Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie konfidencialumo principo taikymą gydymo įstaigoje. Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Išaiškinti pacientų požiūrį į konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje ir nustatyti ryšį su pacientų lytimi ir išsimokslinimu. Tyrimo metodika. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta anoniminė anketinė 303 pacientų apklausa (atsako dažnis – 86,6 proc.) Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas. Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2007 programa. Rezultatai. 56,8 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog perskaitė visas pasirašyti pateiktas formas, 28,7 proc. respondentų tvirtino, kad perskaitė kai kurias jiems pateiktas informavimo/sutiki-mo formas. 66,7 proc. respondentų teigė, kad prieš pasirašydami visiškai aiškiai žinojo dėl ko duoda sutikimą, 19,1 proc. respondentų prisipažino, jog kai kas buvo neaišku, ir 14,2 proc. respondentų nurodė, jog nesuprato su kuo sutinka, tačiau pasirašė, nes taip reikia. 52,5 proc. skaičiusių informavimo formas respondentų nurodė, jog pateiktoje informuoto sutikimo formoje buvo aiškūs visi teiginiai, 36,7 proc. respondentų dauguma teiginių buvo aiškūs. Mažiau nei pusė respondentų (45,9 proc.) manė, jog informacija apie ligą ir medicininius tyrimus yra įslaptinta, su šiuo teiginiu nesutiko 26,1 proc. respondentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų išsimokslinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patients' opinion about the application of confidentiality principle in medical institution. Objectives. To evaluate patients' awareness about the application of confidentiality principle in health care institution. To find out patients‘ attitude towards the application of confidentiality principle in health care institution and to determine its relationship with patients‘ gender and education. Methods. An anonymous survey of 303 patients using questionnaires (response frequency – 86.6 %) ¬was carried out in the health care institution N. Data analysis used the SPSS 13.0 statistical analysis package. Charts and tables were prepared using Microsoft Excel 2007. Results. 56.8 % of the survey participants told that they had read all the forms presented to be signed, 28.7 % of the respondents claimed that they had read some of the forms of information/consent presented to be signed. 66.7 % of the respondents affirmed, that before signing they knew absolutely clearly why they had given their consent, 19.1 % of the respondents admitted that some things were unclear, and 14.2 % of the respondents told that they had not understood why they had given their consent; however, they had signed the form because it was necessary. 52.5 % of the respondents who had read the forms of information claimed that all the propositions of the form of informed consent were clear, 36.7 % of the respondents had understood most of the propositions. Less than half of the... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomones apie konfidencialumą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti pacientų nuomonę apie konfidencialumo užtikrinimą. Įvertinti pacientų socialinių ir demografinių veiksnių sąsajas su konfidencialumo principo užtikrinimu. Nustatyti pacientų nuomonę apie konfidencialios informacijos nutekėjimo priežastis. Tyrimo metodika. Keturiose skirtingo dydžio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Apklausos metu išdalintos 382 anketos (atsako dažnis 69,1 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą (versija SPSS 20). Tarpusavyje susijusių požymių hipotezėms tikrinti skaičiuotas Chi kvadrato (2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo (p<0,05). Rezultatai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad respondentų žinios apie LR PTŽSAĮ ir jo garantijas yra nepakankamos. LR PTŽSAĮ žinojo tik trečdalis (31,0 proc.) pacientų. Statistiškai reikšmingai daugiau pacientų su aukštuoju išsilavinimu žinojo įstatymo garantijas, nei turintys žemesnį išsilavinimą respondentai. Daugiau nei pusė (57,9 proc.) pacientų teigė, kad patekę į skyrių, buvo supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis. Savo sveikatos informacijos konfidencialumu susirūpinęs trečdalis (35,2 proc.) respondentų. Likusiai apklaustųjų daliai (16,9 proc.) informacijos konfidencialumo klausimas svarbus iš dalies... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate patient opinions about the confidentiality in inpatient health care institutions. Objectives. To analyze the patients' views on confidentiality assurance. To assess the relations of the socio-demographic factors of patients to the assurance of the confidentiality principle. To determine the patients' opinion about the causes of leakage of confidential information. Methods: The anonymous survey of patients was carried out in four in-patient health care institutions of different sizes. A total of 382 questionnaires were distributed during the survey (response rate 69.1 per cent). The statistical data analysis was performed using the SPSS software package (SPSS 20 version). The Chi-square (2) criteria was calculated to check the hypotheses of interrelated signs. Inferential statistical significance assessment was made on the basis of 95 per cent significance level (p < 0.05). Results. Analysis of data revealed that the respondents' awareness of the Law on the Patient Rights and Compensation of Damage to Health of the Republic of Lithuania and its guarantees is insufficient.31.0 per cent of patients were aware of the Law on the Patient Rights and Compensation of Damage to Health. Statistically significantly more patients with higher education were aware of the guarantees offered in the law, as compared to the respondents with lower education.57.9 per cent of patients said that they have been introduced to the internal rules of procedure upon... [to full text]

Department of Criminal Justice and Procedure / Money laundering (ML) evolves in tandem with global technological advancement. This phenomenon calls for multi-faceted responsive measures at national and international levels to combat this nefarious crime.1 Today, combating ML requires co-operation among, inter alia, financial intelligence units (FIUs), reporting institutions, law enforcement agencies, the judiciary, as well as inter-state co-operation. In response to the ML threat, Kenya has adopted comprehensive anti-money laundering (AML) laws, such as the Proceeds of Crime and Anti- Money Laundering Act No. 9 of 2009 (POCAMLA) and the Prevention of Terrorism Act No. 30 of 2012. These, among other statutes, constitute the principal arsenal of the AML legal framework.