Civilinei atsakomybei šeimos teisėje būdinga pirmiausia tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose civilinės atsakomybės subjektais, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo bei pobūdžio, gali būti tiek vienas sutuoktinis, tiek abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai. Antra, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles pasižymi tuo, kad gali būti tiek dalinė, tiek solidari, tiek subsidiari ar asmeninė. Trečia, esant sutuoktinių civilinei atsakomybei pačių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai pagal vykdytinas prievoles įgyvendinami per kompensavimo mechanizmą bei regreso teisę. Sutuoktiniai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose dažnai sudaro įvairiausius sandorius, kurie būna susiję tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievoles galima skirstyti į bendras ir asmenines, o bendras prievoles savo ruožtu į dalines ir solidariąsias. Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat už kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra paprastai susijusios su asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Konstatavus, kad prievolė yra bendra, ji bus vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o solidariųjų prievolių... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability in family law, in particular, is characterized by the fact that the legal relations in civil liability entities, depending on the obligation is incurred and the reason, could be a spouse by himself and the both spouses as total debitors. Second, civil liability of the spouses under the burden of property characterized by the fact that there may be both partial solidaric and subsidiary, or personal. Third, civil liability of the married spouses settled between the obligations is implemented through the reimbursement mechanism and the right of regress. Spouses participating in legal civil relations often include a wide range of transactions that are related both to the family and the personal interests of each spouse. According to this the matrimonial obligations can be divided into general and personal, and general obligations in relation to partly and partly solidaric. Total obligation of the spouses are, that are associated with the common joint property deriving from one of the spouses, on behalf of the transactions, but in the other spouse's consent or after the spouse's approval, as well as other obligations assumed by other family interests, as well as joint and several liability. When is held that the obligation is generic, it will be accused from a joint matrimonial property, and for joint and several obligations situation, for lack of a common property of spouses for the fulfilling the obligation, the recovery will be directed to personal property of... [to full text]

Summary. A set-off as a ground for discharge of obligations and its application in court practice. The law of set–off provides another example of haw our modern legal thinking is still unconsciously dominated by Roman law. Both in modern and in Roman law are the rules relating to compensatio or set-off – from purely dogmatic point of view probably the most interesting manner of terminating an obligation. The law of set-off is based on tradition reaching back to Roman law. Nowadays, it should be noted that set-off is very considerable practical significance, on both a national and international level, it covers an enormous range of situations. The law of set-off is used in private and in public law too. Though, the law of set-off is used in many cases, but set-off has not traditionally been a topic to which a large amount of scholarly attention has been devoted. Because of this vacancy we decided to write this topic - A set-off as a ground for discharge of obligations and its application in court practice. Purpose of this topic was: • Determinate the background institution of set-off; • Discuss the articles 6.130 – 6.140 of our civil code; • Determinate how the law of set-off is used in our courts practice. • Discuss problematical aspects the institution of set-off; • Show different regimes concerning the effect of set-off. The law of the set-off was regulated in 1964 civil code, but this regulation was incomplete. Our new civil code became operative in 2001. This civil code... