Šiame darbe pasirinkta ištirti, kokie administraciniai teisės pažeidimai sutinkami Lietuvos aplinkosaugoje nuo 1998 iki 2005 metų. Administraciniai teisės pažeidimai aplinkosaugoje buvo analizuojami Lietuvos ir regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) lygmenyse, išanalizuota padarytų pažeidimų žala aplinkos komponentams, remiantis administraciniu teisės pažeidimo kodeksu, išanalizuota, kokios administracinės nuobaudos, aplinkybės, kada rašomas ir nerašomas administracinis teisės pažeidimų protokolas už aplinkosauginius pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų analizei atlikti buvo panaudoti Valstybės aplinkos apsaugos inspekcijos kontrolės rezultatai. Remiantis šiais duomenimis paaiškėjo, kad daugiausiai išaiškinama gyvūnijos apsaugos, išskyrus 1998 metais – atmosferos apsaugos, o mažiausiai nuo 1998 – 1999 metų miškų apsaugos, bei 1999 – 2005 metais pareigybinių pažeidimų. Buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į administracinius teisės pažeidimus aplinkosaugoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad administraciniais teisės pažeidimais aplinkosaugoje daugiau domisi vyrai. 15 % apklaustųjų žino, kad Lietuvoje daugiausiai išaiškinama gyvūnijos apsaugos pažeidimų bei 10 % žino, kad mažiausiai - pareigybinių pažeidimų. 87% respondentų teigia, kad administracinė atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus yra būtina. 61% respondentų teigia, kad šiuo metu skiriamos baudos neužtikrina auklėjamojo poveikio administraciniams teisės pažeidėjams. 7... [to full text] / In the thesis it was chosen to investigate the administrative violations of law found in the field of environmental protection in Lithuania between 1998 and 2005. The administrative violations of law were analyzed in the levels of Lithuania and REPD (Regional Environmental Protection Departments), the damage caused to the environmental components was analyzed basing on the Code of Administrative Violations of Law, the administrative penalties, the circumstances subject to drawing up and not drawing up a report for violation of environmental protection laws were discussed. The data got from the State Environmental Protection Inspectorate were used for the investigation of the administrative law violations. Basing on the data it appeared that the greatest number of disclosed violations was in fauna protection, except in 1998 when violations in atmosphere protection prevailed, and the smallest number of the disclosed violations in 1998-1999 was in forest protection and in 1999-2005 - in the field of professional misconduct. The poll was carried out in order to find out the population’s attitude towards the administrative law violations in the field of environmental protection. The research showed that males were more interested in administrative law violations in the field of environmental protection. 15% of the respondents know that the greatest part of all the disclosed violations was in fauna protection and 10% of them know that the disclosure of the professional... [to full text]

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis “Disponavimas pornografinio turinio dalykais“ nustato baudžiamąją atsakomybę už pornografijos gaminimą, platinimą, reklamavimą ir viešą demonstravimą. Straipsnis skiria pornografiją į pilnamečių asmenų ir vaikų pornografiją. Nors ši veika yra kriminalizuota, praktikoje LR BK 309 straipsnis taikomas retai dėl keblumų, kylančių internetinėje erdvėje – fiziniai ir juridiniai asmenys gali lengvai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog beveik pusė interneto vartotojų ieško pornografinio turinio dalykų bei tai, kad juos gauti galima ir lietuviškose interneto svetainėse, kyla klausimas ar yra būtinumas drausti suaugusių asmenų pornografiją, juolab, kad LR BK disponavimą pornografinio turinio dalykais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o šios samprata keičiasi kartu su visuomene skirtingais jos gyvavimo tarpsniais. Taip pat JAV pornografiją priskiria žodžio laisvei ir numato, kad ją gina Pirmoji Konstitucijos pataisa. Analogiškai tokią laisvę numato ir LR Konsitucija, todėl pilnamečių asmenų pornografijos draudimas riboja ir varžo visai ne pornografiją, o piliečių moralinės nepriklausomybės laisvę. Be abejo, kartu su pornografijos legalizavimu atsiranda pareiga užtikrinti tinkamą nepilnamečių asmenų apsaugą nuo neigiamos informacijos. Lietuvos įstatymai tinkamai neapibrėžia vaikų pornografijos sąvokos – Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintame pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžime... [toliau žr. visą tekstą] / The 309 article of the Lithuanian Criminal code, “Possesion of pornographic content”, determines criminal liability for the possession, production, distribution, advertising and public exposure of pornographic material. Although this behavior is criminalized, the beforementioned article is rarely put into practice because of problems with the online space - natural and legal persons can easily avoid criminal liability. Given the fact, that nearly half of Internet users are looking for pornographic material and that this content can be found on Lithuanian websites, a question arises whether there is a need to prohibit aldult pornography, especially that the Lithuanian Criminal code classifies possesion of pornographic content as crimes agains morality but the concept of morality is understood depending on the society and the way it changes in different periods of time. The United States attribute pornography to the freedom of expression and it is protected by the First Amendment. The same way Lithuanian Constitution describes a feedom of expression, so the prohibition of adult pornography does not actually prohibit pornography - it prohibits moral independency and freedom of speech. Of course, along with the legalization of pornography, there is an obligation to ensure adequate protection of minors from harmful information. Lihuanian law does not have a proper definition of child pornography. The definition of pornographic information established in the Public Information... [to full text]

Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]

Magistro darbo, kurio tema yra „Europos socialinės chartijos (pataisytos) ir Europos socialinės apsaugos kodekso nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje“, pagrindinis tikslas - atskleisti Europos socialinės chartijos (pataisytos) bei Europos socialinės apsaugos kodekso vietą Lietuvos teisinėje sistemoje, įtaką socialinių teisių įgyvendinimui bei praktinio taikymo galimybes. 1996 m. Europos socialinėje Chartijoje (pataisytoje) įtvirtinta daugelis ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių. Pataisytosios Chartijos 12 straipsnio 2 punkte kaip valstybės tinkamos socialinės apsaugos rodiklis yra įvardijamas Socialinės apsaugos kodeksas, kuris nustato minimalius socialinės apsaugos standartus, todėl jo tikslas yra užtikrinti minimalią apsaugą įvairiais socialinės rizikos atvejais ir išlaikyti bei skatinti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą. Pataisyta Chartija yra tarptautinė sutartis, kurioje, be kitų sudėtinių tarptautinės sutarties elementų, yra įtvirtintas ir įsipareigojimų kontrolės mechanizmas. Pagrindinė kontrolės forma pasireiškia per valstybių pranešimų teikimą, o fakultatyvinė – per kolektyvinių skundų teikimą. Pagrindinė Europos socialinės chartijos nuostatų įgyvendinimo kontrolės institucija – Europos socialinių teisių komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų yra teisiniu požiūriu vertinti, ar susitariančių šalių teisės aktai ir praktika atitinka jų įsipareigojimus pagal Pataisytą Chartiją. Pabrėžtina, kad Lietuva ratifikuodama Europos socialinę chartiją (pataisytą)... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of Master degree work which theme is “The Implementation of the Provisions of the European Social Charter (as Amended) and the European Code of Social Security“, to reveal the position of European Social Charter (as Amended) and European Code of Social Security in the legal system of Lithuania, influence to implementation of social rights and possibility of practical applying. European Social Charter (as Amended) has involved many economical, social and cultural rights. The indicator of suitable social security is regulates in the Article 12 (2) of the Charter (as Amended). This indicator should be European Code of Social Security which determines minimal social standards. The aim of this Code is to vouch a minimal security on various social risks and maintain and promote social security on the right level. European Social Charter (as Amended) is an international agreement. Apart the main parts of an international agreement, The Charter contains of mechanism of commitments control too. The main control’s form is a presentation of countries notifications, a severable form – a presentation of participative complaints. The main institution of the implementation of European Social Charters’ (as Amended) provisions is The Committee of European Social rights, which function is to judge on whether contracting parties law instruments and practice correspond with obligations under the Charter. It is point out that Lithuania refused to recognise the right to prefer the... [to full text]

In master study is analyzed the problem of code of doctor’s ethics in legal dimension. The relevance of doctor’s ethics is highlighted by the new viewpoints in Lithuanians’ lives, often not corresponding with the old understanding of ethics, which is natural for Lithuanian mentality. The objective of the research is to research the role of doctor’s ethics code in the formation of medical practice and while growing the society’s interest in the quality of doctor-patient relation and to analyze the interaction between Lithuania’s doctor’s ethics principles and law that fine-tunes health care in Lithuania. IN study was made the research with the purpose to analyze the interaction between the principles of doctor’s ethics code and the principles of Lithuania’s law that fine-tunes the health care. The results of the research show that the set of analyzed pieces of legislation does not guarantee the universal definition of doctor’s ethics norms and. For this reason the relevance of doctor’s ethics code exists.

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

Author compares Labour Law in aspect of an Employment Contract (entering into a Contract and Contract realization) of five Member States: the Lithuanian Republic, the United Kingdom, the Italy Republic, the Poland Republic and the Hungary Republic; also identifice the correspondence of 5 Member States Labour Law in aspect of an Employment Contract to the requirements of the EU Member States Law. Information could be helpfull for students, experts of Labour Law and Laymen.

The Article 176 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania provides the criminal liability for employers or responsible persons who infringed the labour safety rules and regulations in case of the accident, emergency that had or could have serious consequences. Much more fatal accidents at work and particularly at the construction industry, transport, wood manufacturing happen in Lithuania than in other states of the European Union. The main reasons for the accidents are “the human factor” and poor discharge of the duties fulfilled by employers and employees. The criminal cases regarding the Article 176 of the Criminal Code mentioned above are tried in the district courts as in the first instance courts. One may submit a petition for appeal to the appeal and cassation courts due to the judgments made by the courts of first instance. There were penalties from 4 to 50 minimum standards of living imposed on the persons who committed the mentioned criminal offences by the court practice and they were analysed in the Master Thesis. These penalties are very inadequate for the suffered conseguences grievous bodily harm. The European Union and other states criminal law provide stricter and more various kinds of penalties for the criminal offences listed in the area of infringement of labour safety regulations. There is no a right and unanimous criminal policy structured in Lithuania in the respect of the criminal offences provided in the Article 176 of the Criminal Code of... [to full text]

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]