Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.