PVM yra didžiausias ir svarbiausias nacionalinio biudžeto pajamų šaltinis, todėl valstybei ypač svarbu užtikrinti, kad aiškinant teisės aktus reglamentuojančius PVM, būtų daroma kuo mažiau klaidų. Siekiant atsakyti į klausimą, kokios priežastys lemia klaidas taikant PVM reglamentuojančius teisės aktus, šiame darbe iškeltos kelios hipotezės. Pirma, klaidų taikant PVM reglamentuojančius teisės aktus priežastys yra konkrečios netobulos, klaidinančios teisės aktų nuostatos. Antra, teisės aktų nuostatos, kurias taikant klystama akivaizdžių trūkumų neturi, klystama, nes dažnai yra neaiškus jų tikslas, pagrindinė idėja, dėl kurios jos buvo sukurtos. Siekiant patvirtinti ar paneigti šiuos spėjimus i���keltas darbo tikslas – nustatyti tas PVM objektą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurias taikant dažniausiai daromos klaidos, nustatyti klaidų tipus ir būdus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant išvengti klaidų. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai - atlikti Europos Bendrijų Teisingumo teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėtų mokestinių ginčų sprendimų, kurie buvo priimti bylose dėl padarytų klaidų taikant PVM objektą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, analizę. Atlikus šių sprendimų analizę nustatyta, kad dažniausiai klystama taikant prekių tiekimo sampratoje įtvirtintas „prekių perdavimo“ ir „disponavimo prekėmis kaip savomis“ sąvokas, aiškinant vieną iš atlygio sąvokos... [toliau žr. visą tekstą] / The VAT is the biggest and the most important resource of the National budgets. Therefore, every state must be sure that the Declaration of the Rights Tax Act regulatory preferably. There are also a few hypotheses. First, in the application of the regulatory acts Tax resulting error caused mostly not accurate in the classification of deception leading acts. Secondly, faulty application of classification of act has no obvious defects. The possible errors come only if the target and the idea of why this all has to be done, not just explained. This foreboding to vote or to deny them is the main objective, that is This VAT object regulates classification of the acts to determine their application for the most errors occur, the error and to clarify the possible ways out, in order to circumvent. To achieve this goal, the following tasks have been the work of the European Court of the European Community, the main administrative court in Lithuania and the Commission of disputes about tax to the government of Republic of Lithuania and decisions of the disputes about tax issues involved in the court proceedings at the declaration of the application of VAT object regulates classification of acts analyzed. In this summary we can clearly see that there are enough misapplications of VAT object regulatory classification of the acts occuring. Only partly succeeded determination of such categories of acts, where most mistakes happen to be determined. In almost all cases, if you pay tax at... [to full text]

Svarbiausias finansinių išteklių šaltinis, teikiantis bet kurios šalies vyriausybei lėšų atlikti įvairias funkcijas yra mokesčiai. Mokesčių harmonizavimo būtinumas atsirado panaikinus sienų kontrolę bei prekybos suvaržymus dėl skirtingų muitų. Šiuo procesu yra siekiama lygių konkurencijos sąlygų tarp ES partnerių, eliminuojant mokesčių kliūtis, be to siekiama integracijos procesų pagreitinimo. Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams. Suvienodinti mokesčius tiesiog reikalinga, nes skirtingi mokesčių tarifai kelia žalą konkurencijai. Žmonės rinksis tas šalis, kuriose mokesčių našta ne tokia didelė, o kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų. Šiame darbe tiriamas objektas yra mokesčio sistema. Didelė mokesčių našta trukdo augti gamybai, skatina šešėlinės plėtros augimą ir mokesčių slėpimą. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Lietuvos narystės ES privalumai mokesčių srityje: mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The most important source of financial expenses which gives capital means for various purposes is taxes. The way of harmonyzing taxes became important after abolishment of borders control and abolishment of trade restriction and different duties. By this process we seek equal competition rights between EU partners who repeal impediments for taxes. Moreover, we seek to accelerate integration process. EU does not have general taxes politics that is why every state member formates it‘s own tax politics according to EU directives, regulations and other documents. Each state member must apply such tax system which will not allow to distort competition, which will guarantee the functioning of common market and equal taxes to all economy subjects. There is a necessity to