Įskaitymas – civilinėje apyvartoje labai dažnai naudojama teisinė priemonė, kuria siekiama panaikinti šalių priešpriešinius įsipareigojimus ta dalimi, kuria jie sutampa. Nepaisant kasdienio įskaitymo naudojimo, šis prievolių pasibaigimo pagrindas laikomas sudėtinga teisine konstrukcija, kurios aiškinimas teisės mokslo darbuose ir taikymas praktikoje įvairiose jurisdikcijose, o kartais ir toje pačioje jurisdikcijoje, yra labai įvairus ir dažnai prieštaringas. Šiame magistriniame darbe pateikiama išsami teorinių ir praktinių įskaitymo, kaip civilinės teisės instituto, problemų analizė: įskaitymo sąvokos apibrėžimo netikslumai, teisinės kvalifikacijos galimybių gausa, įskaitymo taikymo sąlygų ir tvarkos probleminių aspektų apibendrinimas. Įskaitymas nagrinėjamas tik kaip bendroji civilinės teisės kategorija, nesileidžiant į gilesnius įskaitymo taikymo specifiniams teisiniams santykiams, pavyzdžiui, bankininkystės, problemų svarstymus. Išimtis daroma tik bankroto teisinių santykių atveju, nes laikytina, kad tai viena svarbiausių įskaitymo taikymo sričių, sukelianti daugiausiai diskusijų tiek tarp mokslininkų, tiek tarp įvairių šalių įstatymų leidėjų bei teisėjų. Pažymėtina, kad Lietuvos teismuose įskaitymo klausimas taip pat dažniausiai nagrinėjamas bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, kuriose pateikiama teismų pozicija vertinama prieštaringai. Pagrindinė šio darbo išvada yra ta, kad įskaitymas, kaip prievolių pasibaigimo pagrindas, savo teisiniais padariniais... [toliau žr. visą tekstą] / Set-off is one of the most commonly used way to discharge the obligations. Despite its daily usage, set-off has always been considered a difficult subject-matter in its complex construction and its concrete application. Therefore, the interpretation of set-off in the works of scholars and its application in various jurisdictions, sometimes even in the same one, has been very diverse and often contradictory. This master theses provides a detailed analysis of the problems arising out of the application of set-off, concerning the general concept and definition of set-off, the requirements for and the forms of its applications. In this paper set-off is analyzed as a general category of civil law without going further into discussion of set-off application in the specific fields of law, such as financial law, insurance or banking law. The only exception is made to the insolvency law, because it is widely accepted that this form of set-off is the most important one and provides for crucial disparity in various jurisdictions. It has to be noted that in Lithuanian courts’ practice the application of set-off in case of insolvency of debtor is one of the most commonly decided issues arising out of the application of set-off, while courts’ position concerning insolvency set-off is often seen as contradictory. Through discussion of the above provided issues it has been concluded that set-off is a legal concept closely related to the concept of performance of obligation. However, it has... [to full text]

Teisės aktų leidyba, nuteistųjų darbo istorinė raida, valstybės finansavimas bei Teismų sprendimai sudaro vieną bendrą grandinę nežinomųjų, kurie apsprendžia visas nuteistojo gyvenimo sferas išskyrus vidinius įsitikinimus. Tuo tarpu efektyviai veikianti bausmių vykdymo sistema turi sugrąžinti visuomenei žmogų, kuris savo gyvenimo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir būdais. JAV, buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri nuteistuosius įdarbino, tokiu būdu net tik sukurdama naują pramonės šaką, bet ir naują kalėjimų pajamų šaltinį. Kaliniai galėjo būti išnuomojami, kaip įrankiai tam tikram darbui atlikti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbas buvo priverstinis, bent jau 18-19 amžiuje, tai galima drąsiai teigti, jog nuteistieji turėjo prievolę dirbti. Ši prievolė vėliau vadinta katorga. 2002 metai įsigaliojo LR Bausmių vykdymo kodeksas, kuris sureguliavo bausmių vykdymą bei pakeitė iki tol galiojusius Sovietmečio teisės aktus. Naujasis teisės aktas numatė, kokiais būdais ir priemonėmis nuteistieji yra įtraukiami į darbą. Pareiga nuteistiesiems dirbti neprieštarauja ir tarptautiniams įsipareigojimams. Kaip antai 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4-ojo str. 3d. nes priverčiamuoju ar privalomuoju darbu nelaikoma joks darbas, kurį reikalaujamas atlikti kai asmuo yra įkalintas. Tačiau įkalinimo įstaiga turi atsižvelgti į turimų darbų pasiūlą, tinkamą profesinę atranką bei įstaigos tvarkos ir drausmės reikalavimus. Bet tuo pat metu užtikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / Legislative, historical evolution of the labor of convicts, state funding, and judicial decisions consist of a single chain of unknowns, that are determined by the offender of all areas of life other than the interior beliefs. Meanwhile, an efficient penal system has returned to the public men who reach their life goals by legal means