Darbo objektas – žmogaus sukurtų daiktų pavadinimai. Darbo tikslas – aptarti kai kurių žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų etimologinę motyvaciją, suskirstyti šiuos žodžius etimologiniu leksiniu požiūriu. Darbe stengtasi pateikti daug perskaitytos literatūros, kur tarp įvairių autorių kyla daug diskusijų. Pagrindiniam tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai: 1) Apibrėžti etimologijos sąvoką. 2) Išrinkti žodžius (žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų), pateiktus Algirdo Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksikoje“ ir papildyti juos kituose veikaluose etimologizuotais žodžiais (Wojciech Smoczyński „Słownik etymologiczny języka litewskiego” ir kt.). 3) Sudaryti žodynėlį, remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektronine versija. 4) Suskirstyti žodžius kilmės atžvilgiu. 5) Suskirstyti žodžius grupėmis. 6) Objektyviai aptarti visų žodžių etimologinę motyvaciją, remiantis įvairių kalbininkų subjektyviomis ir objektyviomis nuomonėmis. 7) Diagramose pateikti statistinius duomenis. Išvadose pateikti statistiniai duomenys: Lietuvių kalbos leksikos (be skolintinės) žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų pagrindas yra baltų kalboms būdinga leksika, kurios skaičius 32% (41 ž.). Nedaug atsilieka senoji ide. leksika ir tik lietuvių kalbai būdinga leksika po 25% (33/34 ž.). Mažiausias skaičius, bet nemažai yra bendrosios baltų ir slavų leksikos 16% (20 ž.). Bendrai etimologizuoti lietuvių kalbos leksikos (be skolintinės) 128 lietuvių kalboje vartojami žodžiai. Daugiausia skolinių... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the work – „the Names of Man – Made Things“. The aim of the wort is to investigate the motivation of giving derivate names of man-made things, to divide them according to their lexikal derivative meaning. In the work I tried to present the material used fro different sources, as there is a discussion and difference in opinions among a lot of authors. The main tasks of the work are: 1) To describe the meaning of derivation. 2) To choose the words (man-made things) given in „Lietuvių kalbos leksika“ by Algirdas Sabaliauskas and to supplement them with derivative words (Wojciech Smoczyński „Słownik etymologiczny języka litewskiego” etc.). 3) To make a small dictionary taking into consideration E-version of modern Lithuanian dictionary. 4) To dividive the words according their origin. 5) To unite the words in groups. 6) To discuss objectively all the words’ derivative motivation, taking into consideration all the subjective and objective opinions of the speakers. 7) To present statistic’s data in the diagram. In the conclusion the statistic’s data is shown. The basis of the original (not borrowed) Lithuanian names of man-made things is the peculiarity of the Baltic languages, the number of which is 32% (41 w.). Not much is behind the old ide. and only for the Lithuanian language peculiar lexics 25% (34/33 w.). The smallest number but very important one is common Baltic and Slave lexics that makes 16% (20 w.). In general there are 128 derivative (not... [to full text]

