Dalykinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kuriuo turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens atlikėjas, priimdamas sprendimus. Etikos teorija yra reikšminga tuo, jog susistemina įprastus principus, argumentuoja, kodėl kai kurie veiksmai yra moralūs, o kai kurie ne; nurodo tų veiksmų sprendimų variantus. Organizacijų etika saugo institucijas nuo išteklių švaistymo, paslaugų dubliavimo bei nereikalingų paslaugų atsiradimo. Esminis visuotinės kokybės vadybos programos dalykas – bendrovės gaminių ir paslaugų tobulinimas. Šiandien etikos kodeksas – organizacinės etikos reiškinys, rašytinis kontraktas tarp organizacijos/profesijos ir visuomenės; tai organizacijos kultūros kūrimo, vertybių įgyvendinimo priemonė, kurios veiksmingumą sustiprina kiti etikos institucionalizacijos struktūriniai elementai. Tai yra etikos infrastruktūra – visa sudėtinga etikos vadybos sistema (etikos komitetai, konsultantai, informacijos tinklai, etc.). / The data about the quality of services bring the attention of those who provide health services to the interests of patients, their demands and perception of treatment. They are useful while planning programmes, evaluating and estimating fields which should be improved. They are also the indicators of low quality services and their improvement. The aim of my work is to clarify the quality of the services provided in the public institution – the Department of Obstetrics and Gynaecology of Kaunas University of Medicine Hospital, to analyse the existing conceptions of the systems of the healthcare quality, to make inquiries of the staff and patients and to compare the received results, to make the recommendations for improving the quality of the work and services. The object of my research is Kaunas University of Medicine Hospital – one of the largest medical institutions in Lithuania, providing the people of Kaunas and the whole Lithuania with the specialized services of health care of the highest qualification . The research was fulfilled in 2005. The size of the work are … pages, there are …. tables and …. figures. The close research of the work of the institutions very often reveal the inadequacy of the declared values and the everyday practical work. While fulfilling the ethical audit the everyday working activities and the basic values, the policy of ethics, the systems of management and the expectations of shareholders, staff, providers, customers and local community are... [to full text]

Magistro darbo objektas – etinių gairių diegimas Lietuvos bibliotekose, pasirinktas dėl profesinės etikos problemų aktualumo bei vis didėjančios etikos reikšmės šiuolaikinėje visuomenėje. Darbo tikslas – atskleisti etikos reikšmę Lietuvos bibliotekų veikloje ir išanalizuoti, kaip bibliotekininkai suvokia etikos problemų svarbą. Naudojantis dokumentų ir duomenų analizės, sisteminimo metodais, bei atlikus empirinį tyrimą daromos išvados, kad iki šiol etikos diegimas bibliotekose nebuvo sistemingas procesas, o etikos diegimas nėra prioritetinis. / The subject matter of the Master’s Thesis is the implementation of guidelines for ethics in libraries of Lithuania. Such subject matter has been chosen because of the relevance of problems related to professional ethics and ever-increasing significance of ethics in modern society. The purpose of the Thesis is to disclose the meaning of ethics in activities of the Lithuanian libraries and to analyse the perception by librarians of the importance of ethics-related problems. The survey results have disclosed that the respondents, the largest number of whom is professionals with a long length of service, do not have an adequate perception of the importance and relevancy of professional ethics in their work.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

