers and non – believers are desirable. Secularization partly includes the agressive tendencies of... [to full text]

The thesis is divided into five sections. Section 1 introduces the main topic for the analysis. Section 2 consists of three sub-sections. In Sub-section 2.1, etymology definitions are provided and the purpose of etymology, as a branch of linguistics, is presented. Then, in Sub-section 2.2, the concept of religion is analyzed, by emphasizing etymology and providing definitions from different sources. Sub-section 2.3 deals with the analysis of the significance and place of religion in human life in the modern world. Then, in Sub-section 3.1 and 3.2 the major world religions – Christianity/Catholicism and Islam are examined separately, providing the definitions of religions, giving special attention to the etymology and the basic aspects in both religions. Sub-section 3.3, the main similarities and differences between Christianity and Islam are provided. Section 4 has three sub-sections, too. In Sub-section 4.1 and 4.2, the main Catholic and Islamic religious festivals are presented, giving emphasis on etymology, their basic aspects and customs. In Sub-section 4.3, the comparison of the main Catholic vs Islamic religious feasts is presented, giving special attention to their diffences and similarities. Finally, the conclusion, which is given in Section 5, briefly generalizes the major ideas presented and discussed in the analysis. / Darbas padalintas į penkis skyrius. Pirmajame skyriuje pristatoma darbo tema. Antrasis skyrius susideda iš trijų poskyrių. 2.1 poskyryje pateikiamos etimologijos definicijos ir jos, kaip lingvistikos srities, paskirtis. 2.2 poskyryje nagrinėjama religijos sąvoka, pateikiant skirtingų šaltinių definicijas, akcentuojant etimologiją bei analizuojama religijos vieta ir įtaka žmogaus gyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje. Trečiojo skyriaus 3.1 ir 3.2 poskyriuose atskirai nagrinėjamos pagrindinės pasaulio religijos pasaulyje: krikščionybė(katalikybė) ir islamas, pateikiant religijų definicijas, etimologiją ir esminius religijų bruožus. 3.3 poskyryje pristatomi pagrindiniai religijų panašumai ir skirtumai. Ketvirtas skyrius taip pat susideda iš trijų poskyrių. 4.1 ir 4.2 poskyriuose atskirai pristatomos pagrindinės katalikų ir krikščionių religinės šventės: jų etimologija, pagrindiniai bruožai ir papročiai. 4.3 poskyryje lyginamos pagrindinės katalikų ir musulmonų religinės šventės, akcentuojami skirtumai ir panašumai. Penktajame skyriuje, darbo išvadose, trumpai apibendrinamos pagrindinės mintys, kurios buvo išdėstytos ir aptartos analitinėje dalyje.