Darbe analizuojamas sandorių negaliojimo įmonės sudarytų sandorių klausimas tyčinio bankroto atveju. Darbo objektas – tai bankroto procesas bei bendri sandorių negaliojimo pagrindai, o taip pat sandorių negaliojimo kriterijai tyčinio bankroto atveju. Įmonė nuo pareiškimo dėl bankroto iškėlimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra sudėtingoje padėtyje, kadangi šiame pasirengimo laikotarpyje įvyksta daugiausiai sandorių pažeidžiančių įmonės interesus. Darbe keliama hipotezė, kad tyčinio bankroto atveju per parengiamąjį laikotarpį, t.y. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai galioja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir nustatyti sandorių negaliojimo kriterijus (ribas) tyčinio bankroto atveju ir atsakyti į klausimą ar sandoriai sudaryti pasirengimo laikotarpiu negalioja. Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai: • apibrėžti tyčinio bankroto sampratą bei požymius, pagal kuriuos jis nustatomas; • aptarti bendrus sandorių negaliojimo pagrindus; • aptarti atsakomybę už veiksmus nulėmusius tyčinį bankrotą; • išanalizuoti sandorių sudarytų parengiamuoju laikotarpiu galiojimą • išanalizuoti kada galima laikyti sandorius esant negaliojančiais tyčinio bankroto atveju • pristatyti kada iškėlus bankroto bylą sandoriai yra ginčytini ar negaliojantys užsienio valstybių teisėje Apibendrinat išanalizuotą teisinę literatūrą bei teismų praktiką, galima teigti, jog, reikalavimo perleidimo sandoriai sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a culpable bankruptcy and the issue of voidability of transactions of the company after qualifying its bankruptcy as a culpable under the Lithuanian law. The Bankruptcy Act of Lithuania neither provides explicit concept of the culpable bankruptcy, nor presents according to what features bankruptcy could be qualified as culpable one. Therefore it is a hard task for the courts of Lithuania to establish the culpable bankruptcy and to decide about the voidability of transaction in a culpable bankruptcy. The object of the present thesis is the law regulating bankruptcy procedure and the general grounds of voidability of transactions as well as voidability of contracts in a case of culpable bankruptcy. A company from the moment filing for a voluntary bankruptcy or from the moment when its creditors have filed for involuntary bankruptcy places itself into a vulnerable position till the court decides to start a bankruptcy procedure or to refuse to do that. This period is called a preparation period (a gap period), in which most fraudulent transactions take place and creditors’ interests are violated. The following hypothesis has been raised that transactions formed in the period of preparation to start a bankruptcy procedure are valid. The objective of the thesis is to answer to the question whether after qualifying bankruptcy as a culpable, transactions formed by the company are voidable. In order to achieve a defined objective, the following tasks have... [to full text]

Civilinė teisė jau nuo pat šios teisės šakos atsiradimo Senovės Romoje priskiriama privatinės teisės sričiai, tačiau tai nereiškia, jog valstybė civilinių teisinių santykių dalyviams negali daryti įtakos. Vienas būdų tam yra teisinis reguliavimas imperatyviomis teisės normomis. Toks reguliavimas gali apriboti civilinės apyvartos subjektams galimybę sudaryti jų norimus sandorius, jeigu šie prieštarauja viešajam interesui. Imperatyvią teisės normą identifikuoti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti – ją vertinant reikia atsižvelgti ne tik į gramatinę jos išraišką, bet ir į tikslus bei uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Tik nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, be to įstatymų leidėjas siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Šiuos abu tikslus praktikoje suderinti neretai tampa sudėtinga, todėl kyla klausimas, kaip rasti šių įstatymų ginamų vertybių balansą? Be to, minėtus... [toliau žr. visą tekstą] / Civil law is assigned to the area of private law since the emergence of this branch of law in Ancient Rome. But it does not mean that the state can not affect the participants of civil legal relationship. One way to do so is by legal regulation using mandatory rules. Such regulation may restrict ability for entities of civil circulation to create their desired agreements, if they are contrary to the public interest. It is not as easy as it seems to identify mandatory rule – to assess legal norm it is necessary to consider not only grammatical expression, but also goals, tasks, object and interests protected by the legal norm, as well as its systematic connections with other legal norms. After finding that a certain legal rule is imperative, it is necessary to examine if a particular agreement was made in violation of prescriptive requirement or prohibition stated by this mandatory rule and whether consequence of this is the invalidity of the agreement. Legal doctrine and case law in Lithuania and foreign countries recognizes that the purpose of this ground of illegality is to ensure legitimacy in civil relations, in addition to that, it ensures stability of civil circulation. It often becomes difficult to reconcile both of these goals in practice, and the question is how to find the balance between these values protected by law? In addition, these legal values are also protected by other grounds of illegality of agreements, so before choosing the right one, it is worth to... [to full text]