Politinės sistemos transformacijos procesai vyksta ir šiandieniniame pasaulyje. Tai iliustruoja neseniai įvykusios Spalvotosios/ Gelėtosios revoliucijos postkomunistinėse šalyse. Autoritarinė politinė sistema jų metu yra keičiama į demokratinę sistemą. Politinės sistemos kaita rodo, jog tų šalių visuomenė nėra patenkinta esama valdžia, kuri dažnai būna korumpuota ir represyvi. Panašios politinės transformacijos 8- 9- me dešimtmečiuose įvyko ir Pietų Amerikoje. Jų metu autoritariniai kariniai režimai žlugo ir vietoj jų iškilo demokratiniai režimai, tačiau jie nėra stabilūs ir patikimi kaip Europos demokratijos. Pietų Amerikos šalių demokratijoms grasina vidinės problemos tokios kaip skurdas, nestabili šalių ekonominė padėtis, vis labiau didėjanti socialinė atskirtis, nusikalstamumas, valdžios korupcija ir nepatikimumas, mažas teisingumo užtikrinimas ir pan. Šiame darbe plačiau nagrinėjama Argentinos ir Brazilijos- dviejų didžiausių Pietų Amerikos šalių- politinės sistemos kaita bei tarptautinių veikėjų įtaka tų sistemų kaitai. Abi šalys iki 9- ojo dešimtmečio vidurio buvo valdomos karinių chuntų. Jų valdymo laikotarpiu šalyse nebuvo stabilumo, vienus karinius prezidentus keisdavo kiti. Pačių karininkų tarpe nuolatos vyraudavo įvairūs nesutarimai. Nuolatinė valdžių kaita lėmė ir nestabilią šalių politinę sistemą, kėlė užsienio valstybių nepasitikėjimą Argentina ir Brazilija. Be to, šalyse nuolat vyraudavo ekonominė suirutė, būdavo vykdomos didelio masto represijos prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The transformation process of political system occures in today’s world, too. It can be illustrated by the Color or Flower Revolutions in post-communist states. During those revolutions the authoritarian political system is changed into democratic political system. The alternation of political system shows that society is not contented with present government which is realized as corrupt and repressive. Such political transformations occured in the South America in 1970s- 1980s. During this transformations the political system of the South American countries was changed into democratic ones. But those democratic systems are not very stable and credible in nowadays like democracys in the Europe because the South American countries have many internal problems like big poverty, unstable economical situation, criminality, government corruption and etc. In this work is analysed Argentina’s and Brazil’s political systems transformations and influence of international actors in transformation process. Till 1980s both countries were ruled by military juntas. The rule of military governments were not stable because there were disagreements inside military juntas how to rule the countries. The permanent alternation of governments was the main reason for unstable political system and for distrust of foreign countries in Argentina and Brazil. Futhermore, there were frequent economical crises, large-sized repressions. The authoritarian regimes collapsed when in the countries started mass... [to full text]

Šiandieninėje Turkijoje vyksta ypatingai svarbūs demokratiniai politinės sistemos pokyčiai. Ši specifinė musulmoniška demokratija jau ilgą laiką siekia integracijos į Europos Sąjungą (ES), nors jau daugiau kaip penkiasdešimt metų priklauso Vakarų saugumo struktūroms. Šis siekis atsirado dar moderniosios Turkijos įkūrėjo Mustafa Kemalio laikais kaip „galutinio tikslo įgyvendinimas“ – visiška Turkijos vesternizacija bei tapimas pilnateise Europos klubo nare. Europa visais laikais buvo siejama su pažanga ir gerove, kuri priešpastatoma istorinei Vidurio Rytų Osmanų imperijai, saistomai konservatyvių tradicijų bei griežtų religinių normų. Po ilgų pastangų metų 1999-aisiais Helsinkyje Turkijai buvo pasiūlyta tapti šalimi kandidate į ES, jei ši sugebės įgyvendinti demokratinius procesus. ES iškėlė Turkijai sąlygą taip pakeisti savo politinę sistemą, kad ji atitiktų Kopenhagos kriterijus ir savo įstatymine baze, teisinėmis normomis bei vertybėmis galėtų lygiuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis. Šis ES sąlygiškumas paskatino Turkiją suformuoti strateginį dokumentą „Nacionalinę Programą ES acquis įsisavinimui“ (NPAA), nubrėžusį gaires tolimesnėms reformoms. Dauguma pertvarkymų buvo įvykdyta saugumo sektoriuje, kuris dėl Turkijos specifinių politinės sistemos problemų buvo „perdėtai sugrėsmintas “ (angl. oversecuritized). Valstybė visada buvo iškeliama kaip absoliuti vertybė ir buvo svarbesnė net už žmogaus prigimtines teises ir laisves. Tai įgalino sugrėsminti visas valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis under name „The Changes of Turkish Political System According Copenhagen School: Towards „Pro-islamistic“ Democracy? presents analysis of the security policy in Turkey and its change. It‘s been a log time that Turkey is a country which belongs to the Western security system, but its main aim – to join the European Union (EU) is still not completed. Trying hard to accomplish all the requirements which are called the Copenhagen Criteria, Turkey started a huge process of democratic reforms. This thesis states that EU was that factor which impacted Turkey’s security policy desecuritization process through its Europeanization. This process started Turkey’s democratization, which was quiet undemocratic earlier, because of strict security policy and harsh civil-military relations. The Europeanization affected desecuritization process, because there were many changes done to the Turkish laws, which allowed freeing the individual freedoms and civil rights. The proceeding democratization allowed to strengthen the organizations and parties with religious background, which were earlier restricted because of strict secularist policy, which saw religion (Islam) as a major threat to the Mustafa Kemal Ataturk’s founding principles of Kemalism. These processes testify countries re-islamization, which is seen as very negative by half of the society, although another half is very happy about resurging religion. This means that in nowadays Turkey we see a deep fracture in the... [to full text]