The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze the linguistic development of Lithuanian children adopted to Italy focusing on the expression of action (and state) as one of the most important communicative tasks; to define the stages of acquisition of Italian as a second language, the speed with which the stages occur and the factors that influence it; to investigate the position of Lithuanian in the linguistic repertoire of the adopted children. In order to achieve these goals a sociolinguistic survey of adoptive parents has been conducted, adopted children have been observed for a year after the adoption, spontaneous speech data were collected of one selected child, the data then has been transcribed and annotated for analysis with the program CHILDES, a detailed analysis of the expression of action / state has been conducted. Summarizing the results of the research, the dissertation confirms that the adopted children rapidly acquire the new language (L2), they reach a very high level of linguistic quality, comparable to that of the native speakers, even though their acquisition is completely (or mostly) natural and not formal. The expression of action / state starts by using pragmatic principles and gradually passing to the grammatical ones whereas the grammar is acquired in a typical evolving sequence. Even the second language acquisition of the older adopted children has some similarities with the children’s mother tongue acquisition (L1). Age is not the major factor that... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – ištirti iš Lietuvos į Italiją įvaikintų vaikų kalbos raidą po įvaikinimo, didžiausią dėmesį skiriant veiksmo raiškai, kaip vienai svarbiausių komunikacijos tikslų; nustatyti antrosios, italų, kalbos įsisavinimo etapus, spartą ir ją lemiančius veiksnius; išsiaiškinti lietuvių kalbos padėtį įvaikintų vaikų kalbiniame repertuare. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta sociolingvistinė įtėvių apklausa, metus laiko po įvaikinimo stebėti vaikai ir rinkti tyrimui pasirinkto vaiko spontaninės kalbos duomenys, kurie vėliau transkribuoti ir užkoduoti analizei pagal programą CHILDES, atlikta išsami veiksmo / būsenos raiškos raidos analizė. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiama, kad įvaikinti vaikai itin sparčiai įsisavina naują (K2) kalbą, jie pasiekia labai aukštą, gimtakalbiams prilyginamą, tikslinės kalbos kokybės lygį nepaisant to, kad jų kalbos įsisavinimas yra vien tik (ar daugiausia) natūralus, o ne formalus. Veiksmo raiškos raida vyksta palaipsniui nuo pragmatinių principų pereinant prie gramatinių, o gramatika įsisavinama tipiškai, sudėtingėjančia seka. Net ir vyresnių įvaikintų vaikų antrosios kalbos įsisavinimas turi tam tikrų panašumų su mažų gimtakalbių (K1) vaikų raida. Amžius nėra pagrindinis veiksnys, leidžiantis įvaikintiems vaikams greitai ir sėkmingai įsisavinti naują kalbą. Didžiausią įtaką turi tarptautinio įvaikinimo situacijoje palanki kalbinė aplinka. Per metus naujoji kalba tampa visai ar beveik vienintelė... [toliau žr. visą tekstą]