and methods. United States of America was one of the first countries in which convicts were employed, not only by creating a new industry, but also a new source of revenue for the prison. Prisoners could be rented out as a tool for a particular job. Therefore, the fact that the work has been forced, at least the age of 18-19's, it could be said that prisoners have an obligation to work. This obligation renamed the drudgery. In the year 2002 the Penal Code of Lithuanian Republic came into effect, which regulated the executions, and replaced the previous Soviet legislation. The new act provided ways and means to included prisoners in the work. The obligation for convicts to work is in compliance with the international obligations. In 1950's European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms of the 4th art. 3p. any work which is required to be done when a person is in custody shall not be considered as forced or compulsory labor. However, the detention facility must take into account the available labor supply, and the selection of appropriate professional bodies and procedures for discipline. But at the same time ensuring that prisoners... [to full text]

Tam tikrais atvejais prievolės atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo aplinkybės buvimo ar nebuvimo ateityje. Tokios prievolės vadinamos sąlyginėmis. Šiame darbe yra analizuojamas sąlyginių prievolių institutas. Siekiama atskleisti pagrindinius sąlyginių prievolių ypatumus, išnagrinėti šių prievolių teisinį reglamentavimą bei instituto taikymą teismų praktikoje. Pirmoje magistrinio darbo dalyje išsamiai atskleidžiama sąlyginės prievolės samprata. Analizuojami sąlyginės prievolės ypatumai, atsiradimo pagrindai, santykis su kitų rūšių prievolėmis. Pateikiama daugybė sąlyginių prievolių pavyzdžių bei paaiškinama, kokių prievolių galiojimas negali būti siejamas su jokiomis sąlygomis. Antroji ir trečioji darbo dalis skirta aplinkybių, su kuriomis gali būti siejamas prievolės atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, analizei: nurodomi svarbiausi reikalavimai, kuriuos turi atitikti tokios aplinkybės; taip pat detaliai išnagrinėjamos įvairios sąlygų rūšys ir nustatoma, kad nuo sąlygos rūšies priklauso ir skirtingos sąlygos sukeliamos teisinės pasekmės. Nuo ketvirtos iki septintos dalies aptariamas sąlygos poveikis iš prievolės kylančioms šalių teisėms ir pareigoms. Akcentuojama yra šalių pareiga elgtis sąžiningai iki sąlygos atsiradimo ir po jos atsiradimo, nurodomos nesąžiningo elgesio pasekmės. Taip pat išsamiai analizuojama yra šalių padėtis iki atidedamosios sąlygos atsiradimo bei po naikinamosios sąlygos įvykimo. Paaiškinama grįžtamosios galios veikimo... [toliau žr. visą tekstą] / In some cases, the emergence, change or expiration of a contractual duty depends on the presence or absence of a future and uncertain event. These obligations are called conditional. This work is an analysis of the institute of contingent obligations. The aim of this work is to reveal the essential features of a contingent obligation, to consider the legal framework of the obligations and to analyse the application of conditional obligations by the judiciary. The first part of this work discloses in detail the concept of conditional obligation. It analyses the main features of the conditional obligations, the framework of their emergence, relations with other types of obligations. It also presents many examples of conditional obligations and explains which obligations can not be linked to any conditions. The second and the third part of this work is devoted to the analysis of events, which may be linked to the emergence, change or expiration of the conditional obligation. These parts point out the most important requirements, which must be met by such events. The various types of conditions are also examined in detail and it is found that different types of conditions cause different legal consequences. The last parts of this work analyse the impact of the condition on the rights and obligations of contracted parties. It is highlighted the obligation to act in good faith before the occurence of conditions and after its occurrence, consequences of fraudulent behavior are... [to full text]