The thesis is divided into five sections. Section 1 introduces the main topic for the analysis. Section 2 consists of three sub-sections. In Sub-section 2.1, etymology definitions are provided and the purpose of etymology, as a branch of linguistics, is presented. Then, in Sub-section 2.2, the concept of religion is analyzed, by emphasizing etymology and providing definitions from different sources. Sub-section 2.3 deals with the analysis of the significance and place of religion in human life in the modern world. Then, in Sub-section 3.1 and 3.2 the major world religions – Christianity/Catholicism and Islam are examined separately, providing the definitions of religions, giving special attention to the etymology and the basic aspects in both religions. Sub-section 3.3, the main similarities and differences between Christianity and Islam are provided. Section 4 has three sub-sections, too. In Sub-section 4.1 and 4.2, the main Catholic and Islamic religious festivals are presented, giving emphasis on etymology, their basic aspects and customs. In Sub-section 4.3, the comparison of the main Catholic vs Islamic religious feasts is presented, giving special attention to their diffences and similarities. Finally, the conclusion, which is given in Section 5, briefly generalizes the major ideas presented and discussed in the analysis. / Darbas padalintas į penkis skyrius. Pirmajame skyriuje pristatoma darbo tema. Antrasis skyrius susideda iš trijų poskyrių. 2.1 poskyryje pateikiamos etimologijos definicijos ir jos, kaip lingvistikos srities, paskirtis. 2.2 poskyryje nagrinėjama religijos sąvoka, pateikiant skirtingų šaltinių definicijas, akcentuojant etimologiją bei analizuojama religijos vieta ir įtaka žmogaus gyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje. Trečiojo skyriaus 3.1 ir 3.2 poskyriuose atskirai nagrinėjamos pagrindinės pasaulio religijos pasaulyje: krikščionybė(katalikybė) ir islamas, pateikiant religijų definicijas, etimologiją ir esminius religijų bruožus. 3.3 poskyryje pristatomi pagrindiniai religijų panašumai ir skirtumai. Ketvirtas skyrius taip pat susideda iš trijų poskyrių. 4.1 ir 4.2 poskyriuose atskirai pristatomos pagrindinės katalikų ir krikščionių religinės šventės: jų etimologija, pagrindiniai bruožai ir papročiai. 4.3 poskyryje lyginamos pagrindinės katalikų ir musulmonų religinės šventės, akcentuojami skirtumai ir panašumai. Penktajame skyriuje, darbo išvadose, trumpai apibendrinamos pagrindinės mintys, kurios buvo išdėstytos ir aptartos analitinėje dalyje.

Magistro darbe buvo apžvelgta ir išanalizuota vietovardžių saugojimo duomenų bazėse problema bei dabartinė situacija. Buvo parinkti skirtingos kilmės vietovardžiai ir išanalizuotos jų erdvinės sklaidos charakteristikos (tankis, koncentracija, dispersija) bei ši informacija palyginta su duomenimis apie dabartinius geografinius reiškinius. Erdvinės sklaidos charakteristikoms nustatyti buvo pritaikyti erdvinės statistikos metodai. Gauti rezultatai buvo interpretuoti ir sudaryti žemėlapiai Lietuvos vietovardžių atlasui. Darbe naudoti metodai leidžia sukurti įdomų ir patrauklų atlasą, kuris neapsiribotų vien tik žemėlapiais, bet turėtų komentarus, analizę bei tyrimus. Ateityje galima būtų atlasą patalpinti ir internete. / In the master thesis the problem and current situation of place name storage in data bases was reviewed and analyzed. Different origin place-names were selected and analyzed their spatial distribution characteristics (density, concentration, dispersion). The information was compared with data about current geographical phenomena. Spatial distribution characteristics were calculated with spatial statistical methods. The results were interpreted and maps for Lithuanian place-names atlas were designed. The methods used in this work allow to create interesting and attractive atlas with maps, comments, analysis and research. Atlas in the future could be placed in internet.

In der vorliegenden Arbeit wurden 2713 Familiennamen, welche aus den Bezirken Jurbarko, Plungės und Šakių stammen, dem Wörterbuch litauischer Familiennamen (Lietuvių pavardžių žodynas) entnommen und zur ihrer Struktur und Herkunft analysiert. Bei der Analyse werden die Familiennamen nach den zu analysierenden Merkmalen klassifiziert: zur Struktur wurden zwei Gruppen und zur Herkunft wurden vier Gruppen gebildet. Die Resultate der Analyse wurden statistisch bewerten und untereinander verglichen, wobei die Struktur- und Herkunftsähnlichkeit der Familiennamen in geografisch benachbarten Arealen (Bezirke Jurbarkas und Šakiai) und die Unterschiede zu den Familiennamen anderer Gebiete (Bezirk Plungė) deutlich wurden.