Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimą juose. Darbo uždaviniai. Ištirti ir palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose tyrimuose pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų nuomone apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimu juose. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje Kaune. Apklausai naudoti 2 klausimynai dalyvavusiems ir nedalyvavusiems klinikiniuose tyrimuose asmenims. Surinktos 409 užpildytos anketos, atitinkamai 292 ir 117 tirtose respondentų grupėse. Imties tūrio pakankamumui apskaičiuoti taikyta tyrimo galingumo analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas, 2 kriterijus, Z kriterijaus testas, vienveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija. Rezultatai. Pirma informacija apie klinikinius tyrimus, dažniau neigiama, tyrimuose nedalyvavusius pacientus dažniau pasiekė iš televizijos, dalyvavusius - iš šeimos gydytojo ir dažniau teigiama. Galimybė ateityje dalyvauti tyrime pacientui reikšmingai didėjo, jei pirma gauta informacija apie tyrimus buvo teigiama ar neutrali. Dalyvavę klinikiniuose pacientai dažniau pažinojo kitų tyrimuose dalyvavusių asmenų su teigiama dalyvavimo patirtimi. Dalyvavusieji dažniau sutiko, kad klinikiniai tyrimai reikalingi, saugūs ir naudingi jame dalyvaujančiam asmeniui. Galimybę ateityje dalyvauti tyrime pacientams didino teigiamas šių aspektų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patient attitudes to clinical trials and participation in them. Objectives. To research and compare attitudes to clinical trials between patients with and without clinical trial participation experience and to determine factors that influence patient attitudes to clinical trials and participation in them. Methods. The research study was carried out in a primary health care centre in Kaunas. 2 questionnaires were used for the survey of patients with and without clinical trial participation experience. 409 completed questionnaires were collected, 293 and 117 from two patient groups respectively. For determining the adequacy of the sample, power analysis was performed. Data analysis was performed by using SPSS 13.0 program package; crosstabs method, 2 criterion, Z test, binominal and multinominal logistic regression were used. Results. First information on clinical trials, more often negative, was most often received from television by patients without clinical trial participation experience and patients with such experience most often received first information, more often positive, from family doctor. The possibility for a patient to participate in a clinical trial in the future increased if the first received information on clinical trials was positive or neutral. Patients with clinical trial participation experience more often knew other people who had participated in clinical trials and more often the reported participation experience was... [to full text]

The aim of this paper is to estimate the influence of different breeds on rabbit growing and physiological indicator. The temperature of our investigated rabbits varied from 37.6 ºC to 38.8 ºC when the environmental temperature was 18 ºC. Good dental health and a perfect 'bite' help to assimilate feeds nutrients. The fur of all rabbits was clean, sleek and not matted. The average weight varied from 3.7 kg to 4.05 kg. Referring to various Lithuanian and foreign sources it turns out that there is no fixed hematological standards subjected to different breeds. Usually it is said that the quantity of cholesterol is 0.14-1.86 mmol/l, glucose – 2.78-5.18 mmol/, triglycerides – 1.38 mmol/. The state of health can be evaluated according to rabbits’ behavior. The author (Solar, 2001) makes out the main behaviour observation stages. With reference to these guidelines we have estimated that New Zealand rabbits’ eating and drinking in 1-hour period during the day made 20%, moving – 10%, rest – 70 %, no cecotrophy was observed. If to compare French Giant rabbits the periods were 33%, 37 % and 30 %. Conclusions:1. The rabbit growing has increased 22.8% during the last three years and the number of a herd of breeding rabbit has increased 13.7%. Italy provides about 40.7% and Spain 20.3% of rabbit meat for world market. 2. The White New Zealand and French Giant rabbits that were fed on industrial crops were healthy and blood index was within the mark. 3. The quantity of glucose, cholesterol... [to full text]

The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically. / Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui.

Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui. / The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically.

