Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio valstybių vykdomų viešojo valdymo reformų viena iš krypčių ir buvo decentralizuotų, vienos funkcijos įstaigų kūrimas – agentūrų. Tai organizacinio pobūdžio reforma, kuomet yra steigiamos specializuotos vykdomosios agentūros viešojo administravimo sistemose. Lietuvoje tokio pobūdžio institucijų nėra yra tik panašios į jas viešosios ir biudžetinės įstaigos. Todėl šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos specializuotų institucijų kaip agentūrų veiklos problematiką Pirmajame šio darbo skyriuje pristatoma ir nagrinėjama agentūrų kūrimo koncepcija, užsakovo (principalo) – vykdytojo teorija bei jos pritaikymas ir įtaka specializuotų vykdomųjų agentūrų steigimo iniciatyvoms. Pristatomos ir analizuojamos pagrindinės problemos kylančios šios teorijos rėmuose. Taip pat analizuojamos agentūrų kūrimo iniciatyvos atskirose viešojo administravimo sistemose, gvildenami tokie klausimai: kodėl yra steigiamos agentūros vienose ar kitose sistemose?; kas tai sąlygoja?; ko siekiama ir panašiai?. Be visų šių klausimų atskleidžiamos ir specializuotų agentūrų kūrimo prielaidos naujosios viešosios vadybos koncepcijoje. Antrasis darbo skyrius skirtas atskirų šalių patirčių analizei. Analizuojamos reformos ir jų įgyvendinimas Vakarų Europos šalyse, Olandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų federalinėse sistemose bei kaimyninėje Latvijoje. Atskleidžiami ir analizuojami pagrindiniai agentūrų steigimo motyvai, paskatos, problemos atskirose šalyse. Siekiant atskleisti jų... [toliau žr. visą tekstą] / In the last couple of decates in many countries the main aspect of public administration reforms was creation of specialized institutions – agencies. There are only common organizations in Lithuania such as public and budgetary institutions. So the main goal of this project is to explore problems of Lithuanian agencies. The first part of this work introduces and analyzes the conception of the agencies’ creation, principal - agent theory, its application and influence on the initiatives for the establishment of specializes executive agencies. The main problems within the frames of this theory are introduced and analyzed. Also the initiatives of the agencies’ creation in separate public administration systems are analyzed, and the following questions are asked: why the agencies are established in certain systems? What causes this? What is the goal? Etc. Besides these questions, the presumptions for the creation of specialized agencies are revealed in the conception of new public management. The second part of the work is meant for the analysis of the experience of different countries. The reforms and their implementation in the Western European countries, federal systems of Holland and the United States of America and agencification in the Republic of Latvia are analyzed. The main motives for the establishment of agencies are revealed and analyzed, as well as reasons and problems in various countries. In order to reveal their variety, quite a big range of the countries was... [to full text]

Apsisprendimo teorija (self-determination theory) pabrėžia vidinės motyvacijos, priklausančios nuo psichologinių kompetencijos, ryšių/santykių ir autonomijos poreikių patenkinimo, svarbą, mokantis ar užsiimant bet kokia kita veikla (Deci and Ryan, 2000). Tai nauja motyvacijos teorija, patvirtinanti žmonių santykių motyvacines teorijas, papildanti poreikių teorijas ir net paneigianti atlygio motyvacinę teoriją, tačiau ji jau susilaukė pripažinimo visame pasaulyje (Titenytė – Mackonienė, 2005). Daugelis švietimo įstaigų, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek kitose šalyse pripažįsta šios teorijos išryškintą pagrindinių žmogaus psichologinių poreikių svarbą ir sėkmingai restruktūrizuojasi tam, kad būtų galima kuo geriau patenkinti pagrindinius mokinių ir pedagogų psichologinius poreikius. Tyrimo tikslas: ištirti motyvacijos raišką švietimo organizacijoje, taikant apsisprendimo teoriją. Tyrimo objektas: motyvacijos raiška švietimo organizacijoje. Tyrimo tikslui pasiekti naudoti teoriniai, empiriniai ir statistiniai metodai. Išanalizuota literatūra apie motyvacijos sampratą, išnagrinėtos motyvacinės teorijos, apibrėžtos poreikių ir vidinės motyvacijos sąsajos (Apsisprendimo teorija). Naudojantis, Deci, Connell ir Ryan pripažintais klausimynais mokytojams ir mokiniams, atlikta anketinė apklausa. Klausimynai adaptuoti A. Titenytės – Mackonienės (2005). Aprašomoji statistika taikyta, siekiant anketinės apklausos metu gautos informacijos statistiniam apdorojimui. Tyrimo duomenys... [toliau žr. visą tekstą] / Self-determination theory emphasizes the inner motivation, which depends on competence of the psychology, the satisfaction of communication/relationship