Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimą juose. Darbo uždaviniai. Ištirti ir palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose tyrimuose pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų nuomone apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimu juose. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje Kaune. Apklausai naudoti 2 klausimynai dalyvavusiems ir nedalyvavusiems klinikiniuose tyrimuose asmenims. Surinktos 409 užpildytos anketos, atitinkamai 292 ir 117 tirtose respondentų grupėse. Imties tūrio pakankamumui apskaičiuoti taikyta tyrimo galingumo analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas, 2 kriterijus, Z kriterijaus testas, vienveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija. Rezultatai. Pirma informacija apie klinikinius tyrimus, dažniau neigiama, tyrimuose nedalyvavusius pacientus dažniau pasiekė iš televizijos, dalyvavusius - iš šeimos gydytojo ir dažniau teigiama. Galimybė ateityje dalyvauti tyrime pacientui reikšmingai didėjo, jei pirma gauta informacija apie tyrimus buvo teigiama ar neutrali. Dalyvavę klinikiniuose pacientai dažniau pažinojo kitų tyrimuose dalyvavusių asmenų su teigiama dalyvavimo patirtimi. Dalyvavusieji dažniau sutiko, kad klinikiniai tyrimai reikalingi, saugūs ir naudingi jame dalyvaujančiam asmeniui. Galimybę ateityje dalyvauti tyrime pacientams didino teigiamas šių aspektų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patient attitudes to clinical trials and participation in them. Objectives. To research and compare attitudes to clinical trials between patients with and without clinical trial participation experience and to determine factors that influence patient attitudes to clinical trials and participation in them. Methods. The research study was carried out in a primary health care centre in Kaunas. 2 questionnaires were used for the survey of patients with and without clinical trial participation experience. 409 completed questionnaires were collected, 293 and 117 from two patient groups respectively. For determining the adequacy of the sample, power analysis was performed. Data analysis was performed by using SPSS 13.0 program package; crosstabs method, 2 criterion, Z test, binominal and multinominal logistic regression were used. Results. First information on clinical trials, more often negative, was most often received from television by patients without clinical trial participation experience and patients with such experience most often received first information, more often positive, from family doctor. The possibility for a patient to participate in a clinical trial in the future increased if the first received information on clinical trials was positive or neutral. Patients with clinical trial participation experience more often knew other people who had participated in clinical trials and more often the reported participation experience was... [to full text]

The aim of the study – to assess the consultation service quality provided for patients in the maternity academic clinic. Methods. The anonymous poll has been proceeded in September, 2005. It included all physicians of the university clinic such as obstetricians and gynecologists (N=68, response rate - 94.4 %) and all patients visited in the clinic during the research period (N=334, response rate 81.1 %). The consultation service quality was assessed with the structured questionnaire by Ferguson et all. Data of respondents was analyzed and statistically justified by using the „SPSS 10.03“. Results. The study showed that majority of patients positively assessed the technical aspect of service quality. The patients were satisfied with clear indoor signs and references as well as with comprehended and obvious oral instructions. The majority of patients were also complied to the statements that the clothing and appearance and of clinic staff was clean and ordered, that health care means, methods and regulations are secured and appropriate for patients, that medical equipment is advanced and modern, that all physicians of the clinic are competent and qualified. We have also determined that 53.7 % of clinical workers accepted and 28.4 % rejected the statement that the equipment and indoor rooms were sterile and aseptic. The majority of patients and clinic staff members assessed positively the functional service quality in clinic: enough information about necessity and aims of... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ) teikiamas paslaugas. Uždaviniai: 1. Ištirti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. 2. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų nuomonę apie gydytojo teikiamą informaciją susijusią su ligos diagnoze ir gydymu. 3. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. Tyrimo metodika. Viešosios ir privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų anoniminė anketinė apklausa, kurios metu išdalinta 800 anketų (350 privačioje ir 450 viešojoje gydymo įstaigoje). Privačioje gydymo įstaigoje atsako dažnis 92,6 proc., viešojoje – 63,1 proc. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai. 94,4 proc. pacientų teigiamai vertina bendrosios praktikos gydytojų darbą. 