Šiame darbe buvo analizuojami tam tikri netiesioginių mokesčių Europos Sąjungoje reglamentavimo aspektai – tiek pirmoje, tiek antroje darbo dalyje analizė buvo pradedama apžvelgiant kaip kito požiūris į tam tikrus reglamentavimo aspektus, kokių priemonių buvo imtasi, kitais žodžiais tariant, atrodė svarbu apžvelgti, kaip istoriškai kito požiūris į netiesioginių mokesčių reglamentavimą, be abejo, nepaliekant nuošalyje vieno iš svarbesnių aspektų – atsižvelgiant į bendruosius Bendrijos tikslus, peržvelgti, kaip buvo įgyvendintas (ar turėjo būti) siekis harmonizuoti reglamentavimą netiesioginių mokesčių srityje. Po harmonizavimo politikos istorinės apžvalgos buvo pereita prie konkrečių, šiuo metu galiojančių tiek pridėtinės vertės mokesčio, tiek akcizo reglamentavimo aspektų. Kaip vienu iš vertingų šaltinių buvo pasirinkta Europos Teisingumo Teismo praktika, kuri buvo vertinga iš esmės dėl dviejų pagrindinių priežasčių – remiantis Teismo praktika buvo galima išskirti tas sritis, kurių dabartinis reguliavimas vis dar išlieka problematiškas, be to, tose srityse, kur vis dar susiduriama su reglamentavimo neaiškumu ar dviprasmiškumu, pavyzdžiui, aiškinant tam tikras sąvokas, Teismo praktika buvo vertingas šaltinis stengiantis iššiaiškinti kokrečių normų prasmę. Galiausiai darbo išvadose buvo glaustai pateikti pagrindiniai probleminiai aspektai, kurie išryškėjo analizuojant tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką bei užsienio teisės mokslininkų darbus – tokie kaip vis dar taikomi... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis was the analysis of certain aspects, regarding indirect taxes regulation in the European Union. The first and the second part of this paper cover the changes in the attitude to certain regulations aspects, what sort of measures have been taken, in other words, it seemed important to show the historical development of this attitude, nevertheless pay consideration to the harmonization policy in the field of indirect taxation, the way it had been introduced and implemented (or should be) with regard to the Community’s aims. After the introduction, regarding harmonization policy, both parts deal with certain aspects of the regulation of value added tax and excises. The practice of European Court of Justice has been beneficial mainly because firstly, it helped to disclose those areas, in which the regulation remains problematic and secondly, where regulation is still deemed as inexplicit – it has stood as a valuable source trying to clarify the real meaning of certain regulation aspects. Finally, conclusions have been made with regard to the analysis of laws and practice of the European Court of Justice. These are zero rates, applicable to the Value Added Tax, which do not comply with the common system of the value added tax, excise rates, which Member States are free to determine according to the fixed minimum rates and in this way to distort the common market.