and autonomy, the importance of learning or performing any other activity (Deci and Ryan, 2000). This is a new theory of motivation stating that motivational theories of human relations, refilling the needs of even contradicting theories and reward motivation theory, but it has gained recognition all over the world (Titenyte - Mackoniene, 2005). Many educational institutions, in the United States and other countries recognize this theory highlighted the basic human psychological needs and the importance of a successful restructures in order to be able to better meet students 'and teachers' basic psychological needs. The aim of the research: to explore the expression of motivation in organization using the theory of self – determination. The object of the research: the expression of motivation in organization using the theory of self – determination. The reach the goal of the study is used the theoretical, empirical and statistical methods. The literature on the motivation of the concept of motivational analysed, defined needs and intrinsic motivation interface (decision theory). Using, Deci, Connell and Ryan recognized questionnaires for teachers and students conducted an interview . Questionnaires adapted of A. Titenyte’s – Mackoniene’s (2005). Descriptive statistics applied to the questionnaire information obtained during... [to full text]

Atgavusi nepriklausomybę, kaip ir kitos posovietinės valstybės, Lietuva susidūrė su iššūkiais, susijusiais su naujos valstybės pripažinimu ir įsitraukimu į senųjų ir naujųjų demokratijų šeimą. Iš centralizuotos ir itin reguliuojamos žiniasklaidos sistemos Lietuva žengė decentralizacijos link. Anksčiau itin kruopščiai valstybės reguliuojamos žiniasklaidos priemonės turėjo pereiti naujiesiems savininkams, o žiniasklaidos priemonės, veikusios pagal sovietinės žiniasklaidos modelį – prie Vakarų šalyse veikiančių demokratinių modelių. Naująjį žiniasklaidos modelį (sistemą) paskatino kurtis paskutinis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintas teisės aktas, reguliuojantis žiniasklaidos ir kitų žiniasklaidos priemonių darbą. 1990 metais priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas draudė cenzūrą ir ribojo valstybės įtaką žiniasklaidos darbui. Per 1990 m. vykusią žiniasklaidos priemonių privatizaciją, žiniasklaidos priemones įsigijo esami jų redaktoriai ar darbuotojai, tačiau po keleto metų žiniasklaidos priemonės buvo parduotos naujiems užsienio ir Lietuvos leidėjams (Nugaraitė, 2004). Besikurianti naujoji Lietuvos žiniasklaidos sistema, žodžio ir spaudos laisvės siekis bei 1996 metais priimtas Visuomenės informavimo įstatymas privertė mokslininkus pažvelgti į Lietuvos žiniasklaidos sistemą, paanalizuoti, kokiam modeliui ši priklauso, ar ji yra nepriklausoma – atribota nuo įvairiausių išorinių ir vidinių įtakų. Aptardamas Lietuvos žiniasklaidos sistemą... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence Lithuania, like other post-soviet states, faced challenges associated with the recognition of the new state and its involvement in the family of old and new democracies. Lithuania made the step from a centralised and highly regulated media system towards decentralisation. Media outlets that had been previously particularly thoroughly regulated by the state had to be transferred to new owners, while the media outlets, which operated according to the model of soviet media, had to shift to democratic models operating in Western countries. The creation of the new media model (system) was driven by the last legislative act approved by the Supreme Council of Lithuania regulating the work of media. The Law on Press and Other Mass Information Media adopted in 1990 banned censorship and limited the influence of the state on the work of the media. When the media outlets were privatised in 1990 they were acquired by their incumbent editors and staff; however several years later the media outlets were sold to new publishers from abroad and Lithuania (Nugaraitė, 2004). The nascent new media system of Lithuania, the striving for freedom of speech and press, as well as the Law on Provision of Information to the Public adopted in 1996 led scientists to take a look at the Lithuanian media system and to analyse the model it belongs to and whether it is independent – separated from different external and internal influences. Discussing the Lithuanian media... