Išsilavinusių žmonių skaičiumi Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos valstybių, tačiau iš dalies nepateisina savos darbo rinkos lūkesčių. Nors ES švietimo pažangos ataskaita Lietuvą priskiria prie lyderių, tiek verslo, tiek studentų atstovai, tiek švietimo strategai tai vadina problema, o ne džiugia išvada. Tiktų piramidės principas: kas geriau – turėti minias diplomuotų specialistų ar garantuoti, kad aukštosios ir profesinės mokyklos rengtų daugiau specialistų, kurių reikia rinkai? Turime daugiausia jaunų išsilavinusių žmonių, o viena vieta Lietuvos aukštojoje mokykloje finansuojama mažiausiai Europos Sąjungoje. Besidriekiančios eilės šalies didmiesčių darbo biržose šiemet ilgesnės nei pernai tuo pačiu metu. Gausiausia jose – ką tik diplomus gavusių absolventų. Šioje srityje Lietuva turėtų siekti ne kuo aukštesnių, o kuo racionalesnių rezultatų. Lietuvoje universitetų, kurie rengtų mokslo elitą, užtektų ir keleto (Murauskaitė, 2009, 2010). Kvalifikuoti specialistai perviliojami į tarptautines darbo rinkas, o darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kiekybinė ir kokybinė disproporcija skatina ilgalaikę bedarbystę ir specialistų trūkumą konkrečiose pramonėse šakose (Daračienė; Čėsnienė, 2007). Lietuvoje trūksta tikslių darbo rinkos poreikių prognozių, ir dėl to rinkos poreikiai Lietuvoje neparemti studijų programų pasiūla ir turinio planavimo procesu. Nėra vieningos sistemos darbo rinkos analizei, poreikiui atlikti. Kad rinkoje būtų specialistų paklausos ir pasiūlos balansas... [toliau žr. visą tekstą] / The number of educated people in Lithuania is the leader among all European Union countries, but does not justify its own market expectations. While the EU's educational progress report attributed to the leaders of Lithuania, both in business and student representatives, the education policy-makers call this a problem, rather than the joyful conclusion. It is appropriate to the pyramid principle: what is better - to have crowds of graduates and to ensure that the vocational schools to prepare more experts to be the economy? Such a pyramid principle is installed in more than one EU country. Sweden is known as a problem in their country come to study in universities, people over the age of 28. However, in reality it is a quality mark, because such people may already know what they want. We have the most educated young people, and one Lithuanian higher education is financed at least in the European Union. Consequently, the rush to higher education is very strong, although for this and to be paid. Education - good. But in this area should seek to Lithuania at the highest possible, and as rationally as possible the results of Lithuania universities to produce scientific elites, and a number would be sufficient.