Darbo tikslas. Ištirti gydytojų požiūrį į klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų teisių apsaugą. Uždaviniai. Įvertinti gydytojų informuotumą apie teisės aktus, reglamentuojančius pacientų, dalyvaujančių klinikiniuose tyrimuose, teisių apsaugą, nustatyti gydytojų nuomonę apie informuoto asmens sutikimo reikšmę jo saugumui, įvertinti pacientų, dalyvaujančių klinikiniuose tyrimuose, teisių pažeidimus ir biomedicininių tyrimų etikos principų įgyvendinimo problemas, gydytojų požiūriu. Tyrimo metodika. 2010 m. buvo atlikta anoniminė anketinė gydytojų apklausa. Buvo išdalinta 200 anketų (atsako dažnis 72 proc.). Tyrime dalyvavo visi gydytojai, įtraukti į N kompanijos, organizuojančios klinikinius tyrimus, gydytojų-tyrėjų duomenų bazę ir dirbantys privačiose ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas. Duomenų skirtumų statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir statistinio reikšmingumo lygmenį. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė p < 0,05, labai reikšmingu – kai p < 0,01, ypač reikšmingu – kai p < 0,001. Rezultatai. Geros klinikinės praktikos taisykles teigė žinantys visi pagrindiniai tyrėjai ir tyrėjai, Helsinkio deklaraciją – 63,6 proc. pagrindinių tyrėjų ir 63,3 proc. tyrėjų bei visi tyrimo koordinatoriai. 50 proc. pagrindinių tyrėjų ir 65,3 proc. tyrėjų nurodė esantys gerai susipažinę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Investigate physicians' view to protection of patients' rights in clinical trials. Objectives. Evaluate physicians' acknowledge about laws, regulating protection of patients participating in clinical trials; establish physicians' opinion about importance of informed consent to subject’s safety; evaluate violations of patients’ rights and implementation problems of clinical trials ethics principles in Lithuania. Methods. Anonymous physicians’ survey was performed in 2010. 200 questionnaires were distributed (response frequency – 72%). All physicians, working in national and private medical institutions and included in database of N pharmaceutical company organizing clinical trials, were participated. Statistical data analysis was performed by using SPSS 17.0 program package, crosstabs method; statistical significance was evaluated by χ2 criterion and significance level. Result significance was statistically significant if expectation bias p < 0,05, very significant if p < 0,01, extremely significant if p < 0,001. Results. All principal investigators and investigators indicated that they know Good Clinical Practice. 63,6% of principal investigators and 63,3% of investigators and all study coordinators knew Declaration of Helsinki. 50% of principal investigators and 65,3% of investigators were familiarized with Law on ethics of biomedical research. 62,5% of all respondents were read/ heard about Law on the rights of patients and compensation of the damage to... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti N ligoninės gydytojų nuomonę apie klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Darbo uždaviniai. Įvertinti veiksnius veikiančius, gydytojų motyvaciją vykdyti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus bei veiksnius, kurie kliudo gydytojams įsitraukti į juos Įvertinti gydytojų požiūrį į klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose gydytojų požiūrį į juos. Tyrimo metodika. Buvo atlikta vienos iš Lietuvos ligoninės gydytojų anoniminė anketinė apklausa (n=133, atsako dažnis - 78 proc.). Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Atskirų kokybinių rodiklių tarpusavio ryšys buvo vertinamas naudojant duomenų Chi kvadrato (χ2) testą. Ryšys buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė buvo p<0,05. Rezultatai. Pagal atliktą apklausą, klinikinius tyrimus vykdė 61, nevykdė 72 gydytojai. Beveik 46 proc. gydytojų, tiek vykdžiusių tiek nevykdžiusių klinikinius tyrimus, užteko turimų žinių apie juos, tačiau norėtų žinoti daugiau. Vidutiniškai su įstatymine klinikinių tyrimų baze buvo susipažinę 45,9 proc gydytojų kurie vykdė klinikinius tyrimus ir šiek tiek susipažinę 47,2 proc. gydytojų, kurie jų nevykdė. Reikalingumą mokyti studentus atskiros disciplinos apie klinikinius tyrimus jautė 59 proc. vykdžiusių ir 63,9 proc. nevykdžiusių klinikinių tyrimų gydytojų. Kad klinikiniai tyrimai duoda profesinės naudos manė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research. To evaluate the physicians‘ of N Hospital opinion on clinical trials of medicinal products. Objectives. To evaluate the factors affecting physicians' motivation to perform clinical trials of medicinal products as well as those that prevent the physicians getting involved in the trials. To assess physicians' attitude towards clinical trials of medicinal products. To compare the opinions of physicians who have and have’nt participated in clinical trials. Methods of research. An anonymous questionnaire survey of the physicians of one Lithuanian Hospital has been carried out (n = 133, response rate - 78%). The data were analyzed using SPSS statistical package and Excel data analysis package. Relations between qualitative indicators were assessed using the chi-squared (χ2) test. The association was considered to be statistically significant if p <0.05. Results. According to the survey, 61 physicians have conducted clinical trials and 72 physicians haven’t. Almost 46% of all physicians had sufficient knowledge about them, but would have liked to know more. On the average, 45.9% of those, who have conducted clinical trials, were familiar with their statutory basis and 47.2% of physicians, who haven’t conducted them, were somewhat familiar. The need to teach students about clinical trials as an individual discipline was implied by 59% of physicians who have conducted clinical trials and 63.9% of those who haven’t. Professional benefit from clinical trials... [to full text]