Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų klausimas. Analizuojama, kokiais pagrindais bei instrumentais sutarčių laisvės principas, kaip asmens autonomijos sutarčių teisėje esmė, ribojamas teisės doktrinoje, teisės aktuose, įvairiuose neprivalomuose, tačiau itin aktualiuose sutarčių teisei dokumentuose bei teismų praktikoje. Darbe nagrinėjamas ribojimų pagrįstumas, tinkamumas, asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų nustatymo tendencijos. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino. Solidarumo politikos įgyvendinimo sutarčių teisėje atvejų daugėja, ypač srityse, kuriose siekiama apsaugoti silpnosios sutarties šalies teises bei teisėtus interesus. Vis dėlto sutarčių laisvės principas nepraranda savo reikšmės ir išlieka kertine sutarčių teisės idėja. Jis pripažįstamas teises moksle, šiuo principu vis dar paremti sutarčių teisę reglamentuojantys teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai, sutarčių laisvė akcentuojama ir teismų praktikoje. Galimybė subjektui funkcionuoti rinkoje be nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų yra esminė efektyviai veikiančios ekonomikos sąlyga. Todėl asmens autonomijos įgyvendinimas sutarčių teisėje turėtų būti ribojamas tik tuomet, kai tokie suvaržymai yra būtini nustatytam tikslui pasiekti, ir tik tokiais būdais, kurie yra tinkami bei proporcingi. Formalūs bei griežti ribojimai turėtų būti išimtimi iš taisyklės. Teismo teisė bei pareiga kiekvieną atvejį vertinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses restrictions of the implementation of person’s autonomy in contract law. This thesis studies the basis and tools of limitations of freedom of contract, as the essence of the implementation of person’s autonomy in contract law. It analyses the restrictions of this principle in the doctrine of law, legislation, practice, as well, in non - mandatory documents, which are held to be very important to contract law. The hypothesis raised in this master thesis has been confirmed. The number of cases when the politics of solidarity is being implemented in contract law has been increasing. This is mostly typical to the areas, where the protection of rights and legitimate interests of weaker parties of contract is needed. However the freedom of contract is not losing its importance and still is the essential idea of contract law. It is recognized in the jurisprudence, the legislation, practice. Non - mandatory documents, significant to contract law, are also based on this principle. The possibility for person to function in market without any groundless and disproportionate limitations is an essential condition for efficiently operating economics. For this reason the implementation of person’s autonomy in contract law has to be restricted only when these restrictions are necessary and only using tools, which are reasonable and proportionate. Formal and severe limitations should be exception to the general rule. The right and duty of a court to evaluate every... [to full text]

Civilinė teisė jau nuo pat šios teisės šakos atsiradimo Senovės Romoje priskiriama privatinės teisės sričiai, tačiau tai nereiškia, jog valstybė civilinių teisinių santykių dalyviams negali daryti įtakos. Vienas būdų tam yra teisinis reguliavimas imperatyviomis teisės normomis. Toks reguliavimas gali apriboti civilinės apyvartos subjektams galimybę sudaryti jų norimus sandorius, jeigu šie prieštarauja viešajam interesui. Imperatyvią teisės normą identifikuoti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti – ją vertinant reikia atsižvelgti ne tik į gramatinę jos išraišką, bet ir į tikslus bei uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Tik nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, be to įstatymų leidėjas siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Šiuos abu tikslus praktikoje suderinti neretai tampa sudėtinga, todėl kyla klausimas, kaip rasti šių įstatymų ginamų vertybių balansą? Be to, minėtus... [toliau žr. visą tekstą] / Civil law is assigned to the area of private law since the emergence of this branch of law in Ancient Rome. But it does not mean that the state can not affect the participants of civil legal relationship. One way to do so is by legal regulation using mandatory rules. Such regulation may restrict ability for entities of civil circulation to create their desired agreements, if they are contrary to the public interest. It is not as easy as it seems to identify mandatory rule – to assess legal norm it is necessary to consider not only grammatical expression, but also goals, tasks, object and interests protected by the legal norm, as well as its systematic connections with other legal norms. After finding that a certain legal rule is imperative, it is necessary to examine if a particular agreement was made in violation of prescriptive requirement or prohibition stated by this mandatory rule and whether consequence of this is the invalidity of the agreement. Legal doctrine and case law in Lithuania and foreign countries recognizes that the purpose of this ground of illegality is to ensure legitimacy in civil relations, in addition to that, it ensures stability of civil circulation. It often becomes difficult to reconcile both of these goals in practice, and the question is how to find the balance between these values protected by law? In addition, these legal values are also protected by other grounds of illegality of agreements, so before choosing the right one, it is worth to... [to full text]