Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]

In allen europäischen Staaten wird der Grundsatz des Rechtes auf angemessenes Prozessgericht zubilligt. Jedem Menchen wird nicht nur Möglichkeit gesichert, damit das Urteil durchgesehen wird, sondern auch das Recht auf das angemessene Prozessgericht erster Instanz. Auf diese Weise wird in vielen Staaten das Recht des Berufungsgerichtes auf Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung anerkannt. Auf traditionelle Weise werden im Zivilverfahrensrecht zwei Arten von Berufung unterschieden: die gänzliche (unbeschränkte) Berufung und teilweise (beschränkte) Berufung. Die Zurückweisung im System der gänzlichen und teilweisen Berufung wird verschieden eingeschätzt. In dieser Arbeit wird der Grundsatz des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung erörtert, auch die Beschränkung dieses Rechtes bei der Analyse der jedem Modell typischen Merkmale. Dabei wird die Erfahrung von Frankreich, Österreich, Polen, BRD (Bundesrepublik Deutschland) und Litauens beim Reglamentieren des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Gericht erster Instanz zur neuen Behandlung. Im Zivilprozessrecht Litauens gilt ab 1. Januar 1999 das Modell der teilweisen Berufung. Die Zurückweisung wird behandelt, um auf die Frage zu antworten: in welchen Maβ muβ die Beschränkung des Rechtes auf Zurückweisung im ZPO Litauen sein, damit die Berufungsgerichte dieses Recht auf... [to full text]

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]

Teisminė gynyba – instrumentas asmens pažeistoms ar ginčijamoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Ši teisė yra aktuali ir problematiška dėl ginčo ir teisminio proceso ypatumo – priešingų šalių interesų buvimo, be to, savo interesą turi ir valstybė (visuomenė), kadangi teismų sistema reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų, laiko išteklių. Šio mokslinio tyrimo aktualumą lemia ne vien substancinio pobūdžio priežastys. 2011 m. birželio 21 d. priimtas įstatymas, kuriuo pakeista nemažai Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatų (dažnai vadinama civilinio proceso reforma), įskaitant procesą apeliacinės instancijos teisme reguliuojančių teisės normų, be to, principinių, apibūdinančių šį institutą, apeliacijos teisės reikšmę civiliniame procese. Pastarąjį dešimtį ar net pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse pasikeitė apeliacijos esmė, tačiau kitose, priešingai, išlaikoma apeliacijos suvokimo ir teisinio reguliavimo tradicija. Visa tai nulėmė poreikį įvertinti savąją apeliacijos esmę bei nustatyti kokios priežastys lemia apeliacijos reformas. Autorė šiame darbe siekė išspręsti apeliacijos esmės problemą ir darė prielaidą, kad problema per se nelaikytina problema, jos išsprendimas turi duoti teigiamą rezultatą ir būti paspirtis tolimesniems tyrimams. Išanalizavusi teisę į teisminę gynybą ir apeliaciją, autorė ieškojo teisės į teisminę gynybą ir apeliacijos santykio išraiškos, analizavo ir persvarstė kai kuriuos civilinio proceso moksle įprastais tapusius argumentus... [toliau žr. visą tekstą] / On the 21st of June 2012 a law has been adopted by which Lithuanian Code of civil procedure was amended significantly (the amendment so–called “the reform of civil procedure”), including regulation of procedures in instance of appeal. This motivates to analyze and make revaluation of essence of appeal in Lithuania. The analysis is also needed because in past decade and even past few years many of European countries have totally reformed their appeal systems. However, legal regulation amendments are not the only matter which causes the relevancy of appeal and its relation to the right to judicial defence. There are some substantial reasons, e. g. dispute and civil procedure in their nature have contrary interests of parties, moreover, the state and society has interests which do not comply with interests of parties. This is caused by consumption of financial, time and human resources. There are various papers and theses on the right to judicial defence and appeal, but, to take note, the object of them differs from the essence of appeal and its relation to the right to judicial defence or, moreover, is fragmental – focused only on the restrictions related to limits of appeal by the value of dispute (which is already abolished) or other fragmental subjects. The result of this work demonstrates that the essence of appeal in Lithuania is to be described as the instrument to control the legality and reasonability of the courts of first instance decisions. Appeal in Lithuania is to... [to full text]