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. A set-off as a ground for discharge of obligations and its application in court practice. The law of set–off provides another example of haw our modern legal thinking is still unconsciously dominated by Roman law. Both in modern and in Roman law are the rules relating to compensatio or set-off – from purely dogmatic point of view probably the most interesting manner of terminating an obligation. The law of set-off is based on tradition reaching back to Roman law. Nowadays, it should be noted that set-off is very considerable practical significance, on both a national and international level, it covers an enormous range of situations. The law of set-off is used in private and in public law too. Though, the law of set-off is used in many cases, but set-off has not traditionally been a topic to which a large amount of scholarly attention has been devoted. Because of this vacancy we decided to write this topic - A set-off as a ground for discharge of obligations and its application in court practice. Purpose of this topic was: • Determinate the background institution of set-off; • Discuss the articles 6.130 – 6.140 of our civil code; • Determinate how the law of set-off is used in our courts practice. • Discuss problematical aspects the institution of set-off; • Show different regimes concerning the effect of set-off. The law of the set-off was regulated in 1964 civil code, but this regulation was incomplete. Our new civil code became operative in 2001. This civil code... [to full text]

Novacijos institutas nėra naujas teisinis reiškinys, jo užuomazgos siejamos su romėnų teise. Vis dėlto šis institutas nepasižymi dideliu populiarumu ir nėra plačiai taikomas. Tyriamajame darbe bandoma atskleisti novacijos nepopuliarumo priežastis per išsamią jos sampratos, taikymo sąlygų, atskyrimo nuo kitų teisės institutų, teisinių pasekmių prievoliniam teisiniam santykiui ir prievolės šalių teisinei padėčiai analizę. Vertinant teisės mokslininkų pozicijas, nuomones, teismų praktikos išaiškinimus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių mastu, darbe gilinamasi į novacijos sampratos, taikymo sąlygų, kvalifikuojančių požymių ypatumus. Tyrimo eigoje keliami diskusiniai klausimai dėl novacijos atskyrimo nuo cesijos ir skolos perkėlimo institutų, atskleidžiama probleminė sąsaja su taikos sutartimi, teismo novacija, skolos pripažinimu, prievolės modifikavimu, sutarties pakeitimu. Inter novas personas (prievolės šalies pasikeitimo) kaip novacijos elemento svarba, būtinybė ir problematika nuodugniai nagrinėjama užsienio valstybių ir istoriniame kontekste. Daug dėmesio skiriama išsamiam novacijos taikymo sąlygų tyrimui, bandoma tiksliai apibrėžti jų turinį ir apimtį. Kadangi Lietuvos teismai dažnai novaciją vertina aiškaus šalių ketinimo (animus novandi) išraiškos kontekste, darbe akcentuojama šios sąlygos analizės svarba. Tyrimo metu keliami probleminiai klausimai dėl prievolės esmės apibrėžimo, prievolės neesminių elementų apibūdinimo, dėl atskyrimo nuo kitų institutų kriterijų... [toliau žr. visą tekstą] / Institute of novation is not a new phenomenon, its beginning is associated with the Roman law. However, this institute is neither very popular nor widely applied. Research work attempts to reveal the reason for the unpopularity of novations by analyzing its concept, conditions of the application, separation from other legal institutions, legal consequences to obligatory relationship and to legal position of parties. By assessing positions and opinions of legal scholars and case law interpretations (not only on the scale of Lithuania but also foreign country wide), the research work analyze the peculiarities of the concept of novation, conditions of the application, qualificatory features. The debating questions of separating novation from debt cession and transfer institutes is raised and problematic interface with settlement agreement, court novation, debt recognition, modification of the obligation and contract amendment is revealed in the course of study. The importance, necessity and problem of inter novas personas (the change of party) as the element of novation is thoroughly examined in the context of foreign countries and history. A lot of attention is paid to thorough examination of conditions of application, it is attempted to precisely define its content and scope. Since Lithuanian courts often qualify novation in context of clear intention of the parties (animus novandi), in this work the importance of this condition analysis is emphasized. In the course of the... [to full text]

Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąvoka nėra visiškai nauja Lietuvos mokesčių administravimo procese - jie buvo naudojami ir anksčiau, tačiau senos redakcijos LR mokesčių administravimo įstatyme buvo įtvirtinta tik mokestinių prievolių išieškojimo įvykdymo užtikrinimo samprata. Nuo 2004 05 01 įsigaliojusiame LR mokesčių administravimo įstatyme įvertinta ir mokestinių prievolių įvykdymo būdų reikšmė mokesčių administravimo procese, jie susisteminti ir apjungti į vieną grupę. Temos aktualumą pabrėžia nenuginčijamas faktas, kad mokesčiai sudaro esminę valstybės biudžeto dalį. Kadangi mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas dažniausiai susijęs su pavojumi ar rizika, kad mokesčių mokėtojas laiku neįvykdys savo prievolių, todėl pagrindinė jų funkcija – užtikrinti mokesčių sumokėjimą į biudžetą – tampa ypač svarbi mokesčių administravimo procese. Be minėtos, užtikrinimo būdai gali atlikti ir skatinamąją funkciją, nepaisant to, kad įgyvendinami mokesčių administratoriui duodant valdingus nurodymus. Darbe analizuojama mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo būdų samprata, jų taikymo specifika, lyginamos šiuo metu galiojančio ir prieš tai galiojusio MAĮ nuostatos, išskiriamos probleminės sritys. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja keletas įstatymų bei daugybė poįstatyminių teisės aktų, todėl teisinis reguliavimas tampa pernelyg painus ir sudėtingas. Darbe siūloma patobulinti sąvokas, supaprastinti mokestinių prievolių įvykdymo... [to full text] / The concept of tax enforcement methods is not absolutely new in Lithuania tax administration process – they were used earlier although in late edition of Tax administration act there was exaction of tax duties enforcement defined. Since enactment of Tax administration act of 2004 05 01 the import of tax enforcement methods for tax administration process was valued, they were systematized and assorted in one group. The great relevance of subject can be highlighted by incontrovertible fact that taxes makes the biggest influence on budget structure. As well as use of tax enforcement methods is often associated with danger or risk that tax payers will not fulfill their duties on time, their main function– to ensure taxes to be paid to budget – becomes very important for tax administration process. Aside above mentioned, tax enforcement methods can also have motive power, despite they are implemented by imperious orders of tax authority. This research work analizes the concept of tax enforcement methods, their practice particularity, also compares concepts related with tax enforcement of late edition and efectual for now Tax administration acts, defines the problematic keys. There are several acts and many decrees wich regulates the tax enforcement methods, so legal regulations is quite intricate and complex. The author suggests to improve conceptions, simplify regulation, canons and rulings of tax enforcement methods. Also other views on use of methods of tax enforcement are... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymas Lietuvoje pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Pagrindinė tyrimo užduotis yra Lietuvoje nustatyto mokesčių administratoriaus naudojamų mokesčių sumokėjimo ir užtikrinimo priemonių reglamentavimo įvertinimas ir analizė. Tyrimą sudaro trys skyriai. Pirmajame aptariama mokestinės prievolės bei mokestinės nepriemokos sąvokų santykis, jų atsiradimas ir pasibaigimas bei klasifikacija. Antrajame skyriuje išanalizuojama mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių taikymo teoriniai bei praktiniai aspektai. Trečiajame skyriuje tiriama mokestinių nepriemokų išieškojimo procesas. Analizuojamos procedūros, jų taikymo reglamentavimas bei iš to kylančios problemos. Darbo išvadose trumpai įvertinama mokesčių administratoriaus taikomų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymo problematiką bei veiksmingumą, pateikia keletą galimų pasiūlymų dėl šių teisinių santykių reglamentavimo tobulinimo. / This work examines the implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes under the tax administration law in Lithuania. The main task of this research is to analyze and evaluate the regulation of measures tax authorities use to assure proper tax collection. Research work is composed of three chapters. The first chapter describes the concept of tax obligation and the back tax, the intercourse between these two concepts, also deals with the moment of the beginning and the end of the tax obligation and the back tax, and with classification. In the second chapter is given the analysis of theoretical and practical aspects of the implementation of the measures of the tax obligation execution assurance. The third chapter explores the process of exaction of the back taxes. As well the procedures, its regulation and the problems that occur. In conclusion, author briefly evaluates the problems and efficiency of implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes, also gives a few recommendations on improvement of regulation of these legal relations.

Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamos galimybės sutuoktiniams vedybų sutartimi sureguliuoti, nustatyti ar pakeisti jų atsakomybės pagal turtines prievoles aspektus, atsižvelgiant į Lietuvos teisinio reguliavimo ir teismų praktikos šiuo klausimu specifiką. Darbe apžvelgiami bendrieji sutuoktinių prievolių prieš trečiuosius asmenis atsiradimo pagrindai, sutuoktinių prievolių rūšys taip pat sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, kurios gali būti vedybų sutarties reguliavimo objektu. Pagrindinė darbo linija siejama su teisinio reguliavimo ir teismų praktikos ištyrimu nagrinėjant tarp sutuoktinių ir jų kreditorių kilusius ginčus turtinių prievolių srityje. Magistro baigiamojo darbo temos aktualumą lėmė teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, Lietuvos teismų praktikos ir mokslinės literatūros šiais klausimais trūkumas. Nors teismų praktika nagrinėjant sutuoktinių ir jų kreditorių turtinius ginčus paskutiniu metu yra išplėtota, tačiau ši praktika daugiausia remiasi įstatyminiu sutuoktinių atsakomybės reguliavimu, tačiau pavyzdžių, kaip įtakotų vedybų sutartis šių klausimų sprendimą, Lietuvos teisminėje praktikoje beveik nėra. Šio darbo pagrindinis diskusinis aspektas atsiskleidžia per sutarties laisvės principo, kuris yra pamatinė ir vedybų sutarties dalis, bei imperatyvių teisės normų, kurių sutuoktiniai negali pakeisti vedybų sutartimi, konkurenciją bei turinio aiškinimą. Teisminėje praktikoje daugiausiai ginčų kyla tarp sutuoktinių ir jų kreditorių... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this paper is to explore the possibilities for the spouses to settle, fix or change some aspects of their liability in marriage contract, considering the mandatory Lithuanian law rules and case law on the subject specifics. The paper gives an overview of the general backgrounds of obligations of spouses in accordance with their creditors, types of obligations of the spouses, as well as liability and obligations between the spouses, which may be the subject of regulation of the marriage contract. The general line of the work is associated with the legal regulation and judicial practice in the context of disputes between the spouses and their creditors in matters relating to liability under the obligations, rising during the marriage. Relevance of this study was determined by uncertain law regulation and lack of Lithuanian case law and literature on these issues. While the case law relating the liability of the spouses in respect of their creditors lately is developed, but there are almost no examples, how marriage contract could influence their liability and obligations in respect of third parties. The main debatable aspect of this paper is revealed through the competition and content interpretation of the principle of freedom of contract, which is also a fundamental part of the marriage contract, and the mandatory rules of law, which the spouses cannot overcome by the marriage contract. In case law most disputes arises between the spouses and their... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo institutas ir šio teisių gynimo būdo įgyvendinimo sąlygos Lietuvos teisėje. Pirmoji baigiamojo darbo hipotezė – priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas yra dvilypė sąvoka, talpinanti savyje du institutus – prievolės vykdymo sustabdymą ir sutarties vykdymo sustabdymą. Ji darbe pasitvirtino. Atlikta lyginamoji analizė parodė, jog kai kuriose kontinento šalyse priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas pozityviojoje teisėje yra įtvirtintas bendros prievolės vykdymo sustabdymo teisės ir exceptio arba sutarties vykdymo sustabdymo teisės forma. Tose šalyse, kuriose prievolės vykdymo sustabdymo teisė neįtvirtina, exceptio yra suprantamas šiek tiek plačiau – į jo taikymo sferą patenka ir tie atvejai, kurie kitose šalyse būtų priskirti prievolės vykdymo sustabdymui. Tačiau nepaisant to, prievolės vykdymo sustabdymas ir exceptio yra skirtingos teisinės prigimties ir turėtų būti skiriami net ir tuo atveju, jeigu to nedaro pozityvioji teisė. Viena pagrindinių to pasekmių yra tai, kad sutarties vykdymo sustabdymo, priešingai nei prievolės vykdymo sustabdymo, neįmanoma įveikti pateikiant adekvatų prievolių įvykdymo užtikrinimą. Antroji baigiamojo darbo hipotezė – pagrindinis priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo instituto sutartiniuose santykiuose tikslas yra išsaugoti sutartinius santykius, paskatinti skolininką pašalinti pažeidimus bei įvykdyti savo įsipareigojimus (favor contractus principas). Ši... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses the institute of withholding performance of a counter obligation and the necessary conditions of its lawful realisation by the creditor. The first hypothesis of the thesis is the following: withholding performance of a counter obligation has a structure consisting of two elements – general right of retention and suspension of performance of a contract, also known as exceptio. This hypothesis was confirmed by the thesis. The comparative analysis which was carried out in the thesis showed that in some continental countries withholding performance is implemented in two tier structure – in the form of the general right of retention and exceptio. In those countries where positive law does not establish general right of retention exceptio is provided with elements which in other countries is though in the terms of a general right of retention (exceptio is thought to be a broader right). Nonetheless, general right of retention and exceptio are different in their legal nature. Therefore, those rights should be distinguished even if the positive law of the respective jurisdiction does not do that. The main outcome of this is that exceptio cannot be overridden by providing the adequate assurance of performing the contract (security). The second hypothesis of the thesis – the main objective of withholding performance in contractual relations is to provide incentives for the parties of a contract to “keep the contract alive”, for the debtor to eliminate the... [to full text]