Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos daugiaprofilinės ligoninės N skyriaus darbuotojų nuomonę apie konfliktų valdymą. Uždaviniai. 1. Įvertinti Lietuvos daugiaprofilinės ligoninės N skyriaus darbuotojų požiūrį į konfliktus darbe ir jų priežastis; 2. Atskleisti vyraujančias konfliktų valdymo strategijas tarp Lietuvos daugiaprofilinės ligoninės N skyriaus darbuotojų; 3. Įvertinti Lietuvos daugiaprofilinės ligoninės N skyriaus darbuotojų ketinimus gilinti žinias konfliktų valdymo srityje. Tyrimo metodika. Tyrime objektas – darbuotojai, dirbantys Lietuvos daugiaprofilinės ligoninės N klinikoje. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Naudotas T. Killman konflikto būdo instrumentas. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydžio, buvo taikytas tikslus Fisher's arba Monte Carlo (mažoms imtims) ir asimptominis χ2 kriterijus. Tyrimo kintamųjų struktūrai tirti panaudotas faktorinės analizės metodas. Rezultatai. Daugiau nei pusė respondentų (67,4 proc.) konfliktus įvertino visiškai neigiamai, visiškai teigiamai konfliktus vertina tik 7,2 proc. darbuotojų. Pseudokonfliktus, kaip dažniausiai vykstančius, įvardino 34,9 proc., tarpasmeninius – 31,0 proc. darbuotojų. Pusė respondentų (50,0 proc.), esant konfliktinei situacijai, naudoja vengimo strategiją, 27 proc. apklaustųjų bando ieškoti kompromiso ir tik 2 proc. bendradarbiauja. Didžioji dalis respondentų 76,9 proc. norėtų gilinti savo žinias šioje srityje... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To reveal employees opinion on conflict management in N division of Lithuania multi-division hospital. Objectives. 1. Rate employees opinion on conflict at the workplace and conflict management in N division in Lithuanian multi-division hospital; 2. Reveal prevailing conflict management strategies among employees; 3. Reveal employees intention to deepen their knowledge of conflict management. Methods. Study object – employees of N division of Lithuanian multi-division hospital. Study questionnaire along with T. Killman conflict mode instrument was used. For qualitative assessment of interdependence of variables the chi-square (χ2) test was used. Depending on the size of the sample, Fisher or Monte Carlo (for small samples) and asymptomatic χ2 criterion were used. Factor analysis was used to investigate the structure of study variables. Results. More than half of the respondents (67.4 %) evaluated conflicts as a completely negative object and only 7.2 % of employees see it as a positive object. Pseudo conflicts, as usually occurring in the workplace, were named by 34.9 %, interpersonal – 31.0 % and structural – 22.9 % of employees. In a conflict situation half of the respondents (50.0 %) are using avoidance strategies, 27 % - are trying to find a compromise and only 2 % of employees cooperate. The majority of the respondents (76.9 %) would like to deepen their knowledge in this area. Most acceptable conflict management knowledge and skill development... [to full text]

Magistro darbo, kurio tema yra „Europos socialinės chartijos (pataisytos) ir Europos socialinės apsaugos kodekso nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje“, pagrindinis tikslas - atskleisti Europos socialinės chartijos (pataisytos) bei Europos socialinės apsaugos kodekso vietą Lietuvos teisinėje sistemoje, įtaką socialinių teisių įgyvendinimui bei praktinio taikymo galimybes. 1996 m. Europos socialinėje Chartijoje (pataisytoje) įtvirtinta daugelis ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių. Pataisytosios Chartijos 12 straipsnio 2 punkte kaip valstybės tinkamos socialinės apsaugos rodiklis yra įvardijamas Socialinės apsaugos kodeksas, kuris nustato minimalius socialinės apsaugos standartus, todėl jo tikslas yra užtikrinti minimalią apsaugą įvairiais socialinės rizikos atvejais ir išlaikyti bei skatinti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą. Pataisyta Chartija yra tarptautinė sutartis, kurioje, be kitų sudėtinių tarptautinės sutarties elementų, yra įtvirtintas ir įsipareigojimų kontrolės mechanizmas. Pagrindinė kontrolės forma pasireiškia per valstybių pranešimų teikimą, o fakultatyvinė – per kolektyvinių skundų teikimą. Pagrindinė Europos socialinės chartijos nuostatų įgyvendinimo kontrolės institucija – Europos socialinių teisių komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų yra teisiniu požiūriu vertinti, ar susitariančių šalių teisės aktai ir praktika atitinka jų įsipareigojimus pagal Pataisytą Chartiją. Pabrėžtina, kad Lietuva ratifikuodama Europos socialinę chartiją (pataisytą)... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of Master degree work which theme is “The Implementation of the Provisions of the European Social Charter (as Amended) and the European Code of Social Security“, to reveal the position of European Social Charter (as Amended) and European Code of Social Security in the legal system of Lithuania, influence to implementation of social rights and possibility of practical applying. European Social Charter (as Amended) has involved many economical, social and cultural rights. The indicator of suitable social security is regulates in the Article 12 (2) of the Charter (as Amended). This indicator should be European Code of Social Security which determines minimal social standards. The aim of this Code is to vouch a minimal security on various social risks and maintain and promote social security on the right level. European Social Charter (as Amended) is an international agreement. Apart the main parts of an international agreement, The Charter contains of mechanism of commitments control too. The main control’s form is a presentation of countries notifications, a severable form – a presentation of participative complaints. The main institution of the implementation of European Social Charters’ (as Amended) provisions is The Committee of European Social rights, which function is to judge on whether contracting parties law instruments and practice correspond with obligations under the Charter. It is point out that Lithuania refused to recognise the right to prefer the... [to full text]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]