Vystantis valstybės valdymo decentralizacijos procesams svarbiomis tampa savivaldybių pajamos, kurios sudaro finansinį vietos savivaldos pagrindą ir yra skirtos atitinkamų savivaldybės poreikių tenkinimui. Savivaldybės turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo biudžeto sąskaita taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, mažinti ar didinti kai kurių mokesčių tarifus, taip pat gauti ir ir naudoti jų biudžetams (fondams) priskirtas mokestines pajamas. Todėl, nors Lietuvoje pripažįstama bendra valstybinė mokesčių sistema, tačiau nustatant mokestinę kompetenciją yra derinami centralizavimo ir decentralizavimo pradai. Mokesčių paskirstymas tarp centrinio ir vietinių valdžios lygių grindžiamas tuo, jog visų ar didžiosios dalies apmokestinimo galių suteikimas vyriausybei nėra efektyvus, kadangi ribojamas vietinės valdžios organų fiskalinis savarankiškumas, o tuo pačiu ir atsakomybė. Vietiniai mokesčiai visose išsivysčiusiose šalyse yra viena svarbiausių fiskalinės decentralizacijos šalies viešajame sektoriuje įgyvendinimo sąlygų ir jose sukurtos gilios vietos savivaldos tradicijos ivairiose srityse, tarp jų ir finansų, suteikiant savivaldybei plačią autonomiją. Lietuvoje fiskalinio centralizmo laipsnis yra daug didesnis negu daugumoje šiuolaikinės ekonomikos Vakarų šalyse, o tai reiškia, kad vietos savivaldos finansinis savarankiškumas yra mažesnis negu kitose šalyse. / Because of developing decentralization processes in the governance of the country, the revenue of municipality, which is the financial base of self-government, is getting realy important and is used for the needs of local community. Keeping within bound of the law, municipalities have right to provide tax and levy exemtion at the expense of their own budget, rase or reduce tarrifs of some taxes, also get and use the revenue, which is beeing appointed for their budgets (funds).Therefore, even there is a single tax system in Lithuania, centralization and decentralization anchors are being combined in order to measure the taxing competence. Assignment of the taxes between central and local governments is based on assumption, that the handover of all or the majority of taxation power for the central government is not effective and causes the fiscal autonomy and responsibility restriction of the self-government. Local taxes are essential for realization of fiscal decentralization conditions in developed countries. These countries have achieved deep traditions of local government and wide autonomy in finance field as well as in other substantial spheres. The rate of fiscal centralizm in Lithuania is higher than in other countries and this means that the financial autonomy of self-government is lesser in comparison with foreign countries.

Ofšoriniai centrai beveik viso pasaulio verslininkams sudaro galimybes efektyviau naudoti turimas lėšas ir išvengti didelių mokesčių, galiojančių reziduojančiose aukšto apmokestinimo lygio šalyse. Efektyvesnis lėšų panaudojimas suprantamas ne tik kaip didesnis pelningumas, bet ir kaip paprastesnės integravimosi į tarptautines prekybos bei finansų rinkos galimybės. Tiek privatūs asmenys, tiek įmonės visada ieško saugios vietos, kuri padėtų apginti jų turtą ir investicijas bei ieško teisėtų būdų, kurie padėtų sumažinti mokesčius, todėl kuriant ofšorinę kompaniją stengiamasi pasinaudoti pelno kūrimo galimybėmis, teisėtai mažinant mokesčių naštą. Taigi steigiant ofšorines kompanijas pareiga mokėti mokesčius išlieka, tačiau mokesčių tarifai yra daug kartų mažesni nei baziniai. Tyrimo objektas – ofšoriniai centrai, kaip investavimo galimybė tarptautinėje prekyboje. Šio darbo tikslas – išanalizavus svarbiausius ofšorinių centrų mokestinius aspektus, ištirti jų įtaką Lietuvos ekonomikai tarptautinės prekybos atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: • Trumpai apžvelgti ofšorinių kompanijų atsiradimo istoriją bei išanalizuoti jų svarbiausius teorinius aspektus. • Atlikti penkių populiariausių ofšorinų centrų mokesčių lyginamają analizę bei pateikti tarptautinio verslo, vykdomo per ofšorinius centrus, pinigų srautų statistiką 2005 m. – 2008 m. • Išanalizavus Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų mokestinius aspektus, įvertinti jų efektyvumą. • Palyginti ofšorinių... [toliau žr. visą tekstą] / Going offshore nowadays is the most popular way of starting or managing business. This status relates to the requirement that any business activity should be conducted outside the country of registration. In this case the entity is exempted from all or most of taxes in the