• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 9
  • Tagged with
  • 9
  • 9
  • 7
  • 5
  • 4
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Šešėlinės ekonomikos ir antiekonomikos tendencijos Lietuvos versle / Tendencies of shadow economy and antieconomy in lithuanian business

Romanko, Lidija 26 June 2014 (has links)
Šešėlinė ekonomika - tai žmonių veiklos opozicija valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Jos mastai, formos ir pasireiškimo būdai nuolat keičiasi, kadangi šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Pasak Gedimino Kirkilo, šešėlinė ekonomika – tai rykštė visoms valstybėms. Šešėlinė ekonomika iškreipia oficialiąją statistiką, todėl ja besiremianti politika gali tapti nepatikima ar tiesiog neracionali. Kita, dar didesnė šešėlinės ekonomikos žala šalies ūkiui - tai, kad sąžiningi mokesčių mokėtojai turi mokėti už nemokančiuosius. Mokesčių nemokėjimas - ne kas kita kaip vagystė iš tų, kurie mokesčius moka, arba iš tų, kurie turi verstis iš mažesnių valstybės išmokų. Visa tai stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visoms šalims šešėlinės ekonomikos augimo ribojimas yra aktualus klausimas. Taigi šiame darbe bus stengiamasi išanalizuoti šešėlinės ekonomikos aspektus bei antiekonomikos padarinius. / The shadow economy is the people's opposition to government actions and norms. Its capacity, forms and expression methods are constantly changing, whereas the informal economy is very flexible to adapt to the regulatory changes, and even morality changes. Any new ban or restriction extends the area of the shadow economy, and thus its specific scale and form. According to Gediminas Kirkilas, shadow economy - the scourge for all countries. Shadow economy distorts official statistics, so the development of policy may become unreliable or simply irrational. Other, more serious economic damage is the fact that honest taxpayers have to pay for those who don’t pay taxes. Tax non-payment is nothing more than a theft from those who pay taxes. All this is hampering economic growth, so restriction of shadow economy growth in almost all countries is a relevant issue. Thus, in this work will be analyze aspects of the shadow economy and antieconomy consequences.
2

Šešėlinės ekonomikos mastas: Ar galime kuo nors tikėti? / The size of shadow economy: ca we trust someone?

Narvydas, Simonas 27 June 2014 (has links)
Šiame darbe remiantis pinigų paklausos metodu vertinamas paklaidų korekcijos modelis (VECM), kurio pagalba gaunamas šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje įvertis, 1995 – 2010 metų laikotarpiu. Didelis dėmesys skiriamas šešėlinės ekonomikos sampratai, apibrėžimui, ją lemiantiems veiksniams, pateikiama vertinimo metodų apžvalga, taip pat skiriamas dėmesys modelyje naudojamų kintamųjų nestacionarumo ir kointegruotumo problemai. Gauti rezultatai atskleidžia, jog šešėlinės ekonomikos dinamiką galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1995 – 1999 metų pirmoji pusė kuriame šešėlinė ekonomika buvo aukščiausiame lygyje (nagrinėjamu laikotarpiu), t.y. vidutiniškai ~40,2 % nuo BVP. Antrasis laikotarpis – akivaizdus šešėlio mažėjimