Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje atliekama gana daug visuomenės sveikatos tyrimų. Visuomenės sveikatos tyrimai sudaro beveik 30% visų per metus atliekamų ir Lietuvos bioetikos komiteto aprobuotų biomedicininių tyrimų. Darbo tikslas - išsiaiškinti visuomenės sveikatos tyrimuose dalyvaujančių tyrėjų, tiriamųjų ir bioetikos komiteto ekspertų nuomonę, kaip jie vertina etikos reikalavimus keliamus visuomenės sveikatos tyrimams. Metodika: Kokybinis tyrimas, fokusuotų grupių diskusijų-interviu, turinio (content) analizės metodas. Pagal vienalytiškumo principą sudarytos 3 fokusuotos grupės: „Tiriamųjų“, „Tyrėjų“ ir “Vertintojų“. Grupėse 6-8 respondentai. Rezultatai: Kadangi Lietuvoje nėra vieningo susitarimo kokie yra visuomenės sveikatos tyrimai, tai nera aišku kokie turi būti taikomi etikos reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymą visuomenės sveikatos tyrimai patenka į biomedicininių tyrimų grupę, ir jiems taikomi tokie patys etikos rekalavimai kaip ir visiems biomedicininiams tyrimams. Patys problematiškiausi etikos principai kurių sunku laikytis atliekant visuomenės sveikatos tyrimus yra informuoto asmens sutikimas ir konfidencialumas. Šiuo klausimu sutapo visų trijų grupių („tiriamųjų“, „tyrėjų“ ir „vertintojų“) taip pat Lietuvos bioetikos komiteto narių nuomonė. Lietuvos bioetikos komitetas leisdamas ar neleisdamas atlikti visuomenės sveikatos tyrimą apsaugo tiriamuosius nuo galimos žalos jų sveikatai. „Vertintojai“ teigia jog vykdo... [toliau žr. visą tekstą] / Quite a lot public health researches are performed in Lithuania like and over the world. The public health researches amount almost 30% of all during a year performed and approbated by The Lithuanian Bioethics Committee biomedical researches. Object – to see the opinion of the investigators and investigative objects who are taking a part in public health researches and the opinion of the bioethics committee experts. How do they estimate the ethics demands for the public health researches? For the work was chosen qualitative research, focus groups discussions – interview method, content analysis method. By the wholeness principle were made three focus groups: “Investigative objects”, “Investigators” and “Assessors”. In each group 6-8 respondents. The results: In Lithuania there isn’t unanimous settlement what the public health researches exist, in this case it isn’t clear what ethical demands must be used. Under the Lithuanian Republics biomedical researches ethical low the public health researches get into group of biomedical researches and the same ethical demands as to all biomedical researches are operated to them. On this question all three groups and also The Lithuanian Bioethics Committee members had the same opinion. The Lithuania Bioethics Committee by allowing or not allowing to make the public health research protects “investigative objects” from possible harm to their health. “The assessors” maintain that they execute The Lithuanian Republic laws. “The... [to full text]

Aim of the study. To evaluate mental health care institution staff’ and patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent. Objectives: 1. To evaluate personal health care specialists’ opinion about application of the doctrine of informed consent in the health care institution. 2. To evaluate patients’ opinion about procedure of the written consent. 3. To compare personal health care specialists’ and patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent. Methods. Anonymous survey of 138 personal health care specialists (response rate – 84 percent) and 315 patients (response rate – 90 percent) at Vilnius mental health centre was carried out. SPSS 13.0 version of statistic analysis packet was used to process the data. Diagrams and tables were prepared using Microsoft Excel 2003 program. Results. In evaluation of necessity of given information, 54,1% of personal health care specialists indicated that patient should be fully informed about his health status and diagnosis, 42,2% indicated that such information for mental health patients should be given just partially. 21,7% of patients claimed that information about prognosis and possible results of treatment given by doctors was unclear. In evaluation of procedure of written consent, 31,2% of specialists evaluated it as a manner for the doctor’s insurance and 24,9% – as an instrument for the protection of patient’s rights. Half of patients (49,9%) maintained that procedure of written consent... [to full text]