Kiekviena Europos valstybė turi savo deliktų teisės sistemą, tačiau pagrindinėmis derėtų laikyti – Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir skandinavų deliktų teisės tradicijas, kurios ir yra aptariamos šiame darbe. Be jų taip pat yra nagrinėjama Lietuvos deliktų teisės sistema, kuri iš esmės yra pasekusi Prancūzijos (generalinio delikto) teise. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Šiame darbe analizuojamos tolesnio harmonizavimo prielaidos, argumentai, tiek pagrindžiantys, tiek paneigiantys tokio deliktų teisės derinimo būtinumą, pateikiami atskirų pozicijų įvertinimai. Nepaisant prieštaravimų dėl suderintos deliktų teisės poreikio, akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai, teisės mokslininkai dirba vykdydami Trento Common Core Project tikslus ir uždavinius. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas pirmiesiems dviems, kadangi jų dalyviai paruošė svarbius, praktiškai visus deliktų teisei reikšmingus aspektus aptariančius dokumentus, kurie ateityje galėtų tapti harmonizuotos Europos deliktų teisės pagrindu. Tiek Europos deliktų teisės principų, tiek Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Every European country has its own system of tort law, but it should be considered that the main systems are French, German, English and Scandinavian, which are discussed in this paper. Lithuanian tort law system, which is mainly based on French approach, is also researched. In these days different fields of law are being harmonized, and tort law was not left aside. Separate questions already are harmonized in treaties and acts of European Union. Present harmonization is fragmentary, therefore insufficient in most scholars’ view. In this paper, presuppositions of further harmonization and arguments for and against necessity of harmonisation of tort law are analysed and evaluations of different attitudes are given. Despite disagreements for demand of harmonized tort law, some significant projects of harmonisation of tort law have been implemented at scholarly level: a project of European Civil Code is almost finished, Principles of European Tort Law have been introduced, scholars also work on Trento Common Core Project. In this paper, the main attention is paid for the first two projects because the participants of these projects have prepared important documents, which include all the essential aspects of tort law, thus these documents could become a basis for harmonized European tort law. The legal rules of Principles of European Tort Law and European Civil Code are being compared with the legal systems of aforesaid states – England, Germany, France and, of course, Lithuania... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojama nusikaltimų valstybės tarnybai esmė, piktnaudžiavimo sudėtis (BK 228 straipsnis) plačiąją prasme: subjektas, subjektyvieji požymiai, objektas, objektyvieji požymiai, sankcija, didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties padarinys, jos nustatymo aspektai, nusikaltimo padarymo motyvas Pasiremiant įvairių autorių nuomone, tiek ir Lietuvos teismų praktika, užsienio šalių pareiginių nusikaltimų analize darbe yra analizuojamas piktnaudžiavimo nusikaltimo bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu, santykis, jų kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų vertinimas. Atliekant nuosprendžių analize piktnaudžiavimas analizuojamas kaip teisminės praktikos reiškinys. Siekiama atskleisti pareiginių nusikaltimų ir pažeidimų skirtumus. Analizės atlikimui pasirinktas istorinis ir lyginamasis metodais. Pasinaudojant istoriniu metodu atlikta istorinė apžvalga. Lyginamasis metodas buvo panaudotas lyginant įvairių šalių nusikaltimus valstybės tarnybai. Analizuojant remtasi teismų nuosprendžiais, moksliniais darbais, įvairiais straipsniais, baudžiamosios teisės literatūra. / In final paper analyzes the public servic nature of crime and the abuse of the composition (CC-228) in the wider sense: subject, subjective attributes, object atributes, objective cvidence signs, the penalty, significant harm as a consequence of the abuse ended, they were determinedaspects of the crime committed by reason of the choice of different authors, both and Lithuanian judicial practice, foreign official crime anglysis work is analyzed, abuse and other criminal offenses relating to abuse of authority or misuse of power, a ratio of two different assessment of offenses. The anglysis of the criminal misuse of the anglysis of case law phenomenon. The ai mis to reveal the official primes and violations of the differences. The analytical performance of selected historical and comparative methods. Trought a historical overview of the historical approach taken. The comparative method was used for comparing different countries, crimes against the public service. The analysis was based on judicial decisions, academic writings, various articles, criminal law literature.

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Šis principas suponuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti dirbti; teisę laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybę laisvai pasirinkti veiklos rūšį ir profesiją. Laisvė pasirinkti darbą reiškia ir tai, kad asmuo savo noru gali nedirbti. Laisvės principas leidžia žmogui priimti sprendimus dirbti nuolatinį arba terminuotą darbą, dirbti ne visą darbo laiką, t.y. būti iš dalies užimtam. / The purpose of final work for master‘s degree is to examine the legal basis of seasonal work in the Republic of Lithuania, to estimate the particular regulatory features of seasonal work, to underline the main problems, to give recommendations and conclusions. The purpose of final work for master‘s degree is elaborated by setting problems that determined the following structure of final work for master‘s degree: in the first part of work the author analyses the theoretic aspects of seasonal work that are concerned with the concept of seasonal work and the labour contracts for seasonal work and their fundamental features; in the second part of final work for master‘s degree the author gives particular regulatory features for seasonal work in the Republic of Lithuania (making labour contracts for seasonal work, changing and breaking them, working hours and the time of breaks, the salary, also there is provided the analysis of seasonal, temporal, and terminal labour contracts).

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta tema „Elgesio kodeksai: jų vieta ir reikšmė reglamentuojant neteisėtos ir žalingos informacijos platinimą kompiuteriniuose tinkluose“. Elgesio kodeksais reglamentuojančiais neteisėtos ir žalingos informacijos platinimą kompiuteriniuose tinkluose Lietuvoje susidomėta palyginti neseniai, tačiau didesnę plataus interneto naudojimo patirtį turinčiose šalyse ji yra nenauja ir kelianti nemažai diskusijų. Dauguma valstybių vienu ar kitu būdu reguliuoja internete skelbiamą turinį: arba per bendruosius viešosios informacijos publikavimą reglamentuojančius teisės aktus arba per specialiai kompiuteriniams tinklams skirtus savireguliacinius elgesio kodeksus. Lietuvos Respublikoje, skirtingai nuo Europos Sąjungoje egzistuojančio teisinio reguliavimo, žalingos ir neteisėtos informacijos platinimas kompiuteriniuose tinkluose yra pernelyg griežtai reguliuojamas, paliekant labai siaurą terpę savireguliacijai. / The master's degree thesis contains the analysis of conduct codes: their place and meaning in regulation of illegal and harmful information disseminating in computerized networks. In Lithuania Republic, the problem of self-regulation of conduct codes and their place and meaning in regulation of illegal and harmful information disseminating in computerized networks became of interest comparatively not long ago, but in the countries more experienced in wide Internet usage this problem is nor new and raises quite many discussions. Most countries regulate the contents of information published in computerized networks in one or another way: by means of common regulatory provisions governing public information release or by means of specifically computerized networks-tailored conduct codes. In Lithuania Republic, contrary to legal regulations existing in the European Union, release of illegal and harmful information to computerized networks is regulated so strictly with a little space left for self-regulation by conduct codes.