country of registration. Both individuals and corporations are seeking a safe place to protect their assets and investments and legal ways to avoid taxes - trying to take advantage of profit-making opportunities that are unavailable onshore. Thus, the establishment of offshore companies remain liable for taxes, but tax rates are many times smaller than the base. The Object of research – the object of research - offshore centers as an investment opportunity in international trade. The goal of the paper – the analysis of the key tax aspects of offshore centers, to investigate their effects on the Lithuanian economy, international sales. The following key tasks were set in order to achieve the goal: • Brief overview of the history of offshore companies and analyzed their main theoretical aspects. • The analysis of Lithuanian liberal economic zones, tax issues, evaluate their effectiveness. • Compared to offshore centers for the import - export value in 2007 - 2009 and foreign direct investment in 1997 - 2009 and assess their impact on the Lithuanian economy. The structure of paper: The work consists of an introduction, three main parts, conclusions and recommendations, a summary of Lithuanian and English... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus samprata. Lyginamuoju aspektu apžvelgiama teisės aktų raida nuo seniausių laikų iki šių dienų. Taip pat lyginami atsakomybės už pažeidimus finansų sistemai ypatumai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. / In the Master’s Final work is considered the conception of liability for infringement of tax law. There is reviewed legislation development since old-time till nowadays by comparative aspect. There are also compared peculiarities of liability for infringement for finance system of The Republic of Lithuania and foreign countries.

Šiame darbe remiantis pagrindiniais dviem šaltiniais (t.y. Europos apmokestinimo duomenų bazė ir Europos Komisijos kasmetinis leidinys Europos Sąjungos mokesčių sistemų struktūros) nagrinėjamos ES valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemos. Pirmame darbo skyriuje bandoma trumpai apžvelgti mokesčius bendrai ir tiesioginių mokesčių harmonizavimą ES valstybėse. Pradžioje pateikiama mokesčių ir mokesčių sistemos sąvokos samprata, mokesčių funkcijos, išskiriami mokesčių elementai ir apmokestinimo principai, mokesčių klasifikacija. Pirmo skyriaus antroje dalyje kalbama apie pastangas harmonizuoti tiesioginius mokesčius ES valstybėse narėse bei atskleidžiami pagrindiniai nacionalinių mokesčių sistemų harmonizavimo ES tikslai. Antrame darbo skyriuje apžvelgiamos ES valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemos, t.y. trumpai aprašomi tiesioginiai mokesčiai: gyventojų pajamų, juridinių asmenų pelno, nekilnojamojo turto, paveldėjimo ar dovanojimo mokesčiai. Antro skyriaus pirmame poskyryje bandoma atskleisti gyventojų pajamų apmokestinimo ypatumus. Darbe apsiribojama nuolatinių (rezidentų) mokesčio bazės bei tarifų ES valstybėse palyginimu. Analizuojant mokesčių bazę, remiamasi 2 pajamų grupėmis: su darbo santykiais susijusiomis pajamomis bei individualia veikla. Atskleidžiami individualios veiklos, o tiksliau – komercinių pajamų ir profesinių pajamų traktavimo ypatumai. Taip pat su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokestis ir pajamos natūra) apmokestinimo pagrindiniai... [to full text] / This thesis, referring to such main sources as “European taxation database” and European commission annual journal on “Structures of the taxation systems in the Euopean Union”, analyses EU member states direct tax systems. First chapter gives a brief overview on taxes in general and direct taxes harmonization in EU countries. Firstly it is described the concept of tax and tax system, tax functions, elements of taxes and the principles of taxation, also the classification of taxes. The second part of the first chapter describes the attempts on direct taxes harmonization in EU member states and develops the main goals of the national taxes systems harmonization in EU. Second chapter gives an overview of the direct taxes systems of the EU member states, i.e. briefly presents direct taxes, such as tax on income of individuals, tax of profit of legal persons, tax on immovable property, inheritance tax, or donative tax. The first section of the second chapter describes peculiarities of the income of individual’s tax. This thesis confines to comparison of permanent (residential) tax base and tax rates in EU member states. Analyzing tax base references are made to 2 income groups: income related to work relations and individual activity. The peculiarities of individual activity, to be more precise – the peculiarities of commercial income and professional income treatment are being established. Also work related income (wage and in-kind revenue) taxation main differences are being... [to full text]