Valstybėms besivystant bei atsisakius nusistovėjusio patriarchalinio požiūrio, itin daug dėmesio skirta įtvirtinti lygioms vyrų ir moterų galimybėms, ypač darbo teisiniuose santykiuose. Palaipsniui vis daugiau moterų įsitraukia į darbo rinką lygiomis teisėmis su dirbančiais vyrais, tuo tarpu tiesioginis (ne vien finansinis) rūpinimasis šeima, vaikais tampa svarbus, ,,negėdingas“ ir vyrui, tačiau vienas ar kitas privalo daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai. Dažniausiai įsipareigojimų šeimai turi jauni, darbingi žmonės, kurie itin reikalingi šiandieninėje darbo rinkoje, todėl kiekvienoje teisinėje valstybėje įtvirtinta ne tik lygių galimybių garantija, bet kartu sukuriama palanki teisinė bazė, sudaranti sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, įgyvendinama taip vadinamoji pozityvioji diskriminacija, siekiant skatinti, aktyvinti darbo rinką ir kartu išsaugoti šeimą, kaip vertybę. Darbuotojo, turinčio įsipareigojimų šeimos nariams, interesų ratas susijęs su pareigomis šeimai, kurias tam tikrais atvejais yra sunku derinti su savo kaip darbuotojo pareigomis, vykdant darbines pareigas šeimai skiriamo laiko nelieka daug, todėl reikalinga teisinė bazė ir organizacinis mechanizmas, leidžiantis darbuotojui tinkamai derinti savo darbines ir šeimines pareigas. Pastaruoju metu tiek Europos Sąjungos mastu, tiek ir Lietuvoje itin didelis dėmesys skiriamas teisinei bazei bei jos įgyvendinimo mechanizmui, orientuotam į šeimos poreikius, leidžiant palankiai derinti šeimyninius... [toliau žr. visą tekstą] / As the states developed and abandoned the established patriarchal attitude, particularly much attention was being paid to the establishment of equal opportunities for men and women, especially in legal relationships of labour. Gradually, more women got involved in the labor market on equal rights with the working men; in the meantime direct (not just financial provision) tending for a family has become important and ‘not shameful’ for men, too; however one of them has to devote more time and attention to family. Generally, these are young and employable people who have family commitments and who are particularly needed in a contemporary labour market. Each legal state, therefore, has entrenched an equal rights guarantee as well as created a favorable legal base enabling the combining of labour and family commitments; the so-called positive discrimination is being implemented in order to promote and activate the labour market and simultaneously protect the family as a value. The circle of interests of an employee who has commitments towards family members is associated with his/her duties to the family, which are, in certain cases, difficult to combine with one’s duties at work. When performing the work-related duties, there is not much time left for family and legal basis is, therefore, required as well as an organizational mechanism that would enable the employee to suitably combine his/her job-related and family obligations. Recently, Europe and Lithuania have been paying... [to full text]

Kiekviena Europos valstybė turi savo deliktų teisės sistemą, tačiau pagrindinėmis derėtų laikyti – Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir skandinavų deliktų teisės tradicijas, kurios ir yra aptariamos šiame darbe. Be jų taip pat yra nagrinėjama Lietuvos deliktų teisės sistema, kuri iš esmės yra pasekusi Prancūzijos (generalinio delikto) teise. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Šiame darbe analizuojamos tolesnio harmonizavimo prielaidos, argumentai, tiek pagrindžiantys, tiek paneigiantys tokio deliktų teisės derinimo būtinumą, pateikiami atskirų pozicijų įvertinimai. Nepaisant prieštaravimų dėl suderintos deliktų teisės poreikio, akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai, teisės mokslininkai dirba vykdydami Trento Common Core Project tikslus ir uždavinius. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas pirmiesiems dviems, kadangi jų dalyviai paruošė svarbius, praktiškai visus deliktų teisei reikšmingus aspektus aptariančius dokumentus, kurie ateityje galėtų tapti harmonizuotos Europos deliktų teisės pagrindu. Tiek Europos deliktų teisės principų, tiek Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Every European country has its own system of tort law, but it should be considered that the main systems are French, German, English and Scandinavian, which are discussed in this paper. Lithuanian tort law system, which is mainly based on French approach, is also researched. In these days different fields of law are being harmonized, and tort law was not left aside. Separate questions already are harmonized in treaties and acts of European Union. Present harmonization is fragmentary, therefore insufficient in most scholars’ view. In this paper, presuppositions of further harmonization and arguments for and against necessity of harmonisation of tort law are analysed and evaluations of different attitudes are given. Despite disagreements for demand of harmonized tort law, some significant projects of harmonisation of tort law have been implemented at scholarly level: a project of European Civil Code is almost finished, Principles of European Tort Law have been introduced, scholars also work on Trento Common Core Project. In this paper, the main attention is paid for the first two projects because the participants of these projects have prepared important documents, which include all the essential aspects of tort law, thus these documents could become a basis for harmonized European tort law. The legal rules of Principles of European Tort Law and European Civil Code are being compared with the legal systems of aforesaid states – England, Germany, France and, of course, Lithuania... [to full text]

