Darbe analizuojama 1980 m. Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo praktika Lietuvos teismuose, papildyta tarptautine šios srities bylų praktika. Pirmojoje darbo dalyje aptarti svarbiausi teoriniai klausimai, apžvelgtas šios kategorijos klausimų reglamentavimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, aktualūs proceso klausimai. Antroji darbo dalis – dviejų Lietuvos teismuose nagrinėtų vaikų grąžinimo pagal Konvenciją bylų teorinė ir praktinė analizė, ypač prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo aspektu. Rinau byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Vokietiją atitinka teisinį reguliavimą, tarptautinę praktiką ir teisės doktriną, tačiau yra abejotinas vaikų interesų aspektu. Procesas vyko ilgai, mergaitė spėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, prisirišti prie ją neteisėtai Lietuvoje laikiusios motinos ir kartu gyvenusio brolio. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį interpretavo siaurai. Dėl ilgai užsitęsusio proceso galbūt buvo pažeistos vaiko tėvo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Manic bylos baigtis atitiko tikruosius vaiko interesus ir apsaugojo jį nuo galimos psichologinės traumos grįžus gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį teismas interpretavo plačiau, nei priimta teismų praktikoje. Dėl šio sprendimo galėtų kilti teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is analyzed The 1980 Hague Convention‘s on the Civil Aspects of International Child Abduction implementation in Lithuanian courts, supplemented by international case law in this area. The first part of the work is to discuss the most important theoretical questions, look at the legal regulation in international, the European Union and national level, the actual procedure questions. The second part of the work is to consider the theoretical and practical analysis of two child abduction cases heard in Lithuanian courts, in particular the priority of children's rights and interests of the principle point of view. In the Rinau case, the decision to return the child to Germany in accordance with legal regulation, international law and legal doctrine, but it is questionable in the light of child's interests. The process protracted, and the girl managed to adapt to the new environment, took a fancy to her mother and brother who lived together. The court failed to consider all the relevant circumstances of the Convention and narrowly interpreted paragraph 1 b of the Article 13 of the Convention. Because of the long-lasted procedure it may have been violated the father‘s rights under the Article 8 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. The judgement in the Manic case fulfiled actual interests of the child and prevented him from possible psychological trauma determined by return to live in the United Kingdom, but paragraph 1 b of the Article 13 of... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojami bendrieji civilinio proceso teisės vienodinimo ir derinimo civilinėse ir komercinėse bylose teorinai ir praktiniai klausimai: tai civilinio proceso teisės samprata, istorija ir pagrindiniai šių dienų civilinio proceso teisės raidos bruožai. Taip pat pirmojoje darbo dalyje analizuojamos civilinio proceso teisės vienodinimo kliūtys bei pagrindinės civilinio proceso teisės vienodinimo priežastys arba tikslai, svarstoma kiek jos yra pagrįstos. Antroji darbo dalis yra skirta dviejų pagrindinių civilinio proceso teisės vienodinimo organizacijų pasiektiems laimėjimams išanalizuoti - tai tarptautinės privatinės teisės instituto Hagos konferencijos priimtų konvencijų ir ALI/UNIDROIT tarptautinio civilinio proceso teisės principų ir taisyklių projektui išanalizuoti bei įvertinti. Civilinio proceso teisės pasiekimai yra vertinami remiantis keliais pagrindiniais aspektais – tai jų turinio, apimties bei masto požiūriu, taip pat įvertinama jų netiesioginė įtaka civilinio proceso teisės vienodinimui. Darbe naudojami istorinis, lyginamasis-sisteminis, lingvistinis-lyginamasis ir kiti metodai. / This work is the analysis of such general issues of civil procedure law unification and approximation of civil and commercial matters, as civil procedure law concept, history, and most important features of unification and harmonisation of civil procedure law nowadays. In the first part of the work the main obstacles of unifying the civil procedural law unification are analysed as well as causes or objectives of unification of civil procedure. The second part is aimed at the analysis and evaluation of the accomplishments achieved by two major organizations of unification and harmonisation of civil procedure - the conventions of Hague Conference on Private International Law conventions and the ALI/UNIDROIT principles and rules of transnational civil procedure. The achievements of civil procedural law are evaluated based on achievements in several aspects - the content, scope and extent, as well as the indirect influence of the civil procedural law. The paper uses historical, comparative-systematic, comparative- linguistic and other methods.