• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 7
  • Tagged with
  • 7
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Prievolės šalių bendradarbiavimo principas ir jo taikymas Lietuvos teismų praktikoje / Principle of cooperation of parties to an obligation and its application in the lithuanian case-law

Gelūnas, Linas 23 June 2014 (has links)
Šalių bendradarbiavimo pareiga yra specialiai pabrėžiama daugelio šalių įstatymuose. Ši pareiga yra kilusi iš sąžiningumo principo. Dėl to šiame darbe apžvelgiama sąžiningumo principo kilmė, jo skirtingos sampratos atskirose valstybėse. Kadangi šalių bendradarbiavimo principo turinys doktrinoje nėra išsamiai atskleidžiamas, o tai palikta padaryti teismų praktikai, darbe nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, susiję su minėto principo taikymu bei stengiamasi atskleisti, kokią įtaką šio principo taikymas daro prievolės šalių teisminio ginčo išsprendimui. Darbo tema yra pakankamai nauja – vien tik jos tyrinėjimui Lietuvoje darbus paskyrė tik pora autorių. Nuo minėtų darbų šis labiausiai skiriasi tuo, kad yra platesnio turinio – jame apžvelgiama ne tik teorinė principo prigimtis, bet ir jo taikymas teismų praktikoje, daromos išvados apie tai, kokį poveikį šalių teisminio ginčo sprendimui turi šio principo taikymas. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra nagrinėjama užsienio šalių sąžiningumo principo bei iš jo išplaukiančios prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos samprata. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokia yra sąžiningumo principo ir iš jo išplaukiančio šalių bendradarbiavimo principo samprata Lietuvos teisės aktuose bei doktrinoje. Trečiojoje dalyje yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant šalių bendradarbiavimo principą ir daromi apibendrinimai apie tai, kokią įtaką ginčo tarp prievolės šalių išsprendimui turi bendradarbiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The duty of cooperation of parties is pointed in the law of different countries. This duty is raised from the principle of good faith. That is why this work starts with analysis of how the principle of good faith is described in different countries, including Lithuania. Because the principle of cooperation of parties is not widely described in the legal doctrine, author of this work analyses Lithuanian case – law on this subject. It is tried to detect and describe what impact to the solution of the argument of countries in the court this principle has. The subject of this paper is quite fresh – only few authors have written works on it. This work is different from those mentioned before, because it has wider content. This paper not only describes the theoretical problems of principle of cooperation of parties, but also deals with its application in Lithuanian law and main features of this application. This work is made from three parts. In the first part it is described, what is the meaning of the principle of the cooperation of parties in different countries (Germany, France, Netherlands, Italy, England and the USA). In the second part it is analyzed, what is the meaning of the principle mentioned before in Lithuanian legal acts and legal doctrine. The third part deals with application of the principle of cooperation of parties to obligation in Lithuanian case law. It is analyzed, what impact it has to the solution of cases connected with different sorts of contracts. It is... [to full text]
2

Sąžiningumo pareiga ikisutartiniuose santykiuose / Duty of Good Faith in Precontractual Relations