30,2 proc. pacientų mano, jog šeimos gydytojo konsultacijos laukia per ilgai ir 36,5 proc. mano, jog gydytojo specialisto konsultacijos laukia per ilgai. 39,4 proc. sutinka jog laukimo eilės prie gydytojų kabinetų susidaro dėl prasto darbo organizavimo. 15,1 proc. nuomone, visada sunku gauti siuntimą pas gydytoją specialistą, kartais sunku - 43,9 proc. Viešojoje (68,7 proc.) ir privačioje (64,0 proc.) įstaigoje teigia, jog šeimos gydytojas visada tariasi dėl gydymo galimybių pasirinkimo, tačiau viešosios (6,7 proc.) o privačios (0,3 proc.) įstaigos pacientų teigia, jog gydytojas niekada nesitaria. 53,8 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work. To examine patients attitude towards services provided in primary health care institutions (PHCI). Objectives: 4. To investigate patients attitude towards services provided in primary health care institutions. 5. To compare patients of private and public primary health care institutions opinion about the information on their diagnosis and cure that doctors provide. 6. To make a comparison of the private and public primary health care institutions to provided services. Research methodology. It was done an anonymous questionnaire survey of public and private primary health care institutions patients, distributed 800 of questionnaires ( 350 in private and 450 in public primary health care institutions). In private health care institution 92,6% of answers were received, in public institution - 63,1%. Data of the questionnaire were processed and analysed using statistical data analysis packet SPSS 13.0. Results. 94,4% of patients positively evaluated the work of family doctors. 30,2% of patients think, that they have to wait too long for family doctors consultations, 36,5% think, that they wait too long for the consultation of specialist. 39,4% agree that they have to wait long because of bad work planning. 15,1% of respondents think that, it is always difficult to get a committal to the specialists, sometimes difficult - 43,9%. 68,7% of public and 64,0% of private institutions respondents says that, family doctor always consults about choosing a cure, but 6... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojo pasirinkimą ir keitimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. Uždaviniai :1. Nustatyti ir įvertinti PSP paslaugų teikėjo pasirinkimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. 2. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojo keitimą įtakojančius motyvus priklausomai nuo įstaigos tipo. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų elgseną ir pasitenkinimą paslaugomis priklausomai nuo įstaigos tipo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013m. sausio- kovo mėn. Naudota anoniminė anketinė viešosiose: Prienų rajono PSPC ir Birštono PSPC bei privačiose PSP įstaigose besilankančių pacientų apklausa( n═247). Atsakas dažnumas 81,5 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ( Statistical Package of Social Scienles ) for Windows statistinių duomenų paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal Chi kvadrato ( x2 ) kriterijų. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05. Rezultatai. Pacientų tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog (48 proc.) privačių PSPC ir (46 proc.) viešųjų PSP įstaigų pacientų yra patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai šeimos gydytojo paslaugų vertinimas neturi sąsajų su išsilavinimu, socialiniu statusu ir mokėjimu už paslaugas. Privačiose gydymo įstaigose (40 proc.) respondentų nepasirenka šeimos gydytojo dėl nepatenkinamų paslaugų kokybės, o (75 proc.) viešųjų PSP centrų respondentų - dėl netinkamo šeimos gydytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to assess factors that determine the choice and change of family doctor depending on the type of institution. Objectives: 1. To identify and assess factors that determine the choice of a primary healthcare service provider depending on the type of institution. 2. To assess and compare motives that influence the change of a family doctor depending on the type of institution. 3. To assess and compare patientes behaviour and satisfaction depending on the type of institution. Methods of the research. The research was conducted in between January and March, 2013. An anonymous survey was performed on patients who visit public institutions of Prienai district primary health care and Birštonas primary health care and also private primary health care institutions (n=247). The response in public primary health care institutions was 81.5%. The statistical analysis of the research results was performed using SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The relationships between the features were assessed using x2 criterion. Results. The analysis of patient research results showed that 48% of patients of private primary healthcare and 46% of public healthcare institutions are satisfied with the services provided by family doctors. During the research it was found that statistically the assessment of family doctor service quality does not have connection with education, social status or payment for services, 40% of respondents do not choose family doctor... [to full text]