Šiame darbe nagrinėjama politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose įtaka islamistinei Musulmonų Brolijos organizacijai. Aptariama islamizmo sąvoka, politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose bruožai, rinkimų politikos principas Egipte, Jordanijoje ir Palestinos autonomijoje. Darbe analizuojamas Musulmonų Brolijos dalyvavimo politinėje liberalizacijoje ideologinis pagrindimas bei motyvacija, tiriamas pokytis Musulmonų Brolijos retorikoje ir veiksmuose iki dalyvavimo parlamento rinkimuose ir po jų, nagrinėjamas islamistų politinės programos turinys. Remiantis Musulmonų Brolijos pareiškimais ir politinėmis programomis, analizuojamas islamistų požiūris į islamiškosios teisės pritaikomumą modernioje politinėje sistemoje, požiūris į politinį pliuralizmą, politines ir asmens teises bei laisves, moterų padėtį, religines mažumas, smurto naudojimą. / The research paper examines whether electoral participation by Islamist political parties engender moderation in their politics. The case of the Muslim Brotherhood is analyzed since it is the biggest and most influential among islamist organizations in the Muslim world. The analysis is based on the islamists‘ approach towards the participation in general elections in Egypt, Jordan and the Palestinian territories. The focus of this analysis is on the possible moderation on sensitive political issues, such as the implementation of the islamic law, the status of religious minorities, attitude towards the use of violence, political and personal rights and liberties.

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]