Tyrime analizuojamas rentinės valstybės fenomenas. Remiantis Kuveito atvejo analize, siekiama ištirti, kiek rentinės valstybės teorija atitinka šios šalies ekonominę, socialinę ir politinę raidą. Priešingai negu šiuo metu ryškiame diskurse Vidurio Rytų atžvilgiu, stengiamasi nenagrinėti Kuveito raidos per demokratijos prizmę. Tyrimo išvados iš dalies patvirtina rentinės valstybės teorijos suponuojamą režimo autonomiją. Tačiau nustatoma, kad krizės atveju Kuveite nebuvo siekiama režimo pakeitimo. / This paper investigates the implications of the rentier theory thesis to the political changes in a rentier state. First of all, it is clear that in the current analyses of the Middle Eastern societies a dominant theme is the search for democratization. This paper challenges this view by arguing that such approach leads to the analytical (and sometimes practical) dead end. To investigate the processes in the Middle East, we should direct our focus to regime stability without having democracy prerequisites involved in our analysis. The theory of a rientier state describes the state-society relations as dismissing the importance o taxation. Thus, receiving huge amounts of external rent, the regime is autonomous from the society. This will prevent any changes in the future, if no fiscal crisis occurs. Fiscal crisis may deter the autonomy of the regime and thus provoke the change in politics. It is clear that although useful, such view obscures the importance of internal changes in the regime. The Kuwait case study reveals that some groups (merchants) of the society were important before the oil. Contrary to the rentier state thesis, they were not coopted by the wealth provided by the regime. Moreover, other groups were supported by the ruling family to counterbalance the strength of the merchants. In the context of the fiscal and other external crises the interplay between these groups and the regime were vital to regime legitimacy as such. The analysis refutes the hypothesis... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose įtaka islamistinei Musulmonų Brolijos organizacijai. Aptariama islamizmo sąvoka, politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose bruožai, rinkimų politikos principas Egipte, Jordanijoje ir Palestinos autonomijoje. Darbe analizuojamas Musulmonų Brolijos dalyvavimo politinėje liberalizacijoje ideologinis pagrindimas bei motyvacija, tiriamas pokytis Musulmonų Brolijos retorikoje ir veiksmuose iki dalyvavimo parlamento rinkimuose ir po jų, nagrinėjamas islamistų politinės programos turinys. Remiantis Musulmonų Brolijos pareiškimais ir politinėmis programomis, analizuojamas islamistų požiūris į islamiškosios teisės pritaikomumą modernioje politinėje sistemoje, požiūris į politinį pliuralizmą, politines ir asmens teises bei laisves, moterų padėtį, religines mažumas, smurto naudojimą. / The research paper examines whether electoral participation by Islamist political parties engender moderation in their politics. The case of the Muslim Brotherhood is analyzed since it is the biggest and most influential among islamist organizations in the Muslim world. The analysis is based on the islamists‘ approach towards the participation in general elections in Egypt, Jordan and the Palestinian territories. The focus of this analysis is on the possible moderation on sensitive political issues, such as the implementation of the islamic law, the status of religious minorities, attitude towards the use of violence, political and personal rights and liberties.