The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text]

This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text] / Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text]