Novacijos institutas nėra naujas teisinis reiškinys, jo užuomazgos siejamos su romėnų teise. Vis dėlto šis institutas nepasižymi dideliu populiarumu ir nėra plačiai taikomas. Tyriamajame darbe bandoma atskleisti novacijos nepopuliarumo priežastis per išsamią jos sampratos, taikymo sąlygų, atskyrimo nuo kitų teisės institutų, teisinių pasekmių prievoliniam teisiniam santykiui ir prievolės šalių teisinei padėčiai analizę. Vertinant teisės mokslininkų pozicijas, nuomones, teismų praktikos išaiškinimus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių mastu, darbe gilinamasi į novacijos sampratos, taikymo sąlygų, kvalifikuojančių požymių ypatumus. Tyrimo eigoje keliami diskusiniai klausimai dėl novacijos atskyrimo nuo cesijos ir skolos perkėlimo institutų, atskleidžiama probleminė sąsaja su taikos sutartimi, teismo novacija, skolos pripažinimu, prievolės modifikavimu, sutarties pakeitimu. Inter novas personas (prievolės šalies pasikeitimo) kaip novacijos elemento svarba, būtinybė ir problematika nuodugniai nagrinėjama užsienio valstybių ir istoriniame kontekste. Daug dėmesio skiriama išsamiam novacijos taikymo sąlygų tyrimui, bandoma tiksliai apibrėžti jų turinį ir apimtį. Kadangi Lietuvos teismai dažnai novaciją vertina aiškaus šalių ketinimo (animus novandi) išraiškos kontekste, darbe akcentuojama šios sąlygos analizės svarba. Tyrimo metu keliami probleminiai klausimai dėl prievolės esmės apibrėžimo, prievolės neesminių elementų apibūdinimo, dėl atskyrimo nuo kitų institutų kriterijų... [toliau žr. visą tekstą] / Institute of novation is not a new phenomenon, its beginning is associated with the Roman law. However, this institute is neither very popular nor widely applied. Research work attempts to reveal the reason for the unpopularity of novations by analyzing its concept, conditions of the application, separation from other legal institutions, legal consequences to obligatory relationship and to legal position of parties. By assessing positions and opinions of legal scholars and case law interpretations (not only on the scale of Lithuania but also foreign country wide), the research work analyze the peculiarities of the concept of novation, conditions of the application, qualificatory features. The debating questions of separating novation from debt cession and transfer institutes is raised and problematic interface with settlement agreement, court novation, debt recognition, modification of the obligation and contract amendment is revealed in the course of study. The importance, necessity and problem of inter novas personas (the change of party) as the element of novation is thoroughly examined in the context of foreign countries and history. A lot of attention is paid to thorough examination of conditions of application, it is attempted to precisely define its content and scope. Since Lithuanian courts often qualify novation in context of clear intention of the parties (animus novandi), in this work the importance of this condition analysis is emphasized. In the course of the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjami žalos, padarytos pacientams, atlyginimo teisinio reguliavimo ypatumai, įvertinant Lietuvos valstybės pasirinktą žalos atlyginimo modelį, procedūrinius žalos atlyginimo klausimus, apžvelgiama pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinio reguliavimo raida. Taip pat analizuojami mažai nagrinėti pacientams padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų konkurencijos bei dualizmo klausimai bei šių normų taikymo skirtumai teismų praktikoje. Darbe analizuojamas pacientams padarytos žalos atlyginimo teisės normų taikymas teismų praktikoje, aprašomi probleminiai aspektai, susiję su šių normų praktikoje taikymu. Šio darbo tikslas yra nustatyti ar Lietuvos Respublikoje galiojantis pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas yra tinkamas, efektyvus ir ar jis užtikrina sklandų paciento teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimą praktikoje. Darbe nustatomi žalos pacientui atlyginimo teisiniai pagrindai, sąlygos, šalys, žalos atlyginimo būdai, taikomos atsakomybės rūšys ir ribos, nagrinėjami procedūriniai klausimai bei atliekamas šių teisės normų ir praktikos palyginimas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos galimam situacijos pagerinimui. / In this master thesis pecularities in legal regulation of damage remuneration caused to patients are analised, assessing the Lithuanian state selected damage compensation model, procedural damage compensation issues and an overview of evolution in legal regulation for remuneration of damages to patients is provided. The issues of competition and dualism in legal acts regulating remuneration of damage to patients and the differences in application of these legal acts in the cases of courts of law are analised, which were examined very little. In this thesis the application of legal acts regulating remuneration of damage to patients in judicial practice are analised, describing problematic aspects related to such application of these legal norms. The aim of this master thesis is to determine wheather the legal regulation for remneration of damages to patients in Lithuanian Republic is relevant, effective and whether it ensures a smooth patient's right to remuneration of damages in practice. In this work legal grounds, conditions, parties, means of compensation of damages, types of liability applied and its‘ limits are identified and procedural issues of compensation of damages to patients are analised, also the comparison of legal norms and judicial practice is carried out. Conclusions and recommendations for possible improvement are as well introduced.

Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąvoka nėra visiškai nauja Lietuvos mokesčių administravimo procese - jie buvo naudojami ir anksčiau, tačiau senos redakcijos LR mokesčių administravimo įstatyme buvo įtvirtinta tik mokestinių prievolių išieškojimo įvykdymo užtikrinimo samprata. Nuo 2004 05 01 įsigaliojusiame LR mokesčių administravimo įstatyme įvertinta ir mokestinių prievolių įvykdymo būdų reikšmė mokesčių administravimo procese, jie susisteminti ir apjungti į vieną grupę. Temos aktualumą pabrėžia nenuginčijamas faktas, kad mokesčiai sudaro esminę valstybės biudžeto dalį. Kadangi mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas dažniausiai susijęs su pavojumi ar rizika, kad mokesčių mokėtojas laiku neįvykdys savo prievolių, todėl pagrindinė jų funkcija – užtikrinti mokesčių sumokėjimą į biudžetą – tampa ypač svarbi mokesčių administravimo procese. Be minėtos, užtikrinimo būdai gali atlikti ir skatinamąją funkciją, nepaisant to, kad įgyvendinami mokesčių administratoriui duodant valdingus nurodymus. Darbe analizuojama mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo būdų samprata, jų taikymo specifika, lyginamos šiuo metu galiojančio ir prieš tai galiojusio MAĮ nuostatos, išskiriamos probleminės sritys. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja keletas įstatymų bei daugybė poįstatyminių teisės aktų, todėl teisinis reguliavimas tampa pernelyg painus ir sudėtingas. Darbe siūloma patobulinti sąvokas, supaprastinti mokestinių prievolių įvykdymo... [to full text] / The concept of tax enforcement methods is not absolutely new in Lithuania tax administration process – they were used earlier although in late edition of Tax administration act there was exaction of tax duties enforcement defined. Since enactment of Tax administration act of 2004 05 01 the import of tax enforcement methods for tax administration process was valued, they were systematized and assorted in one group. The great relevance of subject can be highlighted by incontrovertible fact that taxes makes the biggest influence on budget structure. As well as use of tax enforcement methods is often associated with danger or risk that tax payers will not fulfill their duties on time, their main function– to ensure taxes to be paid to budget – becomes very important for tax administration process. Aside above mentioned, tax enforcement methods can also have motive power, despite they are implemented by imperious orders of tax authority. This research work analizes the concept of tax enforcement methods, their practice particularity, also compares concepts related with tax enforcement of late edition and efectual for now Tax administration acts, defines the problematic keys. There are several acts and many decrees wich regulates the tax enforcement methods, so legal regulations is quite intricate and complex. The author suggests to improve conceptions, simplify regulation, canons and rulings of tax enforcement methods. Also other views on use of methods of tax enforcement are... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymas Lietuvoje pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Pagrindinė tyrimo užduotis yra Lietuvoje nustatyto mokesčių administratoriaus naudojamų mokesčių sumokėjimo ir užtikrinimo priemonių reglamentavimo įvertinimas ir analizė. Tyrimą sudaro trys skyriai. Pirmajame aptariama mokestinės prievolės bei mokestinės nepriemokos sąvokų santykis, jų atsiradimas ir pasibaigimas bei klasifikacija. Antrajame skyriuje išanalizuojama mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių taikymo teoriniai bei praktiniai aspektai. Trečiajame skyriuje tiriama mokestinių nepriemokų išieškojimo procesas. Analizuojamos procedūros, jų taikymo reglamentavimas bei iš to kylančios problemos. Darbo išvadose trumpai įvertinama mokesčių administratoriaus taikomų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymo problematiką bei veiksmingumą, pateikia keletą galimų pasiūlymų dėl šių teisinių santykių reglamentavimo tobulinimo. / This work examines the implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes under the tax administration law in Lithuania. The main task of this research is to analyze and evaluate the regulation of measures tax authorities