Šiame darbe analizuojama JAV ir Rusijos veiksmų strategijos Centrinės Azijos regione, išskiriant saugumo ir ekonominius interesus, taip pat analizuojamas demokratizacijos veiksnio JAV užsienio politikoje reikšmė ir poveikis santykiams su Centrinės Azijos regiono valstybėmis. Darbas remiasi akademine „imperializmo“ samprata, kuria vadovaujantis nagrinėjama JAV ir Rusijos interesų sankirta Centrinės Azijos regione ir bendradarbiavimo galimybės. Darbe daroma išvada, kad JAV, neatsižvelgdama į tai, jog trūksta vienijančių ir bendradarbiavimą skatinančių aspektų, nesugeba keisti viso Centrinės Azijos regiono saugumo darbotvarkės, todėl nei viena iš Centrinės Azijos regiono valstybių nerodo didelio noro suartėti išskirtinai su JAV. Be to, JAV bandymas atlikti „demokratijos nešėjos“ vaidmenį yra nesėkmingas, o deklaratyviai pabrėždama paramą demokratizacijos procesams Centrinės Azijos regiono valstybėse, JAV kenkia savo pačios kitiems – svarbesniems – interesams, visų pirma siekiui užtikrinti pakankamą paramą globaliai kovai prieš terorizmą. JAV sujungia saugumo interesus ir demokratizacijos Centrinėje Azijoje siekius, tačiau iškyla grėsmė, kad nepavyks pasiekti nei vieno iš šių tikslų. Tuo tarpu Rusijai, taip pat siekiančiai įgyvendinti „didžiosios valstybės“ projektą, nebūtina naudoti demokratizacijos aspekto, todėl ji išvengia įtampos atsiradimo. Be to, priešingai nei JAV, Rusija įgyja galimybę įtikinti Centrinės Azijos regiono režimus savo siūlomų vertybių pranašumu ir atkreipti... [toliau žr. visą tekstą] / In this study, titled “Intersection of US-Russia interests in Central Asia region”, the author analyses the strategies of the United States of America and the Russian Federation towards Central Asia region and the main strategic interests in the security policy and economical level. The study pays a lot of attention to the analysis of the democratization aspect, especially in the U.S. foreign policy course, and its impact on the relations between U.S., Russia and the states of the Central Asia. The study is based on the academic concept of “imperialism”, which becomes an orient in the analysis of intersection of US Russia interests in Central Asia region and opportunities for cooperation. The study has been divided into four chapters. In the first chapter author introduces a theoretical foundation of “imperialism”. The second chapter is dedicated to the analysis of US strategic interests in Central Asia and the role and meaning of democratization process. The geopolitical spread of Russia’s influence is analyzed in the third chapter of the study, where the author underscores the importance of rally points in the relations between Russia and Central Asia states. The fourth chapter analyzes the prospects of future cooperation and competition between US and Russia. The study concludes, that US strategy towards Central Asia is discontinuous, and because of underestimation of specific situation in this region and lack of rally points (short common historical experience... [to full text]

The European Union is stated that promoting human rights, rule of law and democracy is one of the main objectives of the EU foreign policy. It was endorsed in the EU official document such as European Consensus on Development (2005) and also EU Strategy towards Central Asia. The thesis analyses the promotion of the EU value towards Central Asian countries, namely: Kazakhstan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Uzbekistan Because of the isolation of the Turkmenistan, it was impossible to include the country in the research paper. In order to analyze the promotion level, it was decided to scrutinize the EU instruments such as EIDHR, human rights dialogue and civil society seminars. The European Union adopted the Strategy towards Central Asian countries in 2007 and this document expands the relation between European Union and Central Asia. Therefore, the thesis analyses the corporation of the both sides before and after the adaptation of the Strategy. Issues of cooperation in terms of the human rights and rule of law between the European Union and Kazakhstan are analyzed as a case study. At the conclusion, the promotion of the values assessed and the conclusion outlined for the corporation in the field of human rights and the rule of law between European Union and Central Asian countries. / Europos Sąjunga pabrėžia, jog žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos rėmimas yra vienas iš pagrindinių ES užsienio politikos tikslų. Šis tikslas yra įtvirtintas oficialiuose ES dokumentuose, tokiuose kaip Europos Vystymosi Konsensusas (2005) bei Europos Centrinės Azijos strategija. Šiame darbe analizuojamas ES vertybių sklaidos rėmimas Centrinės Azijos šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane ir Uzbekistane. Turkmėnijos atvejo, dėl šalies izoliacijos, į tyrimą įtraukti nebuvo įmanoma. Siekiant nustatyti ES vertybių sklaidos rėmimo lygį darbe nuspręsta nagrinėti ES instrumentus, tokius kaip EIDHR, žmogaus teisių dialogas bei pilietinės visuomenės seminarai. Europos Sąjunga patvirtino Centrinės Azijos Strategiją 2007m. Šiuo dokumentu buvo išplėtoti santykiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos. Dėl šios priežasties darbe analizuojamas abiejų pusių bendradarbiavimas prieš ir po Strategijos patvirtinimo. Problemos žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo srityje tarp ES ir Kazachstano yra analizuojamos kaip atvejo studija. Darbo pabaigoje pateikiamas ES vertybių sklaidos rėmimo įvertinimas bei pateikiamos perspektyvos Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimui žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.

Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Palankesnės sąlygos bet kokiai revoliucijai (klasikinei ar „spalvotai“), kaip teigiama disertacijoje, susidaro pereinamojo laikotarpio visuomenėse, neturinčiose gilių istorinių valstybingumo tradicijų, kaip tai yra CA valstybėse. Todėl buvo padaryta išvada, kad sėkmingas valstybės (kaip etninio-pilietinio ir institucinio darinio) „kūrimas“ yra fundamentali prevencinė revoliucijos (nestabilumo) ir jos prielaidų atsiradimo sąlyga, prezidentinių Centrinės Azijos šalių režimų valdymo sistemos organizavimo metu taikant socio-politinio korporatizmo principą. Jo esmė – konsensualinė valstybės valdančiojo elito politika, tenkinant ne vien savo, bet ir visuomeninius socio-ekonominius poreikius, kas turėtų užtikrinti ilgalaikį politinių CA šalių sistemų... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary Central Asia (CA / Kazakhstan, Uzbekistan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Turkmenistan) is an internationally important region in economic and security sense. Its biggest problem is the lack of long-term political stability, which became the object of the thesis. Accordingly, the purpose of the thesis was to determine the basic reasons of instability in CA states, to disclose their detailed essence and offer an effective conception to maintain long-term stability in them. Stability was defined in dissertation as absence of revolution and objective/subjective socio-political and socio-economic base of discontent with the government of a single taken country, which is a premise and condition of the revolution in it. More favorable conditions for any revolution (classical or “colorful”), as it was stressed in the study, are supposed to form in the transitional societies with no deep historical tradition of statehood, as it is in case of CA states. Therefore, the conclusion was made that the successful state (as ethnic-civil entity and institutional system) “building” is a fundamental preventive condition of revolution (instability) and its premises there, applying principle of socio-political corporatism in organization of the system of governance in the framework of Central Asian presidential regimes. The core idea of the principle is a consensual politics of the ruling elite of the country, meeting not only individual needs, but also socio-economic needs of the... [to full text]

Contemporary Central Asia (CA / Kazakhstan, Uzbekistan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Turkmenistan) is an internationally important region in economic and security sense. Its biggest problem is the lack of long-term political stability, which became the object of the thesis. Accordingly, the purpose of the thesis was to determine the basic reasons of instability in CA states, to disclose their detailed essence and offer an effective conception to maintain long-term stability in them. Stability was defined in dissertation as absence of revolution and objective/subjective socio-political and socio-economic base of discontent with the government of a single taken country, which is a premise and condition of the revolution in it. More favorable conditions for any revolution (classical or “colorful”), as it was stressed in the study, are supposed to form in the transitional societies with no deep historical tradition of statehood, as it is in case of CA states. Therefore, the conclusion was made that the successful state (as ethnic-civil entity and institutional system) “building” is a fundamental preventive condition of revolution (instability) and its premises there, applying principle of socio-political corporatism in organization of the system of governance in the framework of Central Asian presidential regimes. The core idea of the principle is a consensual politics of the ruling elite of the country, meeting not only individual needs, but also socio-economic needs of the... [to full text] / Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Palankesnės sąlygos bet kokiai revoliucijai (klasikinei ar „spalvotai“), kaip teigiama disertacijoje, susidaro pereinamojo laikotarpio visuomenėse, neturinčiose gilių istorinių valstybingumo tradicijų, kaip tai yra CA valstybėse. Todėl buvo padaryta išvada, kad sėkmingas valstybės (kaip etninio-pilietinio ir institucinio darinio) „kūrimas“ yra fundamentali prevencinė revoliucijos (nestabilumo) ir jos prielaidų atsiradimo sąlyga, prezidentinių Centrinės Azijos šalių režimų valdymo sistemos organizavimo metu taikant socio-politinio korporatizmo principą. Jo esmė – konsensualinė valstybės valdančiojo elito politika, tenkinant ne vien savo, bet ir visuomeninius socio-ekonominius poreikius, kas turėtų užtikrinti ilgalaikį politinių CA šalių sistemų... [toliau žr. visą tekstą]