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, formas ir turinį, įvertinti galiojantį Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos teisinį reguliavimą ir šiuolaikines aukštojo mokslo reformas, atskleisti Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo praktines problemas. Pirmasis baigiamojo darbo skyrius yra labiau teorinio pobūdžio, skirtas aukštųjų mokyklų ir jų autonomijos sampratos, jos sudėtinių elementų teisinio reguliavimo analizei, tokio teisinio reguliavimo problematikos identifikavimui, doktrinos ir teisinio reguliavimo sankirtos taškų aukštųjų mokyklų autonomijos srityje išskyrimui. Pirmajame skyriuje atliekamas tyrimas yra struktūriškai skirstomas atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktuose ir Konstitucinio Teismo praktikoje dažniausiai skiriamas pagrindines ir aktualiausias, konstitucinės doktrinos požiūriu labiausiai problemiškas aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo sritis (studentų skaičiaus nustatymas, studijų kainos nustatymas, studijų programų turinio formavimas; per aukštųjų mokyklų tarybų veiklą vykdoma aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo visuomeninė priežiūra bei kontrolė, aukštųjų mokyklų tarybų formavimo tvarka, įgaliojimų apimtis, veiklos reglamentas; disponavimo aukštosios mokykloms priklausančiu ir joms patikėtu turtu tvarka). Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje atlikta teorinė analizė yra svarbi kaip pagrindas antrajame baigiamojo darbo skyriuje atliktam praktiniam tyrimui, kurio metu analizuojama, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The author of the final paper seeks to reveal the concept of higher schools autonomy, its forms and content, to evaluate the applicable regulation on Lithuanian higher schools autonomy and modern reforms of higher education, to reveal the practical problems of Lithuanian higher schools autonomy implementation. The first chapter of the final paper is a little bit more into a theoretical tone and devoted towards the analysis of the legal regulation of higher schools autonomy concept, it’s forming elements, towards the identification of the problems of such regulation, doctrine and legal regulation intersection point’s exclusion in the sphere of higher schools autonomy. The research, laid down in the first chapter, is structurally constructed concerning the main, most actual and at the same time most problematical referred to the constitutional doctrine spheres of higher schools autonomy implementation, that are pointed out in the legal acts of Lithuanian republic and Constitutional Court’s practice. These fields are: setting of student quantities and studies price, formation of studies programs’ contents; through the activities of higher schools councils exercised higher schools autonomy implementation’s public supervision and control, higher schools councils formation order, council’s authorities’ scope, the regulation of councils activities; the order of disposal of higher schools property, that belongs to schools on the right of ownership or trust). Analysis, fulfilled in... [to full text]

Nagrinėjamo darbo objektas yra visos viešosios įstaigos, kurių steigėjas ir (ar) dalininkas yra savivaldybė, tačiau kokybinio tyrimo analizę atlikau Kauno miesto, Prienų rajono, Birštono savivaldybių bei Birštono savivaldybės žinioje esančios VŠĮ “Tulpės” sanatorijos pateiktais duomenimis. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta nagrinėti viena įdomesių VŠĮ sričių – kultūros sektoriui priskirtos VŠĮ. Kauno mieste tokio pobūdžio VŠĮ yra nemažai, tačiau kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog mažesnėse savivaldybėse kultūros sričiai priskiriamų VŠĮ nėra daug, taigi teko keisti tyrimo kryptį ir nagrinėti įvairių sričių VŠĮ. Taigi darbo tikslas ištirti ir išanalizuoti VŠĮ, kurių steigėja ir/ar dalininkas savivaldybė, autonomijos, priežiūros ir kontrolės problematiškumą. Darbas sudarytas iš penkių dalių, iš kurių paskutinės trys dalys yra nagrinėjamos remiantis kokybinio tyrimo duomenimis. Pirmoje dalyje analizuojamas specializuotų vykdomųjų agentūrų kūrimasis tradicinių viešojo sektoriaus reformų kontekste, remiantis skirtingų šalių praktika bei nagrinėjamos Naujosios viešosios vadybos reformos agentūrų kūrimosi aspektu. Antroje dalyje analizuojamos viešosios įstaigos viešojo administravimo sistemoje, bei jų juridinis ir teisinis statusas. Taip pat nagrinėjamas VŠĮ, esančių LR savivaldybių žinioje, skaičius, veiklos charakteristika, steigimo tikslai bei kylančios diskusijos dėl VŠĮ naudingumo. Trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse yra pristatomi esminiai kokybinio tyrimo objektai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to analyze public institutions that are established and owned or co-owned by municipality. Thought qualitative research has been conducted based on data of Kaunas city, Prienai district, Birstonas district municipalities as well as public office “Tulpe” health spa (sanatorium). The research was meant to target areas of particular interest within public institutions– institutions that belong to culture and education affairs. There is number of institutions of that type in