Santrauka Trišaliai susitarimai: teisinis statusas, įtaka ir reikšmė kolektyviniams darbo santykiams Šiame darbe nagrinėjamas trišalių susitarimų institutas ir jo ypatumai Lietuvos darbo teisėje, analizuojant bei vertinant Darbo kodekse, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias trišalių susitarimų statusą, jų sudarymo ypatumus, reikšmę bei įtaką kolektyviniams darbo santykiams. Darbe pateikiama trumpa trišalės partnerystės atsiradimo ir įsitvirtinimo tarptautiniu mastu istorijos analizė. Didelis dėmesys skiriamas trišalės partnerystės reglamentavimui Lietuvos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ir kolektyvinės derybos apibrėžiamos plačiai – pateikiama kolektyvinių derybų sąvoka, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, analizuojami pagrindiniai kolektyvinių derybų principai, kolektyvinių derybų šalys, apibrėžiant jų teisinį statusą, be to plačiau paaiškinami informavimo ir konsultavimo institutai ir jų svarba kolektyviniams darbo santykiams. Nustatomas trišalių susitarimų teisinis statusas ir su juo susiję ypatumai Lietuvos darbo teisėje. Įtvirtinama trišalė partnerystė įkuriant paritetines trišalės socialinės partnerystės organizacijas, kurių kompetencijai patikėta spręsti valstybiniu lygiu kylančius ekonomikos, socialinius ir su darbo santykiais susijusius klausimus. Viena tokių organizacijų - Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Darbe analizuojamas jos įkūrimas, sudarymas, priimami... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Tripartite Agreements - Legal Position, Impact and Significance for Collective Labour Relations This article investigates the institute of tripartite agreements and its peculiarity to Lithuanian labour law, analyzing and estimating attitudes based on Lithuanian Labour code, other legal acts and international legal acts, which regulate the status of tripartite agreements, its peculiarity of making it, significance and impact on collective labour relations. There is a brief introduction of three - party partnership uprising and entrench historical analyze. A great attention is given to regulation of three – party partnership in Lithuanian and in international legal acts. Either collective bargaining is generally described in this article – there are introduced the conception of collective bargaining, its parties, legal status, besides there is a comprehensive explanation of conveyance and consulting institutes and their importance to collective labour relations. Determine legal status of the tripartite agreements and the labour law peculiarity connected with it. The three – party partnership is based on tripartite social organisations which are trusted to solve problems bounded to economical, social and labour relations in the country. The Tripartite council of Lithuanian Republic is one of these organisations. Its establishment, formation, enacting of legal acts and their legal meaning is analyzed in this article. In the last part of this article is analyzed the... [to full text]

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

SANTRAUKA Profesinių sąjungų teisinis statusas svarbus ne tik pačiai profesinei sąjungai kaip savarankiškam subjektui, ne tik kaip darbuotojų atstovui, bet ir kaip organizacijai, darančiai įtaką teisės aktų leidybai ir dalyvaujančiai politiniuose procesuose. Šio darbo įžangoje nurodomas temos aktualumas, originalumas ir naujumas, pagrindinis tikslas, tyrimo objektas bei metodai, naudota literatūra. Darbą sudaro trys skyriai: I Profesinių sąjungų padėtis, II Profesinių sąjungų statusas kolektyviniuose darbo santykiuose, III Profesinių sąjungų statusas individualiuose darbo santykiuose. I skyrių sudaro šešios dalys. Svarbiausia trumpai aptarti profesinės sąjungos teisinio statuso raidą, naudojant istorinį metodą, lyginant šios organizacijos statuso kitimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Asociacijos laisvės principą, kuris yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip vienas iš pamatinių svarbiausių principų, įtvirtintas pagrindiniam Lietuvos teisės akte – LR konstitucijoje ir sudarantis įstatyminį pagrindą kurtis profesinėms sąjungoms. Norint atskleisti šio darbo temą, analizuojama profesinės sąjungos samprata ir pagrindiniai bruožai, atskleidžiantys šios organizacijos statusą ir vietą darbo teisės sistemoje. Steigimo ir registravimo procedūros trūkumai, reglamentavimo nesutapimai. Kadangi profesinė sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, disponuojantis savo turtu, tai ne mažiau svarbus klausimas – turto padalijimas tarp profesinių sąjungų, atkūrus... [toliau žr. visą tekstą] / The legal status of the trade unions SUMMARY The legal status of the trade unions is essential not only in its capacity of an independent body or the one of an employees representative but also as to an organization that affects the legislative acts issuance and participates in the political process. The opening part of this paper covers this topic’s actuality, originality and novelty, its main objective, research domain and methods and the literature referred to. The paper is comprised of three parts: 1. The Trade Union Status; 2. The Trade union Status in relation to collective labor; 3. The trade Union Status in relation to individual labor. The first part consists of six sections. It is important to discuss in short the evolution of a trade union legal status using historical methodology and comparing the changes of this organization’s status both in Lithuania and internationally. The freedom of associations recognized internationally as one the major principles is affirmed in the fundamental legislative act of Lithuania – the Constitution of Lithuania - which forms the basis to set up trade unions. In order to outline this topic the analysis of the concept and main characteristics elaborates on the organization’s status and place in the labor law system. Founding and registration procedures drawbacks as well as regulations’ inconsistencies are also covered by this analysis. Since the trade unions being a juridical organization with limited civil responsibilities dispose... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]