Šiame darbe analizuojama JAV ir Rusijos veiksmų strategijos Centrinės Azijos regione, išskiriant saugumo ir ekonominius interesus, taip pat analizuojamas demokratizacijos veiksnio JAV užsienio politikoje reikšmė ir poveikis santykiams su Centrinės Azijos regiono valstybėmis. Darbas remiasi akademine „imperializmo“ samprata, kuria vadovaujantis nagrinėjama JAV ir Rusijos interesų sankirta Centrinės Azijos regione ir bendradarbiavimo galimybės. Darbe daroma išvada, kad JAV, neatsižvelgdama į tai, jog trūksta vienijančių ir bendradarbiavimą skatinančių aspektų, nesugeba keisti viso Centrinės Azijos regiono saugumo darbotvarkės, todėl nei viena iš Centrinės Azijos regiono valstybių nerodo didelio noro suartėti išskirtinai su JAV. Be to, JAV bandymas atlikti „demokratijos nešėjos“ vaidmenį yra nesėkmingas, o deklaratyviai pabrėždama paramą demokratizacijos procesams Centrinės Azijos regiono valstybėse, JAV kenkia savo pačios kitiems – svarbesniems – interesams, visų pirma siekiui užtikrinti pakankamą paramą globaliai kovai prieš terorizmą. JAV sujungia saugumo interesus ir demokratizacijos Centrinėje Azijoje siekius, tačiau iškyla grėsmė, kad nepavyks pasiekti nei vieno iš šių tikslų. Tuo tarpu Rusijai, taip pat siekiančiai įgyvendinti „didžiosios valstybės“ projektą, nebūtina naudoti demokratizacijos aspekto, todėl ji išvengia įtampos atsiradimo. Be to, priešingai nei JAV, Rusija įgyja galimybę įtikinti Centrinės Azijos regiono režimus savo siūlomų vertybių pranašumu ir atkreipti... [toliau žr. visą tekstą] / In this study, titled “Intersection of US-Russia interests in Central Asia region”, the author analyses the strategies of the United States of America and the Russian Federation towards Central Asia region and the main strategic interests in the security policy and economical level. The study pays a lot of attention to the analysis of the democratization aspect, especially in the U.S. foreign policy course, and its impact on the relations between U.S., Russia and the states of the Central Asia. The study is based on the academic concept of “imperialism”, which becomes an orient in the analysis of intersection of US Russia interests in Central Asia region and opportunities for cooperation. The study has been divided into four chapters. In the first chapter author introduces a theoretical foundation of “imperialism”. The second chapter is dedicated to the analysis of US strategic interests in Central Asia and the role and meaning of democratization process. The geopolitical spread of Russia’s influence is analyzed in the third chapter of the study, where the author underscores the importance of rally points in the relations between Russia and Central Asia states. The fourth chapter analyzes the prospects of future cooperation and competition between US and Russia. The study concludes, that US strategy towards Central Asia is discontinuous, and because of underestimation of specific situation in this region and lack of rally points (short common historical experience... [to full text]

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]

Darbo objektas ES antiteroristinė politika. Šio aspekto analizei yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Tačiau siekiant visapusiškos analizės įvertinami ir procesai vykstantys Europos musulmonų bendruomenėse. Darbo tikslas – išnagrinėti ES antiteroristinės politikos formavimąsi 2001 – 2006 metais, įvertinti taikomų kovos su terorizmu priemonių pagrįstumą ir įvertinti jų sėkmingumą. Darbo hipotezė – ES kovos su terorizmu politika susiduria su sunkumais įgyvendinant priemonių taikymą, nėra preventyvi, taikydama netinkamas priemones prideda prie musulmonų bendruomenių radikalėjimo ir jų įsitraukimo į teroristinę veiklą. Siekiant visapusiškai įvertinti problemą magistro darbe analizuojama pastarųjų metų terorizmo transformacija, nagrinėjami veiksniai, įtakojantys Europos musulmonų bendruomenės radikalėjimo tendencijas, nagrinėjama terorizmo evoliucija. Taip pat magistro darbe analizuojamas esminių kovos su terorizmu instrumentų (ES kova su rekrutavimu, teroristų finansavimo problemos sprendimas, teisminių institucijų bendradarbiavimo stiprinimas bei ES valstybių dalinimasis žvalgybine informacija ) įgyvendinimas praktikoje. Magistro darbe atskleidžiami ES antiteroristinės politikos trūkumai. Nepaisant politikų deklaracijų, kad terorizmas yra pati didžiausia grėsmė ES saugumui, priimto ženklaus skaičiaus įvairių deklaracijų, strategijų, antiteroristinė politika susiduria su daug iššūkių. Esminė problema, trukdanti sukurti bendrą ES kovos su terorizmu politiką yra valstybių atsakomybė... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis is the EU counter-terrorism policy. The main focus of the thesis is placed on the analysis of this aspect. However, in order to obtain an all-round analysis account is also taken of the processes taking place in European Muslim communities. Aim of the thesis – to consider the process of formation of the EU counter-terrorism policy in 2001–2006, to assess the validity of the measures used in the fight against terrorism and their success. Hypothesis of the thesis – the EU counter-terrorism policy is facing difficulties in implementing the application of measures and is not preventive, the application of improper measures contributes to radicalisation of Muslim communities and their involvement in terrorist activities. Seeking an all-round treatment of the problem, the master’s thesis analyses transformation of terrorism over the recent years, looks into the factors influencing the radicalisation tendencies of the European Muslim community, and considers evolution of terrorism. Moreover, the master’s thesis analyses the practical implementation of the main instruments in the fight against terrorism (the EU’s fight against recruitment, solution of the problem of financing of terrorists, consolidation of co-operation of judicial institutions as well as exchange of intelligence by the EU member states).. The essential problem preventing the formation of a common EU counter-terrorism policy is the responsibility borne by the member states for ensuring of... [to full text]