Valstybėms tiesioginių mokesčių srityje išlaikant suverenitetą ir laisvai nusistatant tiesioginių mokesčių rūšį, bazę, tarifą, apmokestinamus subjektus, atsiranda esminiai skirtumų, sukuriančių rinkos fragmentaciją ir didelių kliūčių efektyviam Bendrijos vidaus rinkos funkcionavimui. Visa tai ir atsilikimas nuo kitų sričių harmonizavimo lemia integracijos poreikį ir spaudimą valstybėms narėms harmonizuoti. Tačiau tiesioginių mokesčių pozityviosios integracijos bazė reikalauja, kad Taryboje priimant direktyvas būtų sprendžiama vieningai (nuo 2004 m. – 27-ių valstybių konsensusu). Tai de facto blokuoja privalomų teisės aktų leidybą ir sukuria politinių sprendimų stagnaciją. Priešingai nei pozityvioji integracija, negatyvioji integracija (daugiausia besiremianti laisvo judėjimo pažeidimų draudimais), vyksta itin sparčiai, nepaliaujamai didėjant ETT sprendžiamų bylų ir jų ratio decidendi sklaidą užtikrinančių Komisijos pažeidimo procedūrų skaičiui. ETT, spręsdamas bylas, taiko „visaapimantį” požiūrį: vertinant vienos valstybės įstatymų atitiktį EB teisei, analizuojami ne tik jos įstatymai, bet ir kitos, susijusios valstybės, įstatymai bei jų tarpusavio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, t.y. aplinkybių visuma, todėl netgi tas pats įstatymas santykyje su valstybės A įstatymais gali prieštarauti EB teisei, o su valstybės B – jau nebe. Tokia doktrina remiasi Cassis de Dijon abipusio pripažinimo principu: valstybė turi atsižvelgti į kitos valstybės įstatymų nuostatas; tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / While Member States retain direct tax sovereignity and determine the tax, its base, rate, taxable subjects discretionary, fundamental differencies occur, resulting in market fragmentation and big obstacles for effective functioning of Community internal market. These differencies and the gap between harmonization in direct taxes and other spheres stipulate the need of harmonization and pressure for the Member States. However, the sole harmonization base requires the Council to act unanimously (starting from year 2004 – by consent of 27 states). This de facto blocks the law-making of compulsory acts and leads to stagnation of political decisions. Contrary to positive integration, negative integration (mostly founded on prohibitions to restrict free movement) proceeds rapidly, while in the meantime the number of cases solved by European Court of Justice (ECJ) and infringement procedures initiated by Commision which ensure the spread of ECJ cases’ ratio decidendi is constantly growing. ECJ when providing the decisions applies overall approach: evaluation of one Member State’s laws means taking into account the whole situation, including the laws of other related Member State and their inter-tax treaties. Therefore the same law is liable to be restrictive in relation to the laws of Member State A, but not restrictive in relation with the laws of Member State B. This doctrine is based under the Cassis de Dijon principle of mutual recognition: Member State is obliged to consider... [to full text]

Vyriausybė gali daryti įtaką tiek bendrai šalies ekonominei politikai, tiek konkrečiai nedarbui ir infliacijai, manipuliuodama savo pajamų ir išlaidų politikomis, siekdama paveikti visuminę paklausą, taigi ir gamybos apimtį. Vyriausybės pajamų ir išlaidų politikos yra jos fiskalinės politikos instrumentai. Fiskalinė disciplina derinama prie pasirinktų šalies ūkio vystymosi krypčių ir prioritetų. Šio darbo tikslas – reaguojant į kintančią ekonominę situaciją atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę, iškelti pagrindinius privalumus ir trūkumus, numatyti trūkumų pašalinimo kryptis bei pateikti prognozes ateičiai. / Fiscal policy refers to the government`s spending and taxing behaviour and generaly is devided into few categories: decisions regarding government budget policypolicies related to government purchases of goods, servicies and labour; policies regarding taxes (for instance, tax rates are controlled by the government) and expenditures; policies regarding transfer payments (such as unemployment and social security benefits, wellfare payments ant state pensions); decisions involving state debt managing and administration. Fiscal discipline is strongly affected by general state economical goals and strategy. The main goal of the work is to analyse the mechanism of Lithuanian fiscal policy, find and emphasize main qualities and imperfections, the ways to avoid regress and create personal forecasts for future according to variable economical situation.

Master final work, 55 pages, 12 figures, 8 tables, 40 sources of literature, in Lithuanian language. The object of research – tax administration in State Tax Authority implementing integrated information systems. The objective of research is to identify the main problems of implementation of integrated information systems of taxes and to present suggestions for its solving. The main tasks are solved: 1) to determine the objectives and principles of Lithuania and EU tax harmonization; 2) to determine the necessity of harmonization of taxes; 3) to determine the objectives and tasks of administration of taxes and its compatibility with the Europe Council directives; 4) to identify the changes of tax administration and the problems of implementation of integrated informative systems of taxes that are established in State Tax Authority and the ways of the problems solving. Research methods. In order to achieve the objective, logical analysis and synthesis, comparable analysis, the analysis of juridical documents and statistical data, the analysis of STA projects of informational systems were done; the methodics of prognostication of transactions efficiency (developed by T.Magyla and V. Bagdonas) and Pareto method were applied. The author contributed with the employees of the Department of International Information Change of Ministry of Finance doing this research. Besides, part of information was collected in the inside Intranet network of STA.