Jakaitė, Agnė 04 March 2009 (has links)
Šio magistro darbo objektas – sąžiningumo pareigos turinys ikisutartiniuose santykiuose. 2000 m. liepos 18 d. priimtas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtino, kad pagrindinė abipusė šalių pareiga ikisutartiniuose santykiuose yra pareiga elgtis sąžiningai. Kadangi sąžiningumo pareigos ikisutartinių santykių etape taikymo praktika Lietuvoje yra besiformuojanti, o kilus ginčui tarp šalių šios pareigos turinys dažnai nevienodai suprantamas, pripažįstama, kad yra svarbu užtikrinti nuoseklų sąžiningumo pareigos aiškinimą ir jos taikymo mechanizmą. Siekiant išanalizuoti pagrindinius sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementus, magistro darbe nagrinėjami bendrieji ikisutartinių santykių ir sąžiningumo klausimai. Pabrėžiama, kad šiandien tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl sandorio sudarymo sudėtingumas lemia, jog klasikinį sutarties sudarymo modelį „oferta ir akceptas“ dažnai papildo ilgesnė ar trumpesnė derybų stadija. Naudojant lyginamąjį, sisteminį, istorinį ir ekonominį tyrimo metodus, pagrindinėje magistro darbo dalyje analizuojami teisės normose nustatyti ir teismų praktikos bei doktrinos suformuoti pagrindiniai sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementai: reikalavimas derėtis tik turint tikslą sudaryti sutartį, reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be objektyvių priežasčių, reikalavimas vykdyti preliminarius susitarimus, reikalavimas vesti tik sąžiningas lygiagrečias derybas, pareiga atskleisti informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the content of the duty of good faith in precontractual relations. The new Civil Code of the Republic of Lithuania, adopted on 18th July 2000, established that the duty of good faith is the main mutual duty of the parties in precontractual relations. Taking into account that in Lithuania the application of the duty of good faith in precontractual stage is developing and parties usually understand the content of this duty differently in litigation process, the importance to ensure the consistent interpretation and application of the duty of good faith is emphasized. In order to analyze the principal elements of the content of the duty of good faith in precontractual relations, the main issues of precontractual relations and good faith are examined in this master thesis. A great attention is paid to the conclusion that nowadays the complex process of formation of contracts determines that the classic rule of “offer and acceptance” is usually supplemented with negotiations stage. On the basis of comparative, systematic, historic and economic methods, the following principal elements of the duty of good faith in precontractual relations, established by the laws or determined by jurisprudence and case law, are analyzed in the main part of this master thesis: requirement to enter into negotiations and continue them only with intention to reach an agreement, requirement not to break off advanced negotiations without unjustified reasons... [to full text]
3

Asmens autonomijos sutarčių teisėje įgyvendinimo ribos / Restrictions of the implementation of person’s autonomy in contract law

Laučiškytė, Viktorija 24 February 2010 (has links)
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų klausimas. Analizuojama, kokiais pagrindais bei instrumentais sutarčių laisvės principas, kaip asmens autonomijos sutarčių teisėje esmė, ribojamas teisės doktrinoje, teisės aktuose, įvairiuose neprivalomuose, tačiau itin aktualiuose sutarčių teisei dokumentuose bei teismų praktikoje. Darbe nagrinėjamas ribojimų pagrįstumas, tinkamumas, asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų nustatymo tendencijos. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino. Solidarumo politikos įgyvendinimo sutarčių teisėje atvejų daugėja, ypač srityse, kuriose siekiama apsaugoti silpnosios sutarties šalies teises bei teisėtus interesus. Vis dėlto sutarčių laisvės principas nepraranda savo reikšmės ir išlieka kertine sutarčių teisės idėja. Jis pripažįstamas teises moksle, šiuo principu vis dar paremti sutarčių teisę reglamentuojantys teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai, sutarčių laisvė akcentuojama ir teismų praktikoje. Galimybė subjektui funkcionuoti rinkoje be nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų yra esminė efektyviai veikiančios ekonomikos sąlyga. Todėl asmens autonomijos įgyvendinimas sutarčių teisėje turėtų būti ribojamas tik tuomet, kai tokie suvaržymai yra būtini nustatytam tikslui pasiekti, ir tik tokiais būdais, kurie yra tinkami bei proporcingi. Formalūs bei griežti ribojimai turėtų būti išimtimi iš taisyklės. Teismo teisė bei pareiga kiekvieną atvejį vertinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses restrictions of the implementation of person’s autonomy in contract law. This thesis studies the basis and tools of limitations of freedom of contract, as the essence of the implementation of person’s autonomy in contract law. It analyses the restrictions of this principle in the doctrine of law, legislation, practice, as well, in non - mandatory documents, which are held to be very important to contract law. The hypothesis raised in this master thesis has been confirmed. The number of cases when the politics of solidarity is being implemented in contract law has been increasing. This is mostly typical to the areas, where the protection of rights and legitimate interests of weaker parties of contract is needed. However the freedom of contract is not losing its importance and still is the essential idea of contract law. It is recognized in the jurisprudence, the legislation, practice. Non - mandatory documents, significant to contract law, are also based on this principle. The possibility for person to function in market without any groundless and disproportionate limitations is an essential condition for efficiently operating economics. For this reason the implementation of person’s autonomy in contract law has to be restricted only when these restrictions are necessary and only using tools, which are reasonable and proportionate. Formal and severe limitations should be exception to the general rule. The right and duty of a court to evaluate every... [to full text]
4