unify taxes because different taxes make a huge damage to competition. People will choose such countries, where load of taxes is not so big, other counties are going to have big problems with budget‘s incoms. The object of this research is tax system. The big load of taxes prevent production growth, stimulate the growth of shade economics expansion and tax hiding. By joining EU Lithuania commited to harmonize VAT taxes and excise taxes. Also other administration systems of taxes were harmonyzed. The advantages for Lithuania for joining EU: coordination of tax system with practice of EU in tax system; usual and easier business conditions for small and medium bussiness companies; the growth of budget incomes because... [to full text]

Šiame darbe autorė aptaria pridėtinės vertės mokesčio ištakas, šio netiesioginio mokesčio harmonizavimo priežastis ir svarbą, nagrinėja ir apibendrina Europos Teisingumo Teismo praktiką atskirais pridėtinės vertės mokesčio aspektais – apmokestinamųjų sandorių sąvokos, apmokestinamųjų asmenų, apmokestinamojo momento, apmokestinamosios vertės, atskaitos. Taip pat siekiama atskleisti, ar į Europos Teisingumo Teismo bylas pridėtinės vertės mokesčio klausimais yra atsižvelgiama, nagrinėjant mokestinius ginčus Lietuvoje. Tyrimas remiasi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pridėtinės vertės mokesčio srityje analize, teisės aktais, reglamentuojančiais šio mokesčio taikymą, Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, periodine literatūra, kurioje nagrinėjami su šio darbo tema susiję klausimai. Darbe aptariami pridėtinės vertės mokesčio derinimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių tikslai ir reikšmė, Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai pridėtinės vertės mokesčio aspektais. Taip pat aptariamas Europos Teisingumo Teismo vaidmuo, jo sprendimų pridėtinės vertės mokesčio klausimais reikšmė teisės aktų raidai ir mokestinių ginčų nagrinėjimui Lietuvoje. Daug dėmesio skiriama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nagrinėjant su pridėtinės vertės mokesčio taikymu susijusias mokestines bylas. Siekiama atskleisti, kokią įtaką Europos Teisingumo Teismo praktika pridėtinės vertės mokesčio srityje turi Lietuvos vyriausiajam... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, the author discusses the origins of value added tax, the harmonization of this indirect tax reasons and importance, analyze and summarize the European Court of Justice practice on these value added tax aspects - the concept of taxable transactions, the taxable persons, the taxable moment, the taxable value, the deduction. It also aims to disclose or to the European Court of Justice cases of value added tax issues are taken into account in the consideration of tax disputes in Lithuania. The study is based on the European Court of Justice and the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, the value added tax analysis, the law on this tax, the Lithuanian and foreign authors, periodical literature, which dealt with the labor issues. The paper discusses the value added tax harmonization between the European Union member states, the objectives and importance of the European Court of Justice's interpretation of value added tax aspects. It also discusses the European Court of Justice's role, its decisions on the value added tax influence in legislation development and tax litigation in Lithuania. Much attention is paid to the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, considering the value added tax on related tax matters. The aim is to reveal the impact of the European Court of Justice law of value added tax in Lithuania to the High Administrative Court, the State Tax Inspectorate of the Ministry of Finance of the Republic of... [to full text]

Tyrimo objektas – pridėtinės vertės mokestis. Tyrimo tikslas – nustatyti pridėtinės vertės mokesčio pokyčių įtaką valstybės pajamų formavimo kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti mokesčio svarbą valstybės pajamoms bei aptarti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo modelius, išskiriant jų taikymo galimybes; 2) parengti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo metodiką; 3) įvertinti Lietuvoje taikomo pridėtinės vertės mokesčio prognozavimo modelio pakeitimo tikslesniu modeliu galimybes ir šio pokyčio įtaką valstybės pajamoms bei sumodeliuoti galimas mokesčio tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminės, lyginamosios, loginės analizės metodai, apibendrinimas, sintezės, statistinis grupavimas, vienfaktorė, daugiafaktorė, koreliacinė, lyginamoji analizės, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: o pirmoje darbo dalyje išnagrinėta pridėtinės vertės mokesčio reikšmė valstybes pajamoms, nustatytos apmokestinimo