Tobulėjant informacinėms technologijoms bei plintant jų naudojimui, sukuriamos galimybės net ir sudėtingą, aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą atlikti ne tik įprastu būdu darbovietės patalpose, bet ir namuose ar kitose vietose, t. y. nuotoliniu būdu. Atkreipiant dėmesį, į tai, kad nuotolinis darbas suprantamas gana įvairiai, darbe pateikiamos tarptautiniu lygiu bei Lietuvoje egzistuojančios nuotolinio darbo sampratos ir sąvokos, lyginant su panašius teisinius santykius apibūdinančiais terminais, bei įvardinamos nuotolinio darbo rūšys. Pažymėtina, kad nuotolinio darbo samprata, atsiradusi JAV, ilgainiui formavosi bei išplito. Šiuo metu Europoje vyraujančiai nuotolinio darbo sąvokai (angl. – telework) ir sampratai būdingi šie pagrindiniai minėto teisinio santykio bruožai – tai darbo vietos nesutapimas su darbdavio darboviete bei informacinių technologijų naudojimas atliekant darbą. Tačiau Lietuvoje egzistuojanti nuotolinio darbo samprata yra platesnė, apimanti tiek Europoje vyraujančią nuotolinio darbo sampratą, pabrėžiančią informacinių technologijų naudojimą, tiek ir tradicinį namudinį darbą, kai darbas atliekamas namuose, neišskiriant konkrečių darbo priemonių. Nuotolinis darbas, nors yra viena iš darbo sutarties rūšių, įtvirtintų Darbo kodekse, tačiau pasižymi išskirtinumu. Be būtinųjų ir privalomųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų Darbo kodekse, Nuotolinio darbo sutarties ypatumai numato ir kitas sąlygas, kurias būtina aptarti nuotolinio darbo sutartyje. Tai –... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of information technologies and the spread of their use, new possibilities are created – the complex, high-skilled jobs can be performed not only in the normal work place in employer’s premises, but also at home or other places – remotely. Noting that teleworking is understood quite differently, the paper presents at the international level and Lithuania existing concepts and definitions of telework, relating them to terms that indicate similar phenomena, and also defines the types of telework. It should be noted that the concept of teleworking, which was founded in the United States, eventually evolved and spread. The definition and concept of telework that currently prevails in Europe, has the following main features – a mismatch between the teleworker’s work place and the employer's premises and the use of information technologies while working. However, in Lithuania the existing concept of telework is broader, covering not only the concept of telework, which prevails in Europe and emphasizes the use of information technologies, but also the traditional homeworking, where the work is done at home, without the distinction of particular working equipment. Even though telework is one of the employment contracts’ types, introduced by the Labour Code, it has some uniqueness. In addition to the necessary and compulsory working conditions, set in the Labor Code, the Features of the telework employment contract provides additional conditions to be discussed in... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]