Novacijos institutas nėra naujas teisinis reiškinys, jo užuomazgos siejamos su romėnų teise. Vis dėlto šis institutas nepasižymi dideliu populiarumu ir nėra plačiai taikomas. Tyriamajame darbe bandoma atskleisti novacijos nepopuliarumo priežastis per išsamią jos sampratos, taikymo sąlygų, atskyrimo nuo kitų teisės institutų, teisinių pasekmių prievoliniam teisiniam santykiui ir prievolės šalių teisinei padėčiai analizę. Vertinant teisės mokslininkų pozicijas, nuomones, teismų praktikos išaiškinimus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių mastu, darbe gilinamasi į novacijos sampratos, taikymo sąlygų, kvalifikuojančių požymių ypatumus. Tyrimo eigoje keliami diskusiniai klausimai dėl novacijos atskyrimo nuo cesijos ir skolos perkėlimo institutų, atskleidžiama probleminė sąsaja su taikos sutartimi, teismo novacija, skolos pripažinimu, prievolės modifikavimu, sutarties pakeitimu. Inter novas personas (prievolės šalies pasikeitimo) kaip novacijos elemento svarba, būtinybė ir problematika nuodugniai nagrinėjama užsienio valstybių ir istoriniame kontekste. Daug dėmesio skiriama išsamiam novacijos taikymo sąlygų tyrimui, bandoma tiksliai apibrėžti jų turinį ir apimtį. Kadangi Lietuvos teismai dažnai novaciją vertina aiškaus šalių ketinimo (animus novandi) išraiškos kontekste, darbe akcentuojama šios sąlygos analizės svarba. Tyrimo metu keliami probleminiai klausimai dėl prievolės esmės apibrėžimo, prievolės neesminių elementų apibūdinimo, dėl atskyrimo nuo kitų institutų kriterijų... [toliau žr. visą tekstą] / Institute of novation is not a new phenomenon, its beginning is associated with the Roman law. However, this institute is neither very popular nor widely applied. Research work attempts to reveal the reason for the unpopularity of novations by analyzing its concept, conditions of the application, separation from other legal institutions, legal consequences to obligatory relationship and to legal position of parties. By assessing positions and opinions of legal scholars and case law interpretations (not only on the scale of Lithuania but also foreign country wide), the research work analyze the peculiarities of the concept of novation, conditions of the application, qualificatory features. The debating questions of separating novation from debt cession and transfer institutes is raised and problematic interface with settlement agreement, court novation, debt recognition, modification of the obligation and contract amendment is revealed in the course of study. The importance, necessity and problem of inter novas personas (the change of party) as the element of novation is thoroughly examined in the context of foreign countries and history. A lot of attention is paid to thorough examination of conditions of application, it is attempted to precisely define its content and scope. Since Lithuanian courts often qualify novation in context of clear intention of the parties (animus novandi), in this work the importance of this condition analysis is emphasized. In the course of the... [to full text]

The execution process is very important for protection of human rights. If court decisions were not executed the very court decisions would loose their importance. Rights of a creditor and a debtor are written in the Code of Civil Procedure (CPC) and in other legal acts, but these rights should be properly explained to the parties of the execution process. Only the prescription to present the writ of execution is determined in Lithuanian laws, but any prescription for the whole case of execution is not determined usually. It would be reasonable to determine such a period of time at least for enforcement of administrative sanctions. A proposal to fulfil a decision is an important mean to offer to a debtor to pay the debt by himself. But according to CPC the proposal is sent not in every case. For example, it is not sent in cases of enforcement of administrative sanctions. According to the new Instruction on Execution of Judgements, there is an alternative document to the proposal. To have in mind that both these documents have the same functions and almost the same content, there is a doubt if it is reasonable to regulate the same thing in different laws. The Supreme Administrative Court of Lithuania has decided that the Instruction on Execution of Judgements adopted in 2002 years violates other legal acts adopted by the Government. So there is a problem which Instruction should be implemented for the executive cases which were started before adopting the new Instruction... [to full text]