Mokesčių politika turi lemiamą vaidmenį tiek atskiriems ūkio subjektams, verslo plėtrai, tiek valstybės ekonomikai. Verslo išvystymas yra grindžiamas mokesčių sistemos reforma. Norint sukurti efektyvią mokesčių politiką, būtini ekonominiai ūkinių subjektų tyrimai. Magistro darbe atlikta Lietuvos pagrindinių verslo mokesčių analizė, palygintos mokesčių sistemos pokyčiai ir tendencijos Europos Sąjungos šalyse. Pasitelkus horizontalios ir vertikalios finansinės analizės būdus, įvertinta 2002 – 2006 metų AB“Mažeikių nafta“ ūkinė - komercinė veikla, nustatyta pagrindinių verslo mokesčių našta įmonei. Panaudojant scenarijaus metodą, analizuota įmonės finansinė būklė, įvertinant prognozuojamas įvairias apmokestinimo strategijas. Išaiškinama kokia apmokestinimo strategija būtų naudingiausia įmonei. Patvirtinama autorės suformuota hipotezė, kad pasirinkta mokesčių politika daro tiesioginę įtaką įmonės veiklos efektyvumui bei konkurencingumui. / Tax policy has a significant influence over individual economic entities, investments and economy of the country. Business development is grounded on tax reforms. Thus, the development of an effective tax system calls for the study of business activities of the entities. The Master‘s Thesis contains the analysis of the major taxes applicable to the Lithuanian entities, the comparison of changes in tax system and the tendencies of the European Union countries. Using horizontal and vertical methods of financial analysis AB Mažeikių Nafta’s business-commercial activities of 2002-2006 were evaluated, the burden of the major taxes applicable to the Company identified. The analysis of the financial standing of the Company was performed using the scenario method taking into consideration the different forecasted taxation strategies. Finally it provides the most beneficial taxation strategy for the Company. The scientific research hypothesis of the author stating that the selected tax policy makes a direct influence to the efficiency and competitiveness of the Company activities was proved to be correct.

Netiesioginiu mokesčių harmonizavimo proceso įtaka yra aktualiausia visuomenei. Harmonizavimo pasekmės įtakoja vartojimo išlaidas, lemia kainų didėjimą. Lietuvoje taikomi netiesioginių mokesčių tarifai yra derinami su Europos Sąjungoje taikomais minimaliais tarifais. Šio darbo autorius nagrinėja netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Pagrindinis dėmesys skirtas harmonizavimo proceso poveikio namų ūkiams analizei. Palyginti taikomi PVM tarifai ir lengvatos valstybėse narėse. Apibendrinti apmokestinimo akcizo mokesčių pasikeitimai, įstojus į Europos Sąjungą. Išanalizuoti alui, vynui, benzinui, cigarams ir cigarilėms taikomi akcizo mokesčio tarifai valstybėse narėse. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai. Baigiamajame darbe buvo naudojami empiriniai tyrimo metodai: kontent analizė, tradicinė, dokumentų analizė. Gauti empiriniai tyrimo duomenys apibendrinti lyginimo ir analizės metodais. / The impact of indirect tax harmonization process is the most relevant aspect in respect to the society. Consequences of the harmonization are of the great effect to consumer's expenditures and it leads to an increase in prices. The tariffs of indirect taxes applied in Lithuania are harmonized in accordance with the minimal tariffs applied in the EU. The key aspect of the thesis is addressed towards the analysis of an effect of the harmonization on households.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama mokesčių našta Lietuvoje ir ES. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokia iš tikrųjų yra mokesčių našta Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, ar ji gali būti lygiavertiškai vertinama, kas tai riboja. Darbo pradžioje iškelta hipotezė, kad Lietuvoje mokesčių našta, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra didelė. Pirmoje dalyje bendrai apibūdinome mokesčių naštą, apibrėžėme jos sąvoką, išsiaiškinome mokesčių naštos įvertinimą ir tą įtakojančius veiksnius. Antroje dalyje palyginome Lietuvos ir kitų ES valstybių mokesčių naštą, jos dydį (kitimą), mokesčių naštos apskaičiavimą ribojančias sąlygas. Trečioje dalyje, išskirdami, kokie mokesčiai yra didžiausia mokes��ių našta Lietuvos mokesčių mokėtojams, kurie iš jų moka daugiausiai mokesčių, analizavome mokesčių naštos pasiskirstymą Lietuvoje. Paskutinėje dalyje apibendrinome atliktos anketinės apklausos rezultatus. Darbo pabaigoje pateikėme savo išvadas ir pasiūlymus mokesčių naštos vertinimui, mažinimui Lietuvoje. / The burden of taxation in Lithuania and EU is analyzed in this final post-graduate work. The main purpose of this research – ascertain what is real the burden of taxation in Lithuania, comparing with others EU countries, how it can be estimated, what restricts it. Hypothesis, bought in the beginning of the work, that the burden of taxation in Lithuania, comparing with others EU countries, is big. In the first part of work we described the burden of taxation, defined it‘s concept, found out the burden‘s of taxation valuation, what influences and restricts it. In the second part we compared the burden of taxation in Lithuania with others EU countries, it‘s size (changes), what restricts it‘s calculation. In the third part, separating, what taxes are the biggest burden for tax payers, which of them pay more taxes, we analyzed the burden of taxation distribution in Lithuania. In the last part we generalized results of made questionnaire inquest. In the end of work we presented our conclusions and propositions of the burden of taxation evaluation, it‘s decreasing in Lithuania.

Akcizas – vienkartinis netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros teisės aktų nustatytos prekės, išleistos vartojimui. Siekiant sukurti efektyvią Bendrijos vidaus rinką, kur vyktų laisvas prekių judėjimas, o rinkos santykių neiškreiptų skirtingas valstybių narių taikomas apmokestinimas, būtina akcizų mokestį Bendrijoje harmonizuoti. Šis procesas vyko dviem kryptimis: reglamentuojant bendrą mokesčio taikymo tvarką bei atskirų mokesčio objektų struktūrą ir tarifus. Dideli tam tikrų objektų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra viena iš priežasčių, skatinančių nelegalią prekybą. Kita vertus, net ir suderinus tarifus valstybėse narėse, kontrabanda neišnyksta, jei ekonominės sąlygos jose išlieka nevienodos. Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, Lietuva suderino nacionalinius teisės aktus su Bendrijos reikalavimais, o tam tikrus jos nustatytus tarifus turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį konkretaus akcizų objekto atžvilgiu. Akcizų reglamentavimas Europos Sąjungoje netiesiogiai padeda įgyvendinti ir kitus tikslus: skatinant alternatyvius produktus, riboti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą ir saugoti aplinką nuo taršą ir klimato kaitą sukeliančių medžiagų. / Excise duty is a one-off indirect tax levied on specific goods produced for consumption. Having as an aim the creation of effective single market of the European Community with free movement of goods and market relations undistorted by the differences in the taxation systems between the member states, it is necessary to harmonize the excise duty in the Community. This has been achieved by regulating general rules of the use of the excise tax and by setting structure and rates of certain taxable objects. One of the reasons that promote the illegal market is related to great differences in the rates of certain taxable objects in member states. On the other hand, smuggling does not come to an end having approximated tax rates if economic conditions still are not of equal base. Due to its legal commitments under the burden of the European Union, Lithuania has implemented Community law given the permission to reach the minimum excise rates in transition periods. The regulation of the excise duty in the European Union is the indirect way to implement other objectives too: by setting the system of exemptions from excise taxation regarding bio-alternatives, the European Union seeks to limit the use of natural resources and to preserve the environment from substances causing climate change and pollution.