Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]

Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.