Nowadays most of the information is gathered through the internet, where a vast amount of data is being exchanged every second. However, most of the cyberspace users are not fully aware of the technological side of the Internet. One of the tools used on the Internet to ensure instant and informative service to users, are cookies, a small piece of collected data about user’s preferences. Data collected and combined from different cookies creates a serious danger to users’ privacy. The fact that users are not always aware of their data being collected even sharpens the problem of privacy protection on the Internet. The purpose of this thesis was to examine the consent requirement for the use of tracking cookies in legal framework of European Union, United States of America and Lithuania and to find out if the use of tracking cookies without user consent interferes with users’ right to privacy. In order to achieve the aim of this work, descriptive-interpretive research approach was used in the first part of thesis to analyse various concepts of privacy, defined in different scientific literature, as well as different types of cookies and their purpose. In the second part of thesis, normative-comparative approach was used to analyse various legal systems, their essential laws and principles, theoretical backgrounds and their requirements for the valid user consent intended for the use of cookies. The principal conclusion was that use of tracking cookies without unambiguous... [to full text] / Šiuolaikinėje globalioje žinių visuomenėje, teisė ne visuomet yra pajėgi sureguliuoti pagrindinės valiutos – informacijos, apsaugą. Internetas ir kompiuterinės technologijos suteikia galimybę greitai, pigiai ir nenutrūkstamai keistis dideliais kiekiais informacijos, kaupti ją duomenų bazėse ir apdoroti. Internetu kasdien naudojasi net 40,7% visos pasaulio populiacijos, tai priemonė be kurios daugelis neįsivaizduoja kasdienio savo darbo ir laisvalaikio. Tačiau didžioji interneto vartotojų dalis neturi žinių apie techninę interneto pusę ir grėsmes, kurios gali kilti jiems, jų teisei į privatumą ir duomenų apsaugai internete. Tarptautinė bendruomenė išreiškė susirūpinimą interneto vartotojų privatumo apsauga, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 68/167 „Teisė į privatumą skaitmeniniame amžiuje“. Šia rezoliucija Jungtinės Tautos ragina valstybes atkreipti dėmesį į pavojus privatumui esančius interntete ir derinti savo įstatymus siekiant suteikti žmogaus teisių ir laisvių aapsaugą interneto vartotojams. Slapukai (angl.-cookies) yra viena iš priemonių, kurią paieškos sistemos, socialiniai tinklai ir kiti interneto aktoriai nuolatos naudoja siekdami suteikti nenutrūkstamas ir kokybiškas paslaugas interneto vartotojams. Dažniausiai slapukai yra naudojami atsiminti vartotojų pirkinių užsakymus, kalbos pasirinkimą, slaptažodžius ir aplankytus puslapius. Vadinamieji sesijos slapukai( angl. -session cookies) yra automatiškai ištrinami iš galinio vartotojo įrenginio... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas: Įvertinti nėščiųjų pacienčių požiūrį į informuoto sutikimo doktrinos taikymą stacionarią pagalbą teikiančioje gydymo įstaigoje. Uždaviniai: Įvertinti nėščiųjų pacienčių informuotumą apie jų teises gydymo įstaigoje. Įvertinti pacienčių požiūrį į rašytinio sutikimo davimo procedūrą. Nustatyti ryšį tarp pacienčių savo sveikatos vertinimo, išsilavinimo ir jų nuomonės apie informuoto sutikimo doktrinos taikymą. Tyrimo metodika: Atlikta anoniminė anketinė KMUK Akušerijos–ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus pacienčių apklausa. Buvo apklaustos 304 nėščios pacientės (atsako dažnis 84,4 proc.). Duomenų analizei naudota SPSS 10.0 statistinės analizės paketas. Rezultatai: Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą žinojo 76,3 proc. respondenčių. Dauguma pacienčių (98,0 proc.) tvirtino, žinančios, jog turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę. 92,6 proc. respondenčių nurodė, kad buvo supažindintos su visomis procedūromis, kurios bus atliekamos įstaigoje. Dauguma pacienčių (92,4 proc.) buvo patenkintos gauta informacija iš gydytojų. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis pacienčių tvirtino, kad suprantamą informaciją apie jų sveikatos būklę: ligos diagnozę, gydymo metodus ir gydymo eigą, gydymo prognozę ir galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus joms suteikė gydytojas lyginant su pacientėmis, tvirtinusiomis, jog minėtą informaciją suprantamai pateikė akušerė (p<0,001). 