Ar fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas užtikrina kreditorių interesų apsaugą nuo nesąžiningo fizinio asmens bankroto? / Do Legal Regulations Established in the Individual Bankruptcy Law Ensure the Protection of Creditors' Interests Against Unfair Individual Bankruptcy?

Sutkutė, Vita 14 June 2014 (has links)
Lietuvos Respublikoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų kovo 1 dienos. Fizinių asmenų bankroto tikslas atkurti nemokių skolininkų mokumą išlaikant pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditorių interesų. Galimybė bankrutuoti suteikiama sąžiningiems asmenims. Vyrauja du bankroto modeliai mokumui atkurti: likvidavimas - kai likvidavus visą skolininko turtą grąžinamos skolos kreditoriams, likusi skolų dalis nurašoma; restruktūrizavimas - sudaromas mokumo atkūrimo planas, likviduojama didžioji dalis skolininko turo ir fizinis asmuo tam tikrą terminą siekia atkurti savo mokumą, visas lėšas, kurios yra didesnės nei jam palikta minimali lėšų suma pragyvenimui, skirdamas skolų padengimui. Po patvirtinto laikotarpio neapmokėtos skolos nurašomos. Kadangi bankroto proceso metu dažniausiai yra pažeidžiami teisėti kreditorių interesai, būtina užtikrinti, kad bankrutuos sąžiningas asmuo. Asmens sąžiningumas preziumuojamas, LR Civiliniame kodekse yra numatyti sandorių atvejai, kuomet preziumuojamas nesąžiningumas. Tačiau skolininkas gali būti nesąžiningu ir nesudaręs nesąžiningumo prezumpcijoje numatytų sandorių. Skolininko nesąžiningumas gali pasireikšti šiais būdais: melagingų duomenų pateikimas, tyčinis duomenų nuslėpimas, mokumo atkūrimo plano nevykdymas, mokumas atsiradęs dėl žalingų įpročių, neatsakingų veiksmų ar padarytų nusikaltimų ir kt. Melagingi arba nuslėpti duomenys yra viena iš didžiausių sukčiavimo bankroto procese problemų su kuria susiduria visos... [toliau žr. visą tekstą] / Individuals bankruptcy law in Republic of Lithuania came into force on March 1, 2013. Big breakthrough in personal bankruptcy is considered the bankruptcy law adopted in England 1883. Following England in 1898 the bankruptcy law was adopted in Unites States, and later in the over countries. Now the possibility for natural persons to bankrupt is legalized in most of the European countries, USA, Canada, Australia and others. The purpose of personal bankruptcy law is to restore the solvency of insolvent persons keeping the balance between debtor and creditor interests. That means to restore individual to viable economic market while protecting their dignity, and encourage repayment of debts to creditors and income legalization. Such individuals debt relief pose creditors complains because their rights are restricted to recover the money they have lent, to earn the interest, and this is detriment of their property interests. Both, in the "fresh start" doctrine and law accentuate that the bankruptcy procedure applies only to honest person, so it is necessary to ensure an adequate legal framework, which would prevent the debtor's fraudulent actions. Dominates two types of bankruptcy models to restore solvency: Liquidation - after liquidation of all debtor's assets the repayments to creditors are maid, with remaining debts debtor is relieved; Restructuring - after solvency restoration plan is accepted, the main debtor asset is liquidated, a natural person seeks the restoration plan... [to full text]
5

Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika: teisės doktrina ir teismų praktika / Good Faith and Fair Dealing: Legal Doctrine and Case Law