Šiame diplominiame darbe nagrinėjamas civilinių teisių gynybos institutas – savigyna. Lietuvoje ji buvo žinoma nuo seniausių laikų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, savigyna buvo uždrausta. Kadangi šiuolaikinėje Lietuvos civilinėje teisėje šis institutas atsirado kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu, Lietuvos teisės teoretikų jis dar beveik neanalizuotas. Teismų praktika taikant savigyną reglamentuojančias teisės normas irgi labai nedidelė. Visa tai nulėmė autoriaus pasirinkimą plačiau paanalizuoti savigyną Lietuvos civilinėje teisėje. Darbe magistrantas atskleidžia savigynos teisinę prigimtį, t. y. nurodo jos vietą civilinių teisių gynybos sistemoje. Autorius prieina išvadą, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse savigyna įtvirtinta kaip viena iš neteisminių civilinių teisių gynybos formų. Magistrantas analizuoja savigynos sąvokos ir turinio probleminius aspektus. Atsižvelgdamas į tai, kaip savigyna Lietuvoje buvo suprantama Statutų galiojimo ir vėlesniais laikais, ir remdamasis savigynos samprata kitų valstybių civiliniuose įstatymuose, jis konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse savigynos samprata yra nepagrįstai susiaurinta. Remiantis atliktu tyrimu, siūloma keisti kai kurias savigyną reglamentuojančias teisės normas. Darbe pateikiama savigynos būdų samprata. Plačiau analizuojamas vienas iš jų – daikto sulaikymas. Magistro darbo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant daikto sulaikymo teisę reglamentuojančias normas praktiškai gali kilti tam... [to full text] / Presented work analyses the institute of the defence of civil rights – self-defence. It has been known in Lithuania for a very long time. Self-defence was forbidden when Lithuania was occupied by the Soviet Union. As this institute only appeared in the modern civil law in Lithuania together with the new Civil Code, it has not yet been analyzed by Lithuanian law theoreticians in more detail. Practice of courts applying legal norms which regulate self-defence is also limited. All the above mentioned reasons have influenced the author’s decision to analyze civil-defense in the Lithuanian civil law in greater detail.

Katalikų bažnyčios ir Lietuvos Respublikos institucijoms intensyviai bendradarbiaujant, aktualiu tampa teisinių sistemų derinimas. Tam pagrindą suteikia Šventojo sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis, apibrėžianti teisinius bendradarbiavimo pagrindus. O taip pat Bažnyčios kanonų kodekse įtvirtinta nuostata, kad civiliniai įstatymai minimi Bažnyčios teisėje galioja su tomis pačiomis pasekmėmis ir kanonų teisėje tiek, kiek jie nėra priešingi dieviškajai teisei, ir jei kanonų teisė nenustato kitaip. Ypač svarbiu teisinių sistemų suderinamumą laikytume baudžiamosios teisės sferoje. Atsižvelgiant į pastarąsias aktualijas darbo pagrindiniu tikslu tapo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Katalik����� bažnyčios kanonų teisės apibrėžiamų bausmių bei numatomų jų taikymo praktikų palyginimas. / Active collaboration between institutions of Catholic Church and Republic of Lithuania implies importance of coordination between those legislation systems. The foundation for such cooperation ensures the Treaty between the Holy Seat and Republic of Lithuania, which determines the juridical aspect of the collaboration. Also Canon Law of the Church contains the provision that Civil Law, which is mentioned in Canon Law, obtains the same consequences when Civil Law makes no objection to Canon Law. It is especially important to expose the compatibility in field of Criminal Law. Considering the late events the main objective of the work is the comparison of penalties and applications of Penal Code of the Lithuanian Republic and the penalties of the Code of Canon Law. To reach the goal of the work it was juxtaposed the concepts of “penalty” and “offense”. Also it was examined and compared the variety of sanctions in civil and ecclesiastical law. It was established principal similarities and differences between civil and canon law definitions and penalty applications for some particular crimes.