Kaunas. During qualitative research it became apparent that smaller municipalities don’t have many institutions of that type, therefore direction of the research had to be changed to include institutions of other types as well. Therefore the purpose of this paper is to analyze public institutions that are owned/co-owned by municipality, problems related to their autonomy, supervision and control. The paper is made of five parts, the last three of which are based on qualitative research. First part is analyzing establishment of specialized operational agencies in context of reforms in traditional public sector. That is based on practice of many different countries as well as aspects of creation of New Public Management agencies. Second part is analyzing public offices in the system of public administration together with their legal status. It is also analyzing number of public institutions run by LR municipalities, characteristics of their activities, purpose of creation and... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų klausimas. Analizuojama, kokiais pagrindais bei instrumentais sutarčių laisvės principas, kaip asmens autonomijos sutarčių teisėje esmė, ribojamas teisės doktrinoje, teisės aktuose, įvairiuose neprivalomuose, tačiau itin aktualiuose sutarčių teisei dokumentuose bei teismų praktikoje. Darbe nagrinėjamas ribojimų pagrįstumas, tinkamumas, asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų nustatymo tendencijos. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino. Solidarumo politikos įgyvendinimo sutarčių teisėje atvejų daugėja, ypač srityse, kuriose siekiama apsaugoti silpnosios sutarties šalies teises bei teisėtus interesus. Vis dėlto sutarčių laisvės principas nepraranda savo reikšmės ir išlieka kertine sutarčių teisės idėja. Jis pripažįstamas teises moksle, šiuo principu vis dar paremti sutarčių teisę reglamentuojantys teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai, sutarčių laisvė akcentuojama ir teismų praktikoje. Galimybė subjektui funkcionuoti rinkoje be nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų yra esminė efektyviai veikiančios ekonomikos sąlyga. Todėl asmens autonomijos įgyvendinimas sutarčių teisėje turėtų būti ribojamas tik tuomet, kai tokie suvaržymai yra būtini nustatytam tikslui pasiekti, ir tik tokiais būdais, kurie yra tinkami bei proporcingi. Formalūs bei griežti ribojimai turėtų būti išimtimi iš taisyklės. Teismo teisė bei pareiga kiekvieną atvejį vertinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses restrictions of the implementation of person’s autonomy in contract law. This thesis studies the basis and tools of limitations of freedom of contract, as the essence of the implementation of person’s autonomy in contract law. It analyses the restrictions of this principle in the doctrine of law, legislation, practice, as well, in non - mandatory documents, which are held to be very important to contract law. The hypothesis raised in this master thesis has been confirmed. The number of cases when the politics of solidarity is being implemented in contract law has been increasing. This is mostly typical to the areas, where the protection of rights and legitimate interests of weaker parties of contract is needed. However the freedom of contract is not losing its importance and still is the essential idea of contract law. It is recognized in the jurisprudence, the legislation, practice. Non - mandatory documents, significant to contract law, are also based on this principle. The possibility for person to function in market without any groundless and disproportionate limitations is an essential condition for efficiently operating economics. For this reason the implementation of person’s autonomy in contract law has to be restricted only when these restrictions are necessary and only using tools, which are reasonable and proportionate. Formal and severe limitations should be exception to the general rule. The right and duty of a court to evaluate every... [to full text]

This study examines adolescents' perceptions of parents behavior. The purpose is to reveal the adolescents' perceptions of parents behavior at the point of autonomy, control, hostility, positive interest, incoherence. 508 adolescents from 7th and 9th classes of schools in Siauliai were polled using CRPBI modified questionnaire. The rezults showed, that autonomy, positive interest are more expressed in teenagers' perceptions then control and hostility. Bigger control determines less incoherence in the interaction, which is more characteristic for mothers. perceptions of autonomy in parents' behavior by younger girls are the most expressed. Such factors like positive interest, autonomy, hostility and control are more expressed at the point of mothers then fathers.