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami netiesioginiai mokesčiai. Teoriniu aspektu išanalizuota Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, pridėtinės vertės, akcizo bei muito mokesčių esmė, tarifai, teisinis reglamentavimas, taip pat analizuotas ryšys tarp netiesioginio mokesčio pajamų ir elastingumo. Netiesioginiai mokesčiai yra pakankamai svarbūs, kadangi jie sudaro daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Netiesioginių mokesčių surenkamas pajamas įtakoja įstatyminės bazės pasikeitimas, namų ūkių vartojimo išlaidų dydis, mokesčio objektų skaičiaus pasikeitimas, PVM mokėtojų skaičius, tarifų pasikeitimas, infliacija (defliacija) taip pat priklauso nuo analizuojamos prekės paklausos elastingumo. Netiesioginius mokesčius galima susieti su šešėline ekonomika. Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo mastai yra pakankamai dideli ir kasmet jie didėja. Darbo empirinė dalis parodė, kad didinti akcizo tarifą tabako gaminiams neverta, nes įvertinus tabako gaminių paklausos elastingumą bei kontrabandos mastus, prieita išvados, kad akcizo mokesčio pajamų bus surinkta mažiau nei prieš tarifo didinimą. / There is the analysis of indirect taxes of master’s paper. There is the analysis of Lithuanian tax system, value added tax (VAT), excise tax and customs tax purport, tariffs, juridical regulation by the theoretic aspect. Also there is the analysis between indirect tax revenues and elasticity theory. The indirect taxes are very important, because it‘s revenue a large proportion of the budget. It’s revenues depend on changes of tax law, terminal household expenses, on changes of objects number, VAT payers number, on changes of tariffs, inflation (deflation), also it depends on elasticity of analysed commodity. The indirect taxes are associate with the black/grey economy. It is embezzled by a large extent. The empirical paper part demonstrate, that to raise the excise tax tariffs it’s not worth the risk, because the revenues will be less to compare the situation before raise the tariffs.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojami mokesčių teoriniai pagrindai, mokesčių našta ir jos poveikis verslui. Teoriniu aspektu išsamiau nagrinėjami trys pagrindiniai mokesčiai (PVM, pelno mokestis, akcizai) Lietuvos statistikos departamento duomenimis turintys didžiausią lyginamąjį svorį visų Lietuvos verslo subjektų sumokėtų mokesčių sumoje, aptariama jų tarifų pokyčių galima įtaka veiklos rezultatams. Empirinėje darbo dalyje atlikta 2005-2009 m. Lietuvos verslo subjektų sumokėtų mokesčių dinaminė ir struktūrinė analizė, nagrinėjama mokesčių naštos rodiklio dinamika. Tiriama, kaip daugiausiai 2009 metais kitę mokestinių dydžių tarifai (pelno mokesčio, PVM, kuro akcizas) įtakojo šių mokesčių mokėjimą. Pritaikius daugialypę regresinę analizę analizuojama pelno mokesčio tarifo pokyčių įtaka įmonių materialinėms investicijoms. Nagrinėjama, ar PVM tarifo pokyčiai turėjo įtakos Lietuvos įmonių pardavimo pajamų pokyčiams, aiškinamasi ar dėl mokesčių tarifų pokyčių pakitusi bendra mokesčių našta galėjo lemti išaugusį pradėtų bankroto procesų skaičių Lietuvoje. / In the final bachelor’s work theoretical elements of taxes are analyzed, as well as burden of taxes and its effect to business. Three main taxes (VAT, income tax, excises) which have the largest specific influence among all paid taxes of Lithuania business subjects according to information of Lithuania department of statistics are analyzed in details in theoretical aspect. It is discussed the possible influence of their rate changes. In the empirical part of this work dynamic and structural analysis of Lithuania business subjects paid taxes in 2005-2009 is done, dynamic of rate tax burden is analyzed. It is discussed how the tax rates which had the biggest changes (income tax, VAT) in 2009 influenced payment of these taxes. Adapting multiple regression analysis influence of tax rate changes to material investments of companies is analyzed. Also it is analyzed whether changes of VAT rate had influence on Lithuania companies’ income of market changes or not, it is explored whether altered total tax burden could determine increased number of started bankrupt processes in Lithuania or not.