77,9 proc. nėščiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the pregnant patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent. Objectives: 1. To evaluate knowledge of pregnant patient about their rights in the health care institution. 2. To evaluate patients’ opinion about procedure of the written consent. 3. To compare patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent with self -assessed health and education. Methods. Anonymous survey of 304 pregnant patients (response rate – 84.4 percent) at Kaunas Medical University Clinic was carried out. SPSS 10.0 version of statistic analysis program was used to process the data. Results. Study revealed that the Law on patients‘rights and the compensation of the damage inflicted upon patients’ heath were known for 76.3% of the respondents. The majority of patients (98.0%) maintained aware about the right to information about their health status. 92.6% of respondents claimed, that they were informed about all procedure performed in the institution. The majority of patients (92.4%) were satisfied with the information delivered by the physician. Statistically significant higher part of patients maintained, that comprehensible information about their health: diagnosis, treatment, prognosis, results was delivered by the physician in comparison with the patients who emphasised that given information was provided by obstetrician (p<0,001). 77.9% of pregnant revealed being satisfied with the informed consent procedure. 22.1% of... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nuomonę apie informuoto sutikimo doktrinos taikymą N sveikatos priežiūros įstaigoje. Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie rašytinio sutikimo doktrinos paskirtį sveikatos priežiūros įstaigoje. Nustatyti ryšį tarp onkologinėmis ligomis sergančių pacientų požiūrio į informuoto sutikimo doktrinos taikymą bei pacientų lyties ir išsimokslinimo. Nustatyti ryšį tarp pacientų pasitenkinimo gydytojų suteikiama informacija apie ligą ir jų nuomonės apie informuoto sutikimo doktrinos reikalingumą. Tyrimo metodika. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta anoniminė anketinė 250 pacientų apklausa (atsako dažnis – 75,7 proc.). Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas. Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2003 programa. Rezultatai. Beveik pusė visų apklaustųjų (44,8 proc.) manė, kad sveikatos priežiūros įstaigoje pacientams pasirašyti pateikiamos asmens informuoto sutikimo formos paskirtis - apsaugoti sveikatos priežiūros specialistus nuo galimų pacientų pretenzijų, 35,6 proc. respondentų nuomone, informuoto sutikimo forma padeda pacientams išreikšti su jų gydymu susijusį apsisprendimą, 18,8 proc. apklaustųjų manė, kad tai formali procedūra. Didesnė dalis vyrų (34,5 proc.) nei moterų (18,4 proc.) visai neskaitė ligoninėje jiems pateiktų asmens informuoto sutikimo formų (p<0,01). Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, turėjusių nebaigtą vidurinį ar pradinį išsimokslinimą (24... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the oncology patients` opinion about application of the doctrine of informed consent in the health care institution. Objectives. To evaluate patients` knowledge about the purpose of the doctrine of informed consent at the health care institution. To identify associations between oncology patients` opinion about application of the doctrine of informed consent, patients` gender and education. To identify associations between patients` satisfaction with given information about their disease and patients` opinion about the necessity of the doctrine of informed consent. Methods. Anonymous survey of 250 oncology patients (response rate – 75.7%) in health care institution was carried out. SPSS 13.0 version of statistic analysis program was used to process the data. Diagrams and tables were prepared using Microsoft Excel 2003 program. Results. Nearly half of the survey participants (44.8%) evaluated written informed consent procedure as protection instrument to the health care specialists. More than the one third (35.6%) of the participants thought that the doctrine of informed consent helped them to express their decision, to 18.8% of the survey participants the doctrine was formal procedure. Statistically significantly bigger proportion of male (34.5%) than female (18.4%) claimed that they haven`t read the text of signed informed consent form at all (p<0.01). Statistically significantly higher proportion of respondents with the lowest level of... [to full text]

