Šalių bendradarbiavimo pareiga yra specialiai pabrėžiama daugelio šalių įstatymuose. Ši pareiga yra kilusi iš sąžiningumo principo. Dėl to šiame darbe apžvelgiama sąžiningumo principo kilmė, jo skirtingos sampratos atskirose valstybėse. Kadangi šalių bendradarbiavimo principo turinys doktrinoje nėra išsamiai atskleidžiamas, o tai palikta padaryti teismų praktikai, darbe nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, susiję su minėto principo taikymu bei stengiamasi atskleisti, kokią įtaką šio principo taikymas daro prievolės šalių teisminio ginčo išsprendimui. Darbo tema yra pakankamai nauja – vien tik jos tyrinėjimui Lietuvoje darbus paskyrė tik pora autorių. Nuo minėtų darbų šis labiausiai skiriasi tuo, kad yra platesnio turinio – jame apžvelgiama ne tik teorinė principo prigimtis, bet ir jo taikymas teismų praktikoje, daromos išvados apie tai, kokį poveikį šalių teisminio ginčo sprendimui turi šio principo taikymas. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra nagrinėjama užsienio šalių sąžiningumo principo bei iš jo išplaukiančios prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos samprata. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokia yra sąžiningumo principo ir iš jo išplaukiančio šalių bendradarbiavimo principo samprata Lietuvos teisės aktuose bei doktrinoje. Trečiojoje dalyje yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant šalių bendradarbiavimo principą ir daromi apibendrinimai apie tai, kokią įtaką ginčo tarp prievolės šalių išsprendimui turi bendradarbiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The duty of cooperation of parties is pointed in the law of different countries. This duty is raised from the principle of good faith. That is why this work starts with analysis of how the principle of good faith is described in different countries, including Lithuania. Because the principle of cooperation of parties is not widely described in the legal doctrine, author of this work analyses Lithuanian case – law on this subject. It is tried to detect and describe what impact to the solution of the argument of countries in the court this principle has. The subject of this paper is quite fresh – only few authors have written works on it. This work is different from those mentioned before, because it has wider content. This paper not only describes the theoretical problems of principle of cooperation of parties, but also deals with its application in Lithuanian law and main features of this application. This work is made from three parts. In the first part it is described, what is the meaning of the principle of the cooperation of parties in different countries (Germany, France, Netherlands, Italy, England and the USA). In the second part it is analyzed, what is the meaning of the principle mentioned before in Lithuanian legal acts and legal doctrine. The third part deals with application of the principle of cooperation of parties to obligation in Lithuanian case law. It is analyzed, what impact it has to the solution of cases connected with different sorts of contracts. It is... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]

Conclusion and termination of fixed-term work agreements has influence on legal status of employees, work quality, efficiency of undertaking’s activity as well as provides parties with opportunities to individualize operating conditions and implement reasonable objectives, increases employment. In addition to common labour law norms, according to peculiarities of employment relations there are also rights and guaranties determined by special legal norms applied to fixed-term work agreements. With reference to summarized experience of national legal regulation in Lithuania and other foreign countries, European Union labour law acts, judicial practice and research work results of other authors this work deals with legal employment relationship existing between employer and employee in the process of conclusion and termination of a fixed-term work agreement and paying the main attention to their particularities in the whole of similar relations. It analyzes the machinery of given legal relations’ regulation. There is a conception of a fixed-term work agreement presented. It determines the parties of this legal relation and the content of a fixed-term agreement settled by them. Fixed-term employment meets labour market requirements in upsurge of flexible work organization forms. One of these forms is also a fixed-term work agreement.