principų ir uždavinių suderinamumo problemos bei pateikti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo modeliai; o antroje darbo dalyje pateikta mokesčio vertinimo metodika; o trečioje darbo dalyje pateikta pridėtinės vertės mokesčio Lietuvoje analizė, įvertintas pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje, pateiktas mokesčio modeliavimas bei pasiūlytas naujas pridėtinės vertės mokesčio prognozavimo modelis. / Objectof the research – value-added tax. Aim of the research – to establish the impact of value-added tax changes in the context of revenue formation. Objectives of the research: 1) to reveal the importance of value-added tax in state revenue and to discuss the models of value-added tax evaluation; 2) to develop the methodology of value-added tax evaluation; 3) to evaluate the possibilities to replace the model used in Lithuania with more accurate model and the influence of this change on state income, to model possible trends of value-added tax policy development. Research methods: systematic, comparative, logical analysis of scientific literature, summary and synthesis, statistical grouping, correlation, graphical representation. Research results: o The first part of the research analyzes the importance of value-added tax in state income, identifies problems of taxation principles and objectives‘ compatibility and provides models of value-added tax evaluation. o The second part of the research presents the methodology of value-added tax evaluation. o The third part of the research analyzes value-added tax in Lithuania, evaluates value-added tax in Lithuania and proposes new model of value-added tax forecasting.

Individuali veikla, kaip teisinė kategorija, Lietuvoje egzistuoja nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo GPMĮ. Teisinės prielaidos užsiimti savarankiška veikla nesteigiant juridinio asmens fiksuojamos ir anksčiau – iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojo patentų sistema. Veikla su patentu buvo traktuojama per daug siaurai – tai lėmė savarankiškos veiklos teisinio reguliavimo pokyčius pereinant prie individualios veiklos instituto. Galima teigti, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą ši verslo organizavimo forma yra visapusiškai inkorporuota į verslo sistemą, ji sudaro smulkiausiąjį verslo segmentą, o jos subjektai yra pilnateisiai verslo atstovai, galintys pasinaudoti pakankamai plačiomis verslo galimybėmis. Individualios veiklos sąvokos įtvirtinimas įstatymuose bei bandymas formalizuotai pateikti atskirus tokios veiklos požymius sukūrė kritišką visuomenės požiūrį dėl sąvokos apibrėžtumo stokos bei galimybės kiekvieną iš požymių traktuoti itin plačiai. Netobula individualios veiklos definicijos formuluotė doktrinoje įvardijama kaip pagrindinė priežastis dėl nuolat augančių mokestinių ginčų skaičiaus, kuriuose ginčo dalykas – gautų pajamų pripažinimas iš individualios veiklos gautomis pajamomis. Magistro darbe darbo autorė problematikos užuomazgų ieško platesniame kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo – identifikuoti individualios veiklos ribas, darbe nuosekliai analizuojami visi individualios veiklos požymiai (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Individual activity, as legal rank, has being prevailed in Lithuania since 1 January 2003 when the Law on Personal Income tax was inured. Legal premise to perform an independent activity without establishing a legal entity was fixed earlier, because till 31 December 2002 it was available under patent system. Activity with patent was treated too much constricted and this determined changes in juridical regulation of independent activity by passing to insitute of Individual Activity. It can be stated, that this form of business today is fully incorporated in the enterprise system and today it forms the smallest section of business, moreover it must be pointed up, that representatives of individual activity have wide possibilities to operate in business market. When the definition of individual activity appeared in the Law on Personal Income tax and the features of it were determined, the critical public opinion arose because of lack of specification and possibility to interpret each of the features very widely. The widespread opinion of imperfect definition is considered as the main reason of frequent litigations. In the master’s work author tried to look for the primary reasons of this problem in much wider way. Having an aim to find the framework of individual activity, author analysed all features of the definition of an individual activity (succession, independence, economic benefit) according to the practice of institutions which judge taxation related issues, judgments of... [to full text]