Bakalauro baigiamąjame darbe atskleidžiama tiesioginių mokesčių vieta Lietuvos mokesčių sistemoje, išskiriant mokesčių rūšis priskiriamas prie tiesioginių mokesčių grupės, nagrinėjami GPM, pelno mokesčio ir turto mokesčių (nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio) apmokestinimo instrumentarijai. Nagrinėjama nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūrą, dinamika 2006-2010 m., atskleidžiama pajamų iš tiesioginių mokesčių lyginamieji svoriai nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūroje. Atliktas pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių tyrimas, kurio metu atskleidžiama pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių dinamika 2006-2010 m. pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių surinkimo plano vykdymas, įdentifikuoti veiksniai įtakojantys pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių kitimo tendencijos, atskleistos pajamų iš GPM pagal apmokestinimo objektus, pajamų iš pelno mokesčio pagal įmonių rūšis ir pajamų iš turto mokesčių pagal mokesčių rūšis kitimo tendencijos. Taip pat įdentifikuotos pajamų iš tiesioginių mokesčių didinimo galimybės. / Bachelor of baigiamąjame disclosure of direct taxes in the work of the tax system, excluding tax type assigned to direct tax group, deal with gpm, corporation tax and wealth tax (real estate tax, tax, inheritance tax) instrumentarijai taxation. The national budget tax income structure, dynamics 2006-2010, disclosed the revenue from direct taxes weighting national budget of tax revenue. A revenue from gpm, income tax, wealth tax trial, disclosed the revenue from gpm, income tax, wealth tax dynamics 2006-2010. revenue from gpm of income tax, wealth tax collection plan execution, įdentifikuoti factors contributing to income from gpm, income tax, wealth tax trends, disclosed the taxation of income from gpm objects, revenue from income tax by the undertakings and the types of property income tax by tax type trends. Also įdentifikuotos revenue from direct tax increases.

Išanalizuota dabartinė Lietuvos mokesčių sistema, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t.y. gyventojų pajamų, pelno, laikinąjį socialinį, pridėtinės vertės bei akcizų mokesčius, atskleisti pagrindinių mokesčių trūkumai ir pateikti pasiūlymai mokesčių sistemai tobulinti, darbe išdėstytos pagrindinės mintys apie valstybės mokesčius bei jų paskirtį, apžvelgiami mokesčių sistemos ypatumai, nagrinėjami teoriniai mokesčių sistemos formavimo pagrindai, t.y. mokesčių reikšmė ir būtinumas, vykdant valstybės funkcijas, mokesčių teorijos, apmokestinimo principai ir riba, pateikiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. Rašant darbą atlikta ekonominės, mokslinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt.. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino, LR mokesčių sistema nėra tinkamai sureguliuota (suformuota), jai būdinga - apmokestinimo nuostatų neapibrėžtumas, nestabilumas ir neskaidrumas, ko pasekoje sumažėja mokestinių įplaukų produktyvumas bei ekonominis efektyvumas. / MA thesis covers the analysis of current Lithuanian tax system paying attention to main taxes, i.e., value-added tax, personal income tax, profits tax, temporary social tax, and excise duty tax. Here, drawbacks of the most important taxes are also discussed; furthermore, some suggestions of improving tax system are provided. Also, the study concentrates on taxes and their purpose, surveys peculiarities of tax system; and researches theoretical elements of forming tax system, i.e. significance and importance of taxes prosecuting functions of government, theories of taxation, principals of taxation and its limit. Finally, tax system of the Lithuanian Republic is provided. The analysis of economical, scientific, normative and other kind of literature is carried out; research methods such as logic analysis and synthesis, comparative analysis, relative values, graphical presentations are applied in the study. The raised hypothesis was proved out that tax system of the Lithuanian Republic is not properly formed, due to this fact, regulations of taxation are indeterminate, unstable and not transparent what influences the decrease of productivity of annual income and economical efficiency.