Nagrinėjant fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimą, labai svarbu atskirti „bankroto“ ir „nemokumo“ sąvokas. Nemokumas yra pagrindinė priežastis pradėti bankroto bylą, todėl šios dvi sąvokos negali būti vartojamos kaip sinonimai. Fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimas labai svarbus tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Įgyvendinus šį institutą yra sudaromos sąlygos asmeniui atkurti savo mokumą, pradėti viską iš naujo, o kreditoriai padengia savo reikalavimus. Asmuo yra skatinamas dirbti legaliai ir neslėpti savo pajamų. Tačiau netinkamai įgyvendintas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, gali suteikti galimybę piktnaudžiauti šiuo institutu, o dėl kreditorių prisiimamos didesnės rizikos auga skolinimosi kaštai bei mažėja kredito prieinamumas. Kreditas – pagrindinė ir tiesioginė priežastis atsirasti skolininko nemokumui. Nemokumas yra sąlygojamas tokių socialinių ir ekonominių veiksnių, kaip darbo ar pajamų netekimas, liga, pasikeitimai šeimoje, nepakankamai įvertinta kredito rizika tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus pusės. Skolininko nemokumo prevencija yra efektyvesnė nei padarinių šalinimas. Todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti fizinių asmenų bankroto institutą, reiktų numatyti tokias prevencines priemones kaip finansinis švietimas, konsultavimas skolų grąžinimo klausimais, kredito vertinimo sistemos aiškumas ir prieinamumas. Siekiant atkurti asmens mokumą, svarbu tinkamai įgyvendinti reabilitaciją. Skolų grąžinimo planas, kuris yra naudojamas beveik... [toliau žr. visą tekstą] / Analysing implementation of natural bankruptcy, it is very important to make difference between concept of bankruptcy and insolvency. Insolvency is the main reason to go bankrupt. So these to concepts could not be used as synonym. Implementation of natural bankruptcy is very important in social and economic view. Natural bankruptcy can provide a possibility for individual to be discharged from debts and to make a „fresh start“. Of course, individual is encouraged to work legal and not to hide his incomes and asset. In other hand, creditors can to cover obligations of individual. However, if the natural bankruptcy will be implemented wrongly, it could be a possibility to abuse of this institute. No doubts, that growth of loan cost and reduction of credit accessibility will be influenced by implementation of natural bankruptcy. Credit is a main reason for insolvency. Insolvency is caused by social and economic factors such as illness, unemployment or reductions of incomes, changes in family or credit risk was not properly evaluated. The prevention of insolvency is more effective mean than eliminations of insolvency results. So, it is very important to provide preventive means. The most important means of preventions that should be in Lithuania is financial literacy and debt counselling, and the system of credit assessment should be clear. To avoid similar situation in the Future, it is necessary to provide rehabilitation to individual. In most countries and in Lithuania too... [to full text]

Sparčiai vystantis kreditavimo santykiams, taip pat bankams bei kitoms kredito įstaigoms aktyviai plečiant įvairialypio finansavimo politiką, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ieškojimu. Tačiau šiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiausius bei efektyviausius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į procedūras, taikomas išieškant iš įkeisto turto. Būtent šio darbo objektas yra išieškojimo iš įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Darbe iškeliamas tikslas išanalizuoti išieškojimo iš įkeisto turto procesą, nustatyti kylančias problemas, apsunkinančias efektyvią kreditorių interesų apsaugą bei skolininkų interesų garantiją, pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Tikslo pasiekimas įgyvendinamas šiais uždaviniais: palyginti išieškojimo iš įkeisto turto procesą su išieškojimo procesu bendra tvarka, atlikti išsamią išieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuojančių teisės normų analizę, nuodugniai išstudijuoti susiformavusią teismų praktiką taikant teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš įkeisto turto. Pirmajame darbo skyriuje nustatomi išieškojimo proceso iš įkeisto turto ir išieškojimo proceso bendra tvarka esminiai skirtumai ir panašumai. Vadovaujantis nustatytais esminiais skirtumais ir panašumais, atskleidžiamas minėtų išieškojimo procesų tarpusavio ryšys. Antrajame darbo skyriuje analizuojamas išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto. Skyrius suskirstytas į du poskyrius... [toliau