Šiuo metu Lietuvoje gana aktualus lengvatinių PVM tarifų taikymo klausimas. Lengvatinių PVM tarifų poveikis prekių/paslaugų kainai, jų paklausai, naujų darbo vietų kūrimui, valstybės pajamoms – aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tai įrodo vis gausėjantys ekonomistų straipsniai mokslo leidiniuose, įvairių institucijų atliekamos PVM lengvatų poveikio analizės. Be to, lengvatinio PVM tarifo taikymo tikslingumas – dažnas visuomenės diskusijų ir žiniasklaidos susidomėjimo objektas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo tikslingumą, atliekant analizę. Darbo objektas – lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei jų poveikis ekonomikai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibūdinti pridėtinės vertės mokestį, nustatant jo vietą mokesčių sistemoje ir aptariant jo reikšmingumą šalies biudžetui; išanalizuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius pridėtinės vertės mokesčio taikymą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, bei išanalizuoti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje; išanalizuoti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų kaitą Lietuvoje; palyginti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomų lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų dydžius ir jais apmokestinamų prekių/paslaugų grupes; palyginti pardavimų, apmokestinamų lengvatiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The effect of the value added tax decrease (VAT) on prices, inquiry, employment and public revenue is subjected regularly to the intensive debate not only in Lithuania, but also in the whole European Union (EU). The importance of reduced VAT effect shows growing number of economic articles, also the application of the reduced VAT is a frequent discussion object in the society and in the media. The goal of the work is to analyze the importance of the application of the reduced VAT sentences. The object of the work is the economic effects of the application of the reduced VAT sentences in Lithuania and in the European Union. To reach a purpose of the work, such tasks are issued: To define VAT and to explain its importance; to analyze the most important VAT laws; to analyze the alternation of the reduced VAT sentences in Lithuania; to compare the reduced VAT sentences in Lithuania and in the EU; to compare the categories of goods and services which are taxed on the VAT sentence in the EU; to compare the interest of the base of the reduced price in the EU; to explain the purposes of the VAT decrease; to analyze the price effects, production effects and occupation effects of VAT decrease; to overlook views of different institutions. In the work such working methods are applied: Analysis of the juridical documents and the nonfiction literature; contents analysis; analysis of the statistical information; Comparative analysis and a review of the electronic data base. Work hypothesis... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjami teoriniai mokesčių sistemos formavimo pagrindai, t.y. mokesčių reikšmė ir būtinumas, vykdant valstybės funkcijas, apmokestinimo principai ir riba, mokesčių našta, pateikiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. Analizuota Lietuvos mokesčių sistema, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t.y. gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės bei akcizų mokesčius. Išanalizuotos šių mokesčių pajamų į nacionalinį biudžetą kitimo tendencijos 2004 – 2008 m. laikotarpiu, identifikuojant pagrindinius teigiamus ir neigiamus veiksnius, turėjusius įtakos mokestinių pajamų surinkimui. Kadangi mokesčių sistema kardinaliai keitėsi nuo 2009 metų, išanalizuota kaip keitėsi tų metų pirmo ketvirčio pajamų surinkimas iš pagrindinių mokesčių. Rašant darbą atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. / Master‘s thesis covered theoretical elements of forming tax system, i.e. significance and importance of taxes prosecuting functions of government, principals of taxation and its limit, the tax burden, finally, tax system of the Lithuanian Republic is provided. Lithuanian tax system is analyzed, with attention to the basic taxes, i.e., personal income tax, profits tax, value-added tax, and excise duty tax. The study analyzed the tax revenue to the national budget for the 2004 - 2008 m. period, identifying the positive and negative factors bearing on the collection of tax revenues. Since the tax system has changed radically since 2009, analyzed the changes of the year the first quarter of the revenue collection of the main taxes. The analysis of scientific, statistical, normative and other kind of literature is carried out; research methods such as logic analysis and synthesis, comparative analysis, relative values, graphical presentations are applied in the study.

