Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos lanksčios darbo organizavimo formos bei jų taikymo galimybės. Tema analizuojama dviem aspektais: teoriniu ir praktiniu. Teorinėje dalyje aptarti pokyčiai darbo rinkoje, lanksčių darbo formų įvairovė, pateikti argumentai „už“ ir „prieš“ nestandartinių formų taikymą bei atlikta situacijos Lietuvoje analizė užimtumo aspektu. Praktinėje dalyje pateikiami trijų tikslinių grupių – dirbančių, nedirbančių bei studentų, tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad nedirbantys asmenys sutiktų dirbti pagal lanksčias darbo organizavimo formas, o dirbantys nėra linkę keisti esamo darbo modelio. Studentai studijų metu pageidauja dirbti 4 valandas per dieną 5 dienas per savaitę. / Undergraduate thesis examined flexible forms of work organization and their application possibilities. Topic is analyzed in two aspects: theoretical and practical. In the theoretical part there are discussed changes in the labour market, flexible forms of employment diversity, the arguments for and against non-standard forms practise, and situation analysis of Lithuania. In the practical part there are proposed the examination results of three target groups - employed, unemployed and students. It was found that the unemployed are linked to accept work under flexible forms, and employed workers are reluctant to change the current working model. Analysed that students want to work 4 hours per day 5 days per week during the studies.

Šiame darbe, aptariama šeimos – darbo balanso teorija ir jos taikymo svarba. Išanalizuojamos pagrindinės lanksčios darbo organizavimo formos bei aptariama jų reikšmė šeimų stabilumui, darbuotojui bei darbdaviui . Lanksčios darbo organizavimo formos yra priemonių visuma, leidžianti darbuotojui pasirinkti tinkamiausią būdą atlikti profesines užduotis, suderinti darbinius bei asmeninius įsipareigojimus ir išlikti darbo rinkoje net kritiškiausiais šeimos gyvenimo ciklo momentais, tokiais kaip vaiko gimimas, neįgalių asmenų priežiūra namuose ir kt. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės valdžios sprendimų palankios šeimai politikos įgyvendinime, tačiau ir nuo pačių darbdavių požiūrio , jų turimos motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Taip pat palyginti darbdavių nuomon su darbuotojų požiūriu į tas pačias problemas. Remiantis A.Maslauskaitės teorija (2004 m), jog rinkos ūkis kuria šeimai nedraugišką aplinką, o darbo rinkoje sėkm pasiekia tik tie individai, kurie nėra saistomi asmeninių įsipareigojimų, atliktas anketinis lyginamasis dviejų oponuojančių grupių nuomonių tyrimas. Autorės atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog žymiai daugiau darbdavių, nei darbuotojų link manyti, kad darbuotojai turi pakankamai laiko asmeniniam gyvenimui, savo šeimoms, kad užimtumas darbe nebūtinai riboja individų tarpusavio santykius. / This thesis is a comprehensive analysis of work-family balance theory and the implications of its implementation. The thesis investigates major forms of flexible work organization as well as examines their impact for employer, employee and stability in the family of employee. Forms of flexible work organization aggregate to a set of measures which enable the employee to choose the most suitable way to perform entitled tasks, coordinate professional and personal obligations and remain in the labour market during critical periods of the family life cycle such as birth of a child, homecare of people with disabilities, etc. The successful implementation of these measures depends not only on the decisions of governmental institutions but also on the approach of employers and their motivation to implement flexible measures for favourable family policy conditions. The thesis is aimed to reveal employer‘s approach to employees who seek to combine family and work. Also, analyse and compare the opinions of employers and employees to the same problems. The research part consists of a comparative opinion survey between two opposing groups. It has been carried out on the basis of A. Maslauskaitė theory (2004) which suggests that existing rules of labour market create unfavourable conditions for family while successful career is available only for those who are not bounded by personal obligations. The results of the research indicate that there are many more employers than employees who... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]