žr. visą tekstą] / The effective kinds of security of performance of obligations are becoming more important not only in the period of rapidly developing credit intercourses, but also as banks and other credit institutions are actively expanding their miscellaneous credit policy. At this economically dramatic period not only kinds of security of performance of obligations are targeted, but also the procedures which are applied in order to recover from collateral. Thus the object of this master degree thesis is the process of the recovery from collateral, the issues of such recovery process. The aim of the final master degree thesis is to deliver an exhaustive analysis of the process from collateral, to ascertain the problems, which compound the effective security of creditor’s interests and the appropriate guarantee of debtor’s interests, also propose possible solutions of determined problems. The above goals are achieved through the comparison of recovery process from collateral and recovery process in general, the analysis of rules of law, regulating the recovery from collateral, the exhaustive analysis of application of aforementioned rules of law in practice. The first section of the thesis discusses the essential differences and similarities of the recovery process from collateral and recovery process in general. By discussing it the intercourse of these processes is determined. The second section gives an analysis of the recovery process from the mortgaged assets. The section is divided... [to full text]

Introduction Recently, companies’ bankruptcy law in Lithuania is being changed most frequently. The experience in using formal laws is ignored by legislative power while paying no attention toward it as a new source of the law. Nowadays, the legal acts involve only procedure of bankruptcy of companies, there is few theoretical and conceptual basics of the bankruptcy law. Therefore Lithuania has had no research of bankruptcy and insolvency law. Because of the predictable basic changes there are no scientists being able to make precise forecast of some changes. Therefore the need for new law ideas and issues is evidently present. Today it is common to adopt the law of other states, but it is still required to conform it to the European Union’s law standards as well as it is possible to create legal acts that are specifically accommodated to Lithuania. Nevertheless it is confirmed that many problems, which exist today, were also faced and solved in the past. That is why these solutions can be improved and used today. Research problem: Acceptation of legal acts, which have had different experience of the bankruptcy law application and adjustment of the relations between insolvent debtors and their creditors, were influenced by the diversity of law that existed in 1918 – 1940 in the Republic of Lithuania and analysis of the most significant elements that influenced the development of bankruptcy law from 1918 to 2007. During all the research period the problem of bankruptcy... [to full text] / Tiriamoji problema. Bankroto teisės suvienodinimo galimybės ir vystymasis 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje bei galima to laikotarpio bankroto teisės ir kitų veiksnių įtaka šiuolaikinės bankroto teisės raidai. 1918-1940 metais Lietuvos Respublikoje reguliuojant nemokių skolininkų ir jų kreditorių teisinius santykius įvairiose Respublikos dalyse buvo recepuota kelių valstybių bankroto teisė. Tiriamuoju laikotarpiu egzistavo bankroto, konkurso (kaip vienos iš bankroto rūšių), prekybos proceso įstatymų suvienodinimo problema, kuri iki 1940 m. Lietuvoje taip ir nebuvo iki galo išspręsta. Tačiau nepaisant to, kad paveldėtas visuomeninių santykių modelis nebuvo pakeistas kokybiškai nauju, visgi susistemintuose recepuotuose teisės dokumentuose buvo daromos pataisos, užtikrinusios tolimesnį kokybinį bankroto teisės vystimąsi, atitikusį tuometinius socialinius – ekonominius poreikius Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu laikotarpiu jau buvo aiškūs skolininkų nemokumo, bankroto bei konkurso institutų teisinio sureguliavimo trūkumai, apibrėžtos problemos, moksliniame lygmenyje (lyginamuoju aspektu pasinaudojant kitų valstybių mokslininkų darbais) pasiūlyti jų sprendimo būdai, suformuluotos naujos idėjos bei domimasi kaimyninių valstybių, išgyvenusių analogišką bankroto teisės raidos etapą (pvz., Lenkijos), patirtimi. Darbe, analizuojant bankroto teisės taikymo problemas 1918-1940 m., nagrinėjami trys pagrindiniai to laikotarpio teisės institutai, susiję su skolininko nemokumo paskelbimu... [toliau žr. visą tekstą]