use to assure proper tax collection. Research work is composed of three chapters. The first chapter describes the concept of tax obligation and the back tax, the intercourse between these two concepts, also deals with the moment of the beginning and the end of the tax obligation and the back tax, and with classification. In the second chapter is given the analysis of theoretical and practical aspects of the implementation of the measures of the tax obligation execution assurance. The third chapter explores the process of exaction of the back taxes. As well the procedures, its regulation and the problems that occur. In conclusion, author briefly evaluates the problems and efficiency of implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes, also gives a few recommendations on improvement of regulation of these legal relations.

Negrynieji pinigai vis labiau iš apyvartos išstumia grynuosius pinigus ir ypač verslo pasaulyje tampa viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Piniginių prievolių vykdymas negrynaisiais pinigais vyksta tarpininkaujant bankams, paprastai – per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, visas finansų sektorius, įskaitant bankus, nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl ko šio sektoriaus subjektų veikla pasitikima vis mažiau. Todėl šiuo darbu buvo siekiama, pirmiausia, susipažinti su mokėjimo sistemomis, joms būdingomis rizikomis bei jų valdymo būdais, išnagrinėti, kaip vystėsi Lietuvos mokėjimų sistemos, kokios jos yra ir kaip veikia dabar, kas jų laukia ateityje. Antra, daug dėmesio buvo skiriama piniginių prievolių vykdymo principams ir jų specifikai, vykdant pinigines prievoles per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Buvo analizuojamas piniginės prievolės vykdymo mokėjimo sistemose mechanizmas, piniginės prievolės įvykdymo laikas, vieta ir valiuta. Išsamiai buvo išnagrinėta banko atsakomybė už kliento pateikto mokėjimo nurodymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei rizikos ir atsakomybės pasiskirstymas bankų nemokumo atveju. Rašant darbą buvo remiamasi užsienio autoriais – finansų ir bankų teisės specialistais, daug naudingos informacijos suteikė Lietuvos banko bei Europos Centrinio banko interneto svetainės. Žinoma, neapsieita ir be teisės aktų analizės. Analizuojami buvo ne tik dabar galiojantys Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Non-cash money increasingly displaces cash money and has become one of the main means of settlement in the business world. Non-cash performance of monetary obligations is proceeded through intermediation of banks, usually – through the payment and settlement systems. Considering the current complicated market situation, all finance sector, including banks, is constantly exposed to different risks, which results in decreased confidence in banks. Thus this thesis, first, introduces payment and settlement systems, related risks and their management instruments, analyses development of the Lithuanian payment systems, describes current Lithuanian payment systems, the way they operate, and their future prospects. Second, attention was paid to the peculiarities of performing monetary obligations in payment and settlement systems. The mechanism, time, place and currency of performing monetary obligations in payment and settlement systems have been analysed. Bank‘s liability for non-execution or an improper execution of the client‘s payment order, as well as allocation of risks and liabilities in case of bank‘s insolvency, have also been analysed in detail. The thesis is mainly based on two foreign authors – experts in finance and banking law, also a lot of useful information was provided by the websites of the Bank of Lithuania and European Central Bank. Of course, it was impossible to manage the thesis without analysing legal acts. Not only currently applicable legal acts of... [to full text]