Magistro baigiamuoju darbu „Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija tiesioginių mokesčių srityje” siekiama atskleisti svarbiausias Europos Teisingumo Teismo suformuluotas Europos Bendrijos steigimo sutarties interpretavimo tiesioginių mokesčių srityje taisykles. Autorė trumpai pristato pagrindinius tiesioginių mokesčių ir netiesioginių mokesčių atribojimo kriterijus, apžvelgia, kokiomis Europos Bendrijos sutarties nuostatomis vadovaujantis Europos Sąjungos institucijos yra kompetentingos priimti teisės aktus tiesioginių mokesčių srityje, detaliai analizuoja Europos Bendrijos sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių taikymo tiesioginiams mokesčiams klausimus, pateikia detalią diskriminaciją ir nediskriminacinius apribojimus tiesioginių mokesčių srityje pateisinančių argumentų analizę, atskleidžia pagrindines Europos Teisingumo Teismo suformuluotos taisykles tiesioginių mokesčių srityje. / The thesis Jurisprudence of the European Court of Justice in the Field of Direct Taxes seeks to reveal the essential rules set by the European Court of Justice for the interpretation of the Treaty Establishing the European Community (further – the Treaty) in the field of direct taxes. The author gives a short presentation on criteria for the separation of direct and indirect taxes, reviews the provisions of the Treaty which are being followed by the European Union institutions to be competent to adopt legal acts in the field of direct taxes, thoroughly examines the issues of the application of the fundamental freedoms established by the Treaty to the direct taxes, provides a detailed analysis of arguments justifying discriminatory and non-discriminatory restraints for direct taxes, reveals the main rules formulated by the European Court of Justice for direct taxes.

ES šalių mokesčių sistemų apžvalga patvirtina, kad ES šalys taiko gana panašias mokesčių sistemas, nors centralizuotai harmonizuoti (nustatant minimalų tarifą, bazę ir pan.) tik pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip Europos Sąjungoje taikoma centralizuota mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra. ES pripažįstama, kad skirtingos pelno mokesčio skaičiavimo taisyklės daro įtaką kapitalo judėjimui. Toks mokesčių taisyklių sąlygotas kapitalo judėjimas nelaikomas „laisvu“ ir jo sąlygotas išteklių pasiskirstymas nelaikomas efektyviu. Teigiama, jog skirtingos mokesčių taisyklės trukdo ištekliams pasiskirstyti efektyviai, t.y. taip, kaip jie pasiskirstytų pagal našumo skirtumus „kitoms sąlygoms“, t.y. mokesčiams, esant lygioms. Deja, reikia pripažinti, kad pelno mokesčio atveju nėra labai išvystytas pelno mokesčio harmonizavimas, išskyrus įvykdytą susijungimų, kontroliuojančių bendrovių apmokestinimo bazės ir palūkanų bei honorarų apmokestinimo harmonizavimą. (Direktyva 90/434/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, ir pastarąją papildančios direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ir 2005/19/EK iš dalies keičianti direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui... [toliau žr. visą tekstą] / An overview of the tax regimes in the EU confirms that EU countries apply quite similar tax systems, while only the VAT and the excise duties have been harmonised at EU level (by fixing the minimal tax rate, the base, etc.). However, tax harmonisation itself is understood as a centrally applied tax base across the EU and a procedure of unifying tax rates and the rules of tax payment. The EU acknowledges that different rules of calculating the corporate tax has hold over the movement of capital. Capital movement, which is determined by tax rules, is not considered to be “free,” and distribution of resources, conditioned by such capital movement, is not viewed as being effective. It is maintained that different tax rules inhibit an effective distribution of resources or the way they would distribute in line with differences in productivity when “other circumstances,” i.e. taxes, were equal. Admittedly, in the case of the corporate tax, harmonisation has not been very wide, except the enacted harmonisation of mergers, the tax base of parent companies, and interest and royalty payments. (Directive 90/434/EEC on the common system of taxation applicable to mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States, supplemented by Directive 90/435/EEB on the common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, and Directive 2005/19/EK partially replacing Directive 90/43... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]