Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]

Magistro darbe teoriniu ir praktiniu aspektu analizuojamas kolektyvinis tarnautojų teisių ir interesų gynimas valstybės tarnyboje. Tyrimo pradžioje apibrėžiama valstybės tarnautojo samprata bei jų rūšys, kurios bendriausia prasme lemia kolektyvinio atstovavimo teisių apimtį bei joms taikomus apribojimus. Detaliai aptariama valstybės tarnautojų teisė jungtis į organizacijas kaip būtina kolektyvinio atstovavimo prielaida bei teisės jungtis į organizacijas teisinio reguliavimo ypatumai, įtvirtinti tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Analizuojant valstybės tarnautojų teisę jungtis į organizacijas, atskirai išskiriami statutiniai ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys valstybės tarnautojai. Darbe analizuojami socialinės partnerystės kaip efektyvios interesų derinimo priemonės įgyvendinimo valstybės tarnyboje ypatumai, atskirai aptariant socialinės partnerystės įgyvendinimo formas valstybės tarnyboje. Tiriamos socialinio dialogo plėtojimo valstybės tarnyboje pielaidos bei pabrėžiamas informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimo valstybės tarnyboje būtinumas, siekiant tinkamo ir efektyvaus valstybės tarnautojų teisių ir interesų gynimo. Aptariamos kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo valstybės tarnyboje problemos ir tendencijos. Apžvelgiami kolektyvinių darbo ginčų, kilusių valstybės tarnyboje, sprendimo metodai bei pateikiami pasiūlymai dėl pozityviųjų metodų plėtojimo, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus valstybės tarnyboje. / This master paper presents the analysis of the collective defence of civil servants’ rights and interests in the civil service in theory and in practice. The concept of a civil servant and its kinds are defined at the beginning of the research that in the most common meaning determine the scope of the collective advocacy rights as well as the restrictions applied to them. The right of civil servants to join the organisations which is viewed as a necessary presumption of collective bargaining is discussed in great detail. Moreover, the peculiarities of legal regulations of the right to join the organisations are pointed out at national and international levels. The distinctive features of social partnerships as an implementation of effective means of interest adjustment in the civil service are analysed in this study whereas the forms of social partnership implementation are discussed separately. The presumptions of the development of a social dialogue in the civil service are discussed while highlighting the necessity of the implementation of information and consultation procedures in the civil service with the view to appropriate and efficient advocacy of the civil servant rights and interests. The problems and tendencies of collective bargaining regarding the conclusion of collective agreements in the civil service are also set out and discussed. Collective work disagreements that arose in the civil service are viewed and the resolution methods as well as proposed... [to full text]