Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje Santrauka Šiame darbe nagrinėjama ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje aptariama ateizmo istorinė raida, bei ateizmo pavidalai. Žvelgiama nuo pat senovės laikų. Stengiamasi įvardinti pagrindines ir dažniausiai pasikartojančias ateizmo formas. Darbe nėra perdėm gilinimasi į kiekvieną ateistą ar laikmetį, tai daugiau panoramininis žvilgsnis. Materializmas, pozityvizmas, marksizmas – tai pagrindiniai ateizmo pavidalai, kurie randa atgarsių ir šiandieną. Šie trys ateizmo pavidalai apibudinami vienu žodžiu – natūralistinis ateizmas. Būtent dėl to, kad jam būdingas angažuotumas į gamtos reiškinius ir žmogaus asmens tapatinimas su gyvūnu. Anrojoje dalyje išryškinamas jau kitoks ateizmo pavidalas - humanistinis ateizmas. Toks ateizmo pavidalas labiau būdingas ir geriau pažįstamas mūsų kartai. Filosofo Nietzsche‘s pradėtas ir sustiprėjąs su Sartre‘o ateistiniu egzistencializmu. Kritikuodamas natūralistinį ateizmą humanistinis ateizmas atsigęžia į žmogų kaip įstatymų leidėją ir suvereną. To pasekoje Dievo figūra tampa marginalinė. Šioje dalyje yra aptariama ir sekuliarizacijos procesas. Keliami klausimai: kas yra sekuliarizacija? Gal tai dar vienas ateizmo veidas? kur sekuliarizacijos ribos? Ir koks turėtų būti santykis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų? Sekuliarizacijos šešėlyje apariamas ir nūdienos ateizmas, kuriam būdingas karingas nusiteikimas. Čia analizuojamos nūdienos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of atheism in Christian tradition Summary This paper analyzes Christian understanding of atheism. It consists of three parts. The first part discusses the historical development of atheism as well as its different variants. The main forms of atheism are viewed panoramically, starting with their oldest manifestations, but without going into details about some or other atheist or each separate period of time. The basic patterns of atheism found both in older times and today, are materialism, positivism and marxism. These three can be defined as naturalistic atheism which considers only natural phenomena and sees human beings from purely biological point of view. Naturalistic atheism rejects metaphysics and idealism, it is based on treating material world as the only existing reality. The second part of the research deals with onother pattern of atheism, namely, humanistic atheism witch is closer to us and more familiar to this generation. It began with Nietsche and gained strength in Sartre‘s atheistic existentialism. Humanists criticize naturalististic atheism and turn towards man who is the only creator of laws and the sovereign. Thus, God is treated as absolete here. This part of the paper also dwells on the process of secularization: what secularization is, whether it can be seen as a kind of atheism, what its limits are, what sort of relationships between believers and non – believers are desirable. Secularization partly includes the agressive tendencies of... [to full text]