Novacijos institutas nėra naujas teisinis reiškinys, jo užuomazgos siejamos su romėnų teise. Vis dėlto šis institutas nepasižymi dideliu populiarumu ir nėra plačiai taikomas. Tyriamajame darbe bandoma atskleisti novacijos nepopuliarumo priežastis per išsamią jos sampratos, taikymo sąlygų, atskyrimo nuo kitų teisės institutų, teisinių pasekmių prievoliniam teisiniam santykiui ir prievolės šalių teisinei padėčiai analizę. Vertinant teisės mokslininkų pozicijas, nuomones, teismų praktikos išaiškinimus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių mastu, darbe gilinamasi į novacijos sampratos, taikymo sąlygų, kvalifikuojančių požymių ypatumus. Tyrimo eigoje keliami diskusiniai klausimai dėl novacijos atskyrimo nuo cesijos ir skolos perkėlimo institutų, atskleidžiama probleminė sąsaja su taikos sutartimi, teismo novacija, skolos pripažinimu, prievolės modifikavimu, sutarties pakeitimu. Inter novas personas (prievolės šalies pasikeitimo) kaip novacijos elemento svarba, būtinybė ir problematika nuodugniai nagrinėjama užsienio valstybių ir istoriniame kontekste. Daug dėmesio skiriama išsamiam novacijos taikymo sąlygų tyrimui, bandoma tiksliai apibrėžti jų turinį ir apimtį. Kadangi Lietuvos teismai dažnai novaciją vertina aiškaus šalių ketinimo (animus novandi) išraiškos kontekste, darbe akcentuojama šios sąlygos analizės svarba. Tyrimo metu keliami probleminiai klausimai dėl prievolės esmės apibrėžimo, prievolės neesminių elementų apibūdinimo, dėl atskyrimo nuo kitų institutų kriterijų... [toliau žr. visą tekstą] / Institute of novation is not a new phenomenon, its beginning is associated with the Roman law. However, this institute is neither very popular nor widely applied. Research work attempts to reveal the reason for the unpopularity of novations by analyzing its concept, conditions of the application, separation from other legal institutions, legal consequences to obligatory relationship and to legal position of parties. By assessing positions and opinions of legal scholars and case law interpretations (not only on the scale of Lithuania but also foreign country wide), the research work analyze the peculiarities of the concept of novation, conditions of the application, qualificatory features. The debating questions of separating novation from debt cession and transfer institutes is raised and problematic interface with settlement agreement, court novation, debt recognition, modification of the obligation and contract amendment is revealed in the course of study. The importance, necessity and problem of inter novas personas (the change of party) as the element of novation is thoroughly examined in the context of foreign countries and history. A lot of attention is paid to thorough examination of conditions of application, it is attempted to precisely define its content and scope. Since Lithuanian courts often qualify novation in context of clear intention of the parties (animus novandi), in this work the importance of this condition analysis is emphasized. In the course of the... [to full text]