Indirect taxes are value added tax, excise and customs. Taxation on these taxes is different than on the other taxes, because indirect taxes are paid by the person who pays the cost of the good or service, but collected form the real taxpayers – natural and legal persons, which are determined in the legal acts. The taxation of natural and legal persons begins from the principles of taxation, which are the basis of taxation. The principles of taxation are distributed into two groups: theoretical and determined in the legal acts, because of the collision of theory and legal acts. The indirect taxes – value added tax, excise and customs – are described through the principles of taxation. Also these taxes are analysed by their taxpayers – natural and legal persons, the procedure of taxation, the influence of the indirect taxes to the national budget and the main tendencies of all indirect taxes in Lithuania.

Pridėtinės vertės mokestį yra įsivedusios apie 150 pasaulio valstybių, jis sudaro reikšmingą valstybių biudžeto pajamų dalį (statistiškai apie penktadalį). Pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis beprecedentį PVM populiarumą ir sparčią mokesčio integraciją į daugumos pasaulio valstybių mokestines sistemas, laikomi reikšmingi alternatyvių netiesioginių apyvartos mokesčių sisteminiai trūkumai, kurių PVM neturi. Pridėtinės vertės mokesčio unikalumas ir pranašumas prieš kitus apyvartos mokesčius slypi pirkimo PVM atskaitos mechanizme, sudarančiame sąlygas apmokestinti tik kiekvienoje iš prekių ir paslaugų paskirstymo grandžių sukurtą pridėtinę vertę. Todėl, siekiant, kad PVM funkcionuotų efektyviai ir sugebėtų išlikti neutraliu apyvartos mokesčiu, yra labai svarbu, kad pirkimo PVM atskaita apmokestinamiesiems asmenims būtų arba visai neribojama, arba ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik proporcingai tokiu ribojimu siekiamiems tikslams. Dėl šios priežasties magistro baigiamajame darbe nagrinėjama problema, ar pagrįstai Lietuvos PVM įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą tik PVM mokėtojams, riboja apmokestinamųjų asmenų teisę į pirkimo PVM, patirto ir sunaudoto apmokestinamoje veikloje iki registracijos PVM mokėtoju, atskaitą. Kaip pradinė išeities pozicija iškeliama hipotezė, kad galbūt Lietuvos Respublikos PVM įstatymo nuostatos, ribojančios apmokestinamojo asmens teisę į iki įsiregistravimo PVM mokėtoju patirtą pirkimo PVM, netinkamai įgyvendina 2006/112/EB... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately 150 countries of the world have already introduced the value added tax in their tax systems. Value added tax compose a significant portion of the income of the revenue of these states’ (statistically one fifth). As the main reasons which determined the unprecedented popularity of VAT and its rapid integration into the tax systems of the most countries of the world are recognized the meaningful disadvantages of the alternative turnover tax systems, which are not typical to the systems of VAT. The uniqueness of value added tax and its advantage over the other turnover taxes lies in the mechanism of input VAT deduction. Certain mechanism allows to charge only the value added created in the stages of distribution (no cascade effect emerges). Therefore in order for VAT to operate effectively and to remain neutral, it is particularly important that taxable persons’ right to input VAT deduction is either not restricted at all, or if restricted then only in exceptional cases and only in the strict proportionality with the objectives in purpose. For the above reasons we examine the problem whether the provisions of the Lithuanian Law on VAT which entitle solely the VAT payers with the right to VAT deduction legitimately restrict the taxable persons’ right to deduct input VAT incurred and absorbed in the taxable activity prior the registration as VAT payer. As the initial starting position we hypothesize that conceivably the provisions of the Lithuanian Law on VAT... [to full text]

The purpose of this work is to determine the effect of legal regulation of tax administration at customs-house on the collection of taxes administered by the customs authorities, to determine and to analyze the most topical theoretical and practical problems in the area of tax administration at customs-house, and to search for the solution of these problems.