Šiame darbe nagrinėjama politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose įtaka islamistinei Musulmonų Brolijos organizacijai. Aptariama islamizmo sąvoka, politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose bruožai, rinkimų politikos principas Egipte, Jordanijoje ir Palestinos autonomijoje. Darbe analizuojamas Musulmonų Brolijos dalyvavimo politinėje liberalizacijoje ideologinis pagrindimas bei motyvacija, tiriamas pokytis Musulmonų Brolijos retorikoje ir veiksmuose iki dalyvavimo parlamento rinkimuose ir po jų, nagrinėjamas islamistų politinės programos turinys. Remiantis Musulmonų Brolijos pareiškimais ir politinėmis programomis, analizuojamas islamistų požiūris į islamiškosios teisės pritaikomumą modernioje politinėje sistemoje, požiūris į politinį pliuralizmą, politines ir asmens teises bei laisves, moterų padėtį, religines mažumas, smurto naudojimą. / The research paper examines whether electoral participation by Islamist political parties engender moderation in their politics. The case of the Muslim Brotherhood is analyzed since it is the biggest and most influential among islamist organizations in the Muslim world. The analysis is based on the islamists‘ approach towards the participation in general elections in Egypt, Jordan and the Palestinian territories. The focus of this analysis is on the possible moderation on sensitive political issues, such as the implementation of the islamic law, the status of religious minorities, attitude towards the use of violence, political and personal rights and liberties.

The purpose of this writing is to analyses the doctrine of informed consent. Person exercises his autonomy by making informed and reasonable decisions. The writing attempts to disclose a theoretical and practical role of the informed consent institute and its influence on physician’s civil liability. This work consists of five parts. First of all is given ethical importance of informed consent doctrine. In the following parts of the work it is analyzed national and international regulations on informed consent. There is short Lithuanian case law on informed consent overview. At the end it is concluded that there are some gaps in Lithuanian law concerned with informed consent.

Magistro baigiamajame darbe analizuoti universiteto valdymo pokyčiai po 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Darbe iškelta universitetų valdymo struktūros kaitos problema, įvertinami valdymo subjektų funkcijų perskirstymo, sudėties formavimo, universitetų autonomijos bei atskaitomybės visuomenei aspektai. Lyginami Aukštojo mokslo (2000 m.) ir Mokslo ir studijų (2009 m.) įstatymai, siekiant nustatyti valdymo reformos pokyčius, apibrėžti jų privalumus ir trūkumus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamas viešojo valdymo kontekstas, analizuojant viešojo valdymo paradigmą, išryškinami viešojo valdymo principai ir modernizavimo prielaidos Lietuvos aukštojo mokslo reformoms vykti. Aptariamas aukštojo mokslo institucijų valdymas, pristatoma aukštojo mokslo samprata, aukštojo mokslo institucijos vaidmuo, jos veiklos administravimas. Išskiriamos universitetų valdymo problemos, kurios darė įtaką universitetų valdymo struktūros pokyčiams, valstybinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijos autonomijos santykio apibrėžimui. Lyginamuoju aspektu aptariama Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo struktūra, analizuojant teisės aktus, išryškinamos aukštosios mokyklos valdymo subjektų funkcijos, sudėtis ir jos formavimo principai. Antroje darbo dalyje aprašomas universitetų valdymo pokyčių tyrimas. Remiantis dokumentų ir mokslinės literatūros analize, organizuojamas universitetų valdymo pokyčių empirinis tyrimo modelis. Atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami ir analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / In Master‘s work are analysis of the changes of universities management after reform of science and studies in 2009. In this work was raised a problem of change in structure of universities management, evaluated aspects of reformation of functions of management bodies, formation of structure, autonimy of universities and accountability to society. There is comparison of the Law of Higher education (2000) and the Law of Science and Studies (2009) in order to identify management changes and to discribe its advantages and disadvantages. In the first chapter is reviewed the content of public management by analysing paradigm of public management and there is highlighted principles of public management and assumptions for modernization in performing reforms of higher education area. There is reviewed the management of higher education organizations, is represented a conception of higher education, a role of higher education organization and administration of its activities. Also there is excreted university‘s management problems that have influenced changes to structure of higher education management and to description of relations of state regulation and autonomy of higher education institutions. Using comparing method there is reviewed structure of higher education schools in Lithuania, legislation acts, also there is highlighted functions, structure and formation priciples of higher educaton schools‘ management subjects. In the secind chapter is described a research in changes... [to full text]