L'objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien. Pour donner des explications plus complètes sur le mode verbal nous avons étudié les œuvres de plusieurs grammairiens français et étrangers. Il est à noter que le trait distinctif du système temporel français, c’est la concordance des temps, fait syntaxique. Pourtant il ne faut pas comprendre la concordance des temps uniquement comme un système où les temps de la subordonnée dépendent des temps employés dans la proposition principale. Les cadres de la concordance des temps sont plus larges. Pour chaque proposition, qu'elle soit indépendante ou subordonnée, l'emploi des temps dépend du plan du récit, de tout le contexte, et avant tout du sens qu'on veut exprimer. Il est à dire que le système temporel français est beaucoup plus riche en formes temporelles que celui du lituanien. Par conséquence le transfert des formes grammaticales du français en lituanien a ses ressemblances mais il y a certaines différences. Il faut ajouter que les traducteurs lituaniens éprouvent certaines difficultés en traduisant les textes français car il n’y a pas d’équivalents pour certaines formes grammaticales. Cependant ils peuvent se servir d’autres moyens d’expression des niveaux temporels et dans ce cas les œuvres littéraires gardent leur originalité et expressivité.

Šiame darbe yra analizuojami bendrieji civilinio proceso teisės vienodinimo ir derinimo civilinėse ir komercinėse bylose teorinai ir praktiniai klausimai: tai civilinio proceso teisės samprata, istorija ir pagrindiniai šių dienų civilinio proceso teisės raidos bruožai. Taip pat pirmojoje darbo dalyje analizuojamos civilinio proceso teisės vienodinimo kliūtys bei pagrindinės civilinio proceso teisės vienodinimo priežastys arba tikslai, svarstoma kiek jos yra pagrįstos. Antroji darbo dalis yra skirta dviejų pagrindinių civilinio proceso teisės vienodinimo organizacijų pasiektiems laimėjimams išanalizuoti - tai tarptautinės privatinės teisės instituto Hagos konferencijos priimtų konvencijų ir ALI/UNIDROIT tarptautinio civilinio proceso teisės principų ir taisyklių projektui išanalizuoti bei įvertinti. Civilinio proceso teisės pasiekimai yra vertinami remiantis keliais pagrindiniais aspektais – tai jų turinio, apimties bei masto požiūriu, taip pat įvertinama jų netiesioginė įtaka civilinio proceso teisės vienodinimui. Darbe naudojami istorinis, lyginamasis-sisteminis, lingvistinis-lyginamasis ir kiti metodai. / This work is the analysis of such general issues of civil procedure law unification and approximation of civil and commercial matters, as civil procedure law concept, history, and most important features of unification and harmonisation of civil procedure law nowadays. In the first part of the work the main obstacles of unifying the civil procedural law unification are analysed as well as causes or objectives of unification of civil procedure. The second part is aimed at the analysis and evaluation of the accomplishments achieved by two major organizations of unification and harmonisation of civil procedure - the conventions of Hague Conference on Private International Law conventions and the ALI/UNIDROIT principles and rules of transnational civil procedure. The achievements of civil procedural law are evaluated based on achievements in several aspects - the content, scope and extent, as well as the indirect influence of the civil procedural law. The paper uses historical, comparative-systematic, comparative- linguistic and other methods.

Master final work, 55 pages, 12 figures, 8 tables, 40 sources of literature, in Lithuanian language. The object of research – tax administration in State Tax Authority implementing integrated information systems. The objective of research is to identify the main problems of implementation of integrated information systems of taxes and to present suggestions for its solving. The main tasks are solved: 1) to determine the objectives and principles of Lithuania and EU tax harmonization; 2) to determine the necessity of harmonization of taxes; 3) to determine the objectives and tasks of administration of taxes and its compatibility with the Europe Council directives; 4) to identify the changes of tax administration and the problems of implementation of integrated informative systems of taxes that are established in State Tax Authority and the ways of the problems solving. Research methods. In order to achieve the objective, logical analysis and synthesis, comparable analysis, the analysis of juridical documents and statistical data, the analysis of STA projects of informational systems were done; the methodics of prognostication of transactions efficiency (developed by T.Magyla and V. Bagdonas) and Pareto method were applied. The author contributed with the employees of the Department of International Information Change of Ministry of Finance doing this research. Besides, part of information was collected in the inside Intranet network of STA.

Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien. / Mūsų darbo tikslas yra išstudijuoti prancūzų kalbos tiesioginę nuosakos laikus ir jų vertimą į lietuvių kalbą. Kalbant apie tiesioginę nuosaką reikėtų pasakyti, kad vien šios nuosakos formos jau gali išreikšti laiko sąvoką. Taip pat reikėtų paminėti, kad specifinis prancūzų kalbos gramatikos bruožas yra laikų derinimas. Laikų derinimu vadiname atitikmenį, kuris reikalingas atliekamų veiksmų suvokimui ir chronologijai, kurie egzistuoja sudėtiniame sakinyje išdėstant veiksmažodžių laikus tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio. Norint suprasti, kaip veikia laikų derinimo mechanizmas, reikia stebėti, kaip keičiasi šalutinio sakinio veiksmažodžiai, kada pakinta pagrindinio sakinio veiksmažodžių laikas. Taip galima išskirti dabarties ir praeities veiksmažodžių laikų derinimo planus. Vis tik nereikėtų suprasti laikų derinimo tik kaip metodo, kai šalutinio sakinio laikų vartojimas priklauso nuo pagrindinio sakinio laikų vartojimo. Laikų derinimo sąvoka yra daug platesnė. Sakykim, derinant pasakojimo laikus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į atitinkamo laiko plano laikų derinimą, bet ir į pasakojimo prasmę, į tai, ką norima pasakyti. / Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien.

This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text] / Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą]

Conditions for the establishment of family oriented organization are analysed in this Master's work. Half-standardized (N=63) qualitative and quantitative (N=111) surveys were done. For the processing of qualitative data narrative method was chosen and quantitative data was analysed using to the Wilcoxon's test. Also analysis of documents describing the situation of family and professional roles' combination was done. Held hypotheses proved out only partially. Combination of family and professional roles is important only for the members of university which have children themselves and for a few managing persons and it goes in more informal way. There are some cases when both - family and professional interests - are met, but in the most cases it depends on the situation, circumstances and person's relations with the managers.Recommendations for the combination of family and professional roles, as one of the main factors for the creation of family oriented university, are proposed in this Master's work.

Esant dideliems saugomų duomenų kiekiams, yra svarbus našus jų apdorojimas, taigi, vartotojams reikia vis didesnio duomenų bazių našumo. Šiame darbe sprendžiama problema, kaip paskatinti duomenų bazes veikti greičiau, kai duomenų bazių lentelės turi labai daug įrašų. Todėl skiriamas dėmesys duomenų bazių spartos derinimui, ar duomenų bazių spartos optimizavimui. Išnagrinėjus duomenų bazių esamus spartinimo metodus ir priežastis, kurios mažina našumą, yra siūlomas metodas, kuris leidžia sparčiau apdoroti ir filtruoti duomenis bei greičiau pateikti vartotojui užklausos rezultatą. Darbui atlikti pasirinkta MS SQL Server duomenų bazių valdymo sistema. Eksperimento metu atliktas užklausų greičio tyrimas, palyginant sudarytą metodą su virtualių lentelių metodu. / When the amount of stored data is growing, it is very important to get them fast and users are expecting to see how database performance is rising. Using database performance tuning, or database performance optimization, it is possible to make a database system run faster. In this paper after analysis of database performance optimization and performance tuning methods was suggested a method which enables to process data from database more quick and to user to get query result faster. To perform the research the MS SQL Server Database Management System was chosen. The experiment was performed in order to evaluate how method works. The experiment results show that compared with views, this method has better query performance.