Pridėtinės vertės mokestį yra įsivedusios apie 150 pasaulio valstybių, jis sudaro reikšmingą valstybių biudžeto pajamų dalį (statistiškai apie penktadalį). Pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis beprecedentį PVM populiarumą ir sparčią mokesčio integraciją į daugumos pasaulio valstybių mokestines sistemas, laikomi reikšmingi alternatyvių netiesioginių apyvartos mokesčių sisteminiai trūkumai, kurių PVM neturi. Pridėtinės vertės mokesčio unikalumas ir pranašumas prieš kitus apyvartos mokesčius slypi pirkimo PVM atskaitos mechanizme, sudarančiame sąlygas apmokestinti tik kiekvienoje iš prekių ir paslaugų paskirstymo grandžių sukurtą pridėtinę vertę. Todėl, siekiant, kad PVM funkcionuotų efektyviai ir sugebėtų išlikti neutraliu apyvartos mokesčiu, yra labai svarbu, kad pirkimo PVM atskaita apmokestinamiesiems asmenims būtų arba visai neribojama, arba ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik proporcingai tokiu ribojimu siekiamiems tikslams. Dėl šios priežasties magistro baigiamajame darbe nagrinėjama problema, ar pagrįstai Lietuvos PVM įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą tik PVM mokėtojams, riboja apmokestinamųjų asmenų teisę į pirkimo PVM, patirto ir sunaudoto apmokestinamoje veikloje iki registracijos PVM mokėtoju, atskaitą. Kaip pradinė išeities pozicija iškeliama hipotezė, kad galbūt Lietuvos Respublikos PVM įstatymo nuostatos, ribojančios apmokestinamojo asmens teisę į iki įsiregistravimo PVM mokėtoju patirtą pirkimo PVM, netinkamai įgyvendina 2006/112/EB... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately 150 countries of the world have already introduced the value added tax in their tax systems. Value added tax compose a significant portion of the income of the revenue of these states’ (statistically one fifth). As the main reasons which determined the unprecedented popularity of VAT and its rapid integration into the tax systems of the most countries of the world are recognized the meaningful disadvantages of the alternative turnover tax systems, which are not typical to the systems of VAT. The uniqueness of value added tax and its advantage over the other turnover taxes lies in the mechanism of input VAT deduction. Certain mechanism allows to charge only the value added created in the stages of distribution (no cascade effect emerges). Therefore in order for VAT to operate effectively and to remain neutral, it is particularly important that taxable persons’ right to input VAT deduction is either not restricted at all, or if restricted then only in exceptional cases and only in the strict proportionality with the objectives in purpose. For the above reasons we examine the problem whether the provisions of the Lithuanian Law on VAT which entitle solely the VAT payers with the right to VAT deduction legitimately restrict the taxable persons’ right to deduct input VAT incurred and absorbed in the taxable activity prior the registration as VAT payer. As the initial starting position we hypothesize that conceivably the provisions of the Lithuanian Law on VAT... [to full text]

This work analyzes the legal regulation of registering payers of the VAT, aiming to determine and solve problems, which arise for the payers of VAT when registering to become as such and for the State Tax Inspectorate when administering and controlling this process. Mostly the Lithuanian Republic Law on Value Added Tax and the EU Sixth Council Directive 77/388/EEC regulations are analyzed. By applying document analysis and other related methods, it was determined that registration as a VAT payer is actually the right of the persons, not the duty. However, the implementation of this right is burdened by ambiguous regulations in the law and its official commentary. Difficulties especially arise when identifying persons who could be registered as VAT payers. In addition, it was confirmed that many other aspects important to the registration as VAT payers, e.g. „economic activity“, „intention to do economic activity“, „random transaction“, lack definition, which may cause uncertainty for Lithuanian and foreign persons who are registering. Prevention of fraud, where the actions of registration as VAT payers control are aimed at, greatly depends on the freedom of actions granted to the State Tax Inspectorate by the legal acts. Therefore, the author draws attention to the risk, which is related to the choice of the proper methods of control and implementation without violating the interests of the state and the taxpayers. At the end of the thesis, together with conclusions, the... [to full text]