Darbe nagrinejamas informuotas paciento sutikimas medicininio gydymo kontekste, sutikimui keliami reikalavimai, teisės aktų, susijusių su pacientų teisėmis normos. / The aim of this work was to answer the legal question whether rendering of the standard consent form to the patient and signing of it can be regarded as a proper informed consent.The growing availability of medical information sources, involvement of mass media and TV programs has enabled patients to get more information about medical care, so as a consequence, informed decision making became a central topic in doctor – patient communication.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie konfidencialumo principo taikymą gydymo įstaigoje. Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Išaiškinti pacientų požiūrį į konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje ir nustatyti ryšį su pacientų lytimi ir išsimokslinimu. Tyrimo metodika. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta anoniminė anketinė 303 pacientų apklausa (atsako dažnis – 86,6 proc.) Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas. Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2007 programa. Rezultatai. 56,8 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog perskaitė visas pasirašyti pateiktas formas, 28,7 proc. respondentų tvirtino, kad perskaitė kai kurias jiems pateiktas informavimo/sutiki-mo formas. 66,7 proc. respondentų teigė, kad prieš pasirašydami visiškai aiškiai žinojo dėl ko duoda sutikimą, 19,1 proc. respondentų prisipažino, jog kai kas buvo neaišku, ir 14,2 proc. respondentų nurodė, jog nesuprato su kuo sutinka, tačiau pasirašė, nes taip reikia. 52,5 proc. skaičiusių informavimo formas respondentų nurodė, jog pateiktoje informuoto sutikimo formoje buvo aiškūs visi teiginiai, 36,7 proc. respondentų dauguma teiginių buvo aiškūs. Mažiau nei pusė respondentų (45,9 proc.) manė, jog informacija apie ligą ir medicininius tyrimus yra įslaptinta, su šiuo teiginiu nesutiko 26,1 proc. respondentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų išsimokslinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patients' opinion about the application of confidentiality principle in medical institution. Objectives. To evaluate patients' awareness about the application of confidentiality principle in health care institution. To find out patients‘ attitude towards the application of confidentiality principle in health care institution and to determine its relationship with patients‘ gender and education. Methods. An anonymous survey of 303 patients using questionnaires (response frequency – 86.6 %) ¬was carried out in the health care institution N. Data analysis used the SPSS 13.0 statistical analysis package. Charts and tables were prepared using Microsoft Excel 2007. Results. 56.8 % of the survey participants told that they had read all the forms presented to be signed, 28.7 % of the respondents claimed that they had read some of the forms of information/consent presented to be signed. 66.7 % of the respondents affirmed, that before signing they knew absolutely clearly why they had given their consent, 19.1 % of the respondents admitted that some things were unclear, and 14.2 % of the respondents told that they had not understood why they had given their consent; however, they had signed the form because it was necessary. 52.5 % of the respondents who had read the forms of information claimed that all the propositions of the form of informed consent were clear, 36.7 % of the respondents had understood most of the propositions. Less than half of the... [to full text]

The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically. / Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui.

Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui. / The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically.

The purpose of this writing is to analyses the doctrine of informed consent. Person exercises his autonomy by making informed and reasonable decisions. The writing attempts to disclose a theoretical and practical role of the informed consent institute and its influence on physician’s civil liability. This work consists of five parts. First of all is given ethical importance of informed consent doctrine. In the following parts of the work it is analyzed national and international regulations on informed consent. There is short Lithuanian case law on informed consent overview. At the end it is concluded that there are some gaps in Lithuanian law concerned with informed consent.