Šaduikytė, Julija 24 January 2011 (has links)
Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra įtvirtintas kontinentinės teisės tradicijos valstybių doktrinose bei tarptautiniuose sutarčių teisę harmonizuojančiuose dokumentuose (UNIDROIT Principuose, PECL ir Europos civilinio kodekso projekte). Skirtingose valstybėse šiam principui suteikiamas skirtingas vaidmuo bei apimtis – Vokietijoje sąžiningumui skiriamas itin didelis dėmesys, o Prancūzijoje daugiau koncentruojamasi į šalių valią ir sąžiningumo doktrina yra nedaug išplėtota. Lietuvos 2001 m. Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra recepuotas iš UNIDROIT Principų 1.7 straipsnio. Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principo turinio neįmanoma apibrėžti a priori – jis paliekamas suformuluoti teismams konkrečių aplinkybių kontekste. Lietuvos teisės doktrinoje yra beveik nenagrinėjamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas bei jo aspektai. Manytina, kad, kaip ir UNIDROIT Principuose bei PECL, Lietuvos sutarčių teisėje šis principas turėtų būti suvokiamas objektyviąja prasme. Sistemiškai aiškinant 2001 m. Civilinio kodekso nuostatas matyti, kad 1.5 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bei 6.158 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas, sieja subordinacinis santykis. Šiame darbe daroma išvada, kad 1.5 straipsnis turėtų būti laikomas lex generalis, o 6.158 straipsnio 1 dalis... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of good faith and fair dealing is established in the doctrines of continental law tradition countries and the international documents harmonizing contract law (UNIDROIT Principles, PECL and European Civil Code project). This principle possesses different role and volume in different countries: in Germany, good faith is especially important, while France is more concentrated on the willpower of parties, while good faith doctrine is poorly developed. The good faith and fair dealing practice was receipted from UNIDROIT Principles, Article 1.7 and established in the Lithuanian Civil Code of 2001, Article 6.158. The content of good faith and fair dealing can hardy be described a priori – it is the courts to formulate them in the context of a definite situation. Good faith and fair dealing is not widely analysed in the doctrine of Lithuanian law. This principle is thought to be understood in the objective way, as it is in UNIDROIT Principles and PECL. According to systematic explanation of the Civil Code regulations of 2001, Article 1.5, which establishes the principles of justice, rationality and good faith and the Article 6.158, part 1, establishing the principle of good faith and fair dealing are in the subordinate relation with each other. This study concludes that the Article 1.5 must be considered as lex generalis, while the Article 6.158, Part 1, must be considered as lex specialis in relation to the Article 1.5. Thus the principle established in the Article 6... [to full text]
6

Įgyjamoji senatis kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas / Acquisitive prescription as a basis for acquiring the ownership right

Aleksandravičiūtė, Martina 26 June 2014 (has links)
Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šio instituto, reglamentuoto Lietuvos teisinėje sistemoje, ištakos siekia senovės Romą. Šiame darbe nagrinėjamas įgyjamosios senaties institutas, įvardijama teisinė jo taikymo problematika. Įgyjamosios senaties institutas atskleidžiamas analizuojant jo kilmę, raidą teisinėje sistemoje, ir įvardijant teisinį reikšmingumą. Nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu yra įgyjama tik įvykdžius visas įstatymo numatytas sąlygas, todėl šiame darbe skiriamas didelis dėmesys šių sąlygų viseto analizei. Išsamiai analizuojama kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo numatytus draudimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikiama plati daikto valdymo, kurio pagrindu įgyjama nuosavybė, sąlygų turinio analizė ir įvardijamos problemos šių sąlygų taikymo atveju. Akcentuojant įgyjamosios senaties tinkamą taikymą yra analizuojamas atvejis, kada asmuo neturėdamas statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, siekia įgyti nuosavybės teisę į statinį šio instituto pagrindu. Darbe taip pat nagrinėjamas įgyjamosios senaties ir kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų atribojimo klausimas, analizuojant probleminius aspektus susijusius su įgyjamosios senaties taikymu, tuo pagrindžiant šio instituto svarbą. / Acquisitive prescription is one of the bases of property rights acquisition. The beginnings of this institute, regulated in the legal system of Lithuania, date back to ancient Rome. This work analyses of acquisitive prescription institute, names legal topic of its application. The institute of acquisitive prescription is revealed through the analysis of its origin, development in legal system and naming of its legal significance. Property right on the basis of acquisitive prescription is gained only after the implementation of all conditions, provided in law, therefore much attention is paid to the analysis of these conditions totality. The work presents thorough analysis of what objects may be acquired as property, regarding the prohibitions contained in legislation. Sustaining the practice of the Supreme Court of Lithuania, a wide analysis of conditions content of an object tenure, on the basis of which property is acquired, is given, and the problems in the case of application of these conditions are listed. Emphasizing proper application of acquisitive prescription, a circumstance is analyzed, when a person, without documents, validating construction legitimacy, seeks to acquire property right for a building on the basis of this institute. The work also analyzes dissociation issue of acquisitive prescription and other property right acquisition elements, analyzing problematic aspects related to the application of acquisitive prescription.
7

Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje / The interpretation of contracts in lithuanian jurisprudence and court practice

Lesniauskaitė, Kristina 25 November 2010 (has links)
Magistro darbo tema – Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje. Darbe analizuojamos Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisyklės, sutelkiamas dėmesys į jų tarpusavio santykį, taip pat atskleidžiami šių taisyklių pritaikymo praktikoje ypatumai. Darbo pradžioje apibūdinama sutarčių aiškinimo samprata, reikalingumas, aptariamos sutarčių aiškinimo atsiradimą sąlygojančios priežastys bei aiškinimo tikslai. Toliau nagrinėjami sutarčių aiškinimo metodai, jų išskyrimo praktinė reikšmė bei pasireiškimas Lietuvoje. Sekantis darbo skyrius skirtas išsiaiškinti, prie kokių klausimų – teisės ar fakto – reiktų priskirti sutarčių aiškinimą ir kokiu aspektu sutartį gali aiškinti kasacinės instancijos teismas. Plačiausiai darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo principas, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas, analogiško šalims protingo žmogaus kriterijus, sutarties lingvistinio, sisteminio, teleologinio aiškinimo principai, contra proferentem taisyklė, aptariami sutarties kalbų neatitikimo problemos sprendimo variantai, sutarties spragos ir jų užpildymo galimybės. Turint omenyje kasacinės instancijos teismo svarbų vaidmenį formuojant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje, tyrinėjant sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, analizuojamos Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Das Thema der Magisterarbeit – Doktrin über die Auslegung der Verträge und ihre Anwendung in Litauen (angl. - The interpretation of contracts in Lithuanian jurisprudence and court practice). In dieser Arbeit werden die juristische Doktrin Litauens und die von der Gerichtspraxis entwickelte Regeln der Vertragsauslegung analysiert, wobei große Aufmerksamkeit ihrer gegenseitiger Beziehung gegeben ist. Es werden auch die Besonderheiten der Anwendung dieser Regeln in der Praxis dargestellt. Am Anfang der Arbeit wird der Begriff „Auslegung der Verträge“ und seine Notwendigkeit charakterisiert, es werden die Bedingungen der Entstehung dieses Begriffes und die Ziele der Auslegung besprochen. Weiter werden die Verfahren der Verträgeauslegung und ihre praxisbezogene Hervorhebung in Litauen analysiert. Im nächsten Abschnitt der Arbeit wird die Antwort gesucht, zu welchen Fragen die Verträgeauslegung gehört – des Rechtes oder der Tatsache, und aus welchem Aspekt der Vertrag von dem Kassationsgerichtshof ausgelegt werden kann. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit den Regeln der Verträgeauslegung, die im Bürgerlichen Gesetzbuch festgelegt sind, gewidmet. Und zwar: das Prinzip der Feststellung des Vorbedachts der Vertragsparteien; Bedingungen, die für die Vertragsauslegung von großer Bedeutung sind; Anwendung der Prinzipien der Ehrlichkeit, Gerechtigkeit und Vernünftigkeit; das Kriterium des vernünftigen Menschen; lingvistische, systematische, teleologische Prinzipien... [to full text]

Page generated in 0.0934 seconds