Išsilavinusių žmonių skaičiumi Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos valstybių, tačiau iš dalies nepateisina savos darbo rinkos lūkesčių. Nors ES švietimo pažangos ataskaita Lietuvą priskiria prie lyderių, tiek verslo, tiek studentų atstovai, tiek švietimo strategai tai vadina problema, o ne džiugia išvada. Tiktų piramidės principas: kas geriau – turėti minias diplomuotų specialistų ar garantuoti, kad aukštosios ir profesinės mokyklos rengtų daugiau specialistų, kurių reikia rinkai? Turime daugiausia jaunų išsilavinusių žmonių, o viena vieta Lietuvos aukštojoje mokykloje finansuojama mažiausiai Europos Sąjungoje. Besidriekiančios eilės šalies didmiesčių darbo biržose šiemet ilgesnės nei pernai tuo pačiu metu. Gausiausia jose – ką tik diplomus gavusių absolventų. Šioje srityje Lietuva turėtų siekti ne kuo aukštesnių, o kuo racionalesnių rezultatų. Lietuvoje universitetų, kurie rengtų mokslo elitą, užtektų ir keleto (Murauskaitė, 2009, 2010). Kvalifikuoti specialistai perviliojami į tarptautines darbo rinkas, o darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kiekybinė ir kokybinė disproporcija skatina ilgalaikę bedarbystę ir specialistų trūkumą konkrečiose pramonėse šakose (Daračienė; Čėsnienė, 2007). Lietuvoje trūksta tikslių darbo rinkos poreikių prognozių, ir dėl to rinkos poreikiai Lietuvoje neparemti studijų programų pasiūla ir turinio planavimo procesu. Nėra vieningos sistemos darbo rinkos analizei, poreikiui atlikti. Kad rinkoje būtų specialistų paklausos ir pasiūlos balansas... [toliau žr. visą tekstą] / The number of educated people in Lithuania is the leader among all European Union countries, but does not justify its own market expectations. While the EU's educational progress report attributed to the leaders of Lithuania, both in business and student representatives, the education policy-makers call this a problem, rather than the joyful conclusion. It is appropriate to the pyramid principle: what is better - to have crowds of graduates and to ensure that the vocational schools to prepare more experts to be the economy? Such a pyramid principle is installed in more than one EU country. Sweden is known as a problem in their country come to study in universities, people over the age of 28. However, in reality it is a quality mark, because such people may already know what they want. We have the most educated young people, and one Lithuanian higher education is financed at least in the European Union. Consequently, the rush to higher education is very strong, although for this and to be paid. Education - good. But in this area should seek to Lithuania at the highest possible, and as rationally as possible the results of Lithuania universities to produce scientific elites, and a number would be sufficient.

Darbo tikslas. Nustatyti LSMU ir ASU studentų požiūrio į buities ekologiją sąsajas su studijų programa bei praktine veikla. Uždaviniai. Išanalizuoti aukštųjų mokyklų studijų programas, susijusias su ekologijos mokslais; įvertinti studentų, studijuojančių ekologijos mokslus, žinias apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai; nustatyti žinių apie buities ekologiją sąsajas su studijų programa bei praktine veikla. Tyrimo metodika. Empirinio tyrimo analizės objektas - studentų elgesys buityje ir studijų programų bei praktinės veiklos atspindys. Darbe naudoti tyrimo metodai: studentų anketinė apklausa; lyginamoji, vertinamoji ir statistinė analizė. Rezultatai. Apklausti 374 studentai, studijuojantys 17 – oje skirtingų Lietuvos sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetų studijų programų, susijusių su ekologijos mokslais. Tyrimo metu nustatyta, kad daugumos studijų programų studentai turi palyginti geras deklaratyviąsias žinias, tačiau nustatytas reikšmingas procedūrinių ir veiksmingumo žinių trūkumas. Išvados ir praktinės rekomendacijos. LSMU ir ASU studentai, studijuojantys ekologijos mokslus, turi pakankamas žinias apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingų studijų programų studentų turimų žinių buities ekologijos srityje bei nepakankamos teorinių žinių apie buities ekologiją sąsajos su praktine veikla. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, studijų dalykuose, susijusiuose su ekologijos mokslais... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Identify Lithuanian university of health sciences and Aleksandras Stulginskis university students approach to the ecological household links to study program and practical activities. Objectives. To analyze the high-school study programs related to ecological sciences; assess students, studying ecological sciences, knowledge of household ecology and its impact on health; to identify knowledge about the ecological household links to the study program and the practical activities. Methods. Research object - student behavior at home and its connection to study programs and practice reflection. Methods: structured group of individuals (students) questionnaire; comparative, evaluative and statistical analysis. Results. Interviewed 374 students studying in 17th different Lithuanian university of health sciences and Aleksandras Stulginskis university undergraduate and postgraduate degree programs, related to the ecological sciences. The study found that the majority of students have relatively good declarable ecological knowledge, but it is a significant lack of procedural (performance) and effectiveness knowledge. Conclusions and practical recommendations. No statistically significant differences has been identified between the different study programs students existing household ecology knowledge. However, the study established a weak knowledge of the ecology interface with domestic practices. It is recommended, in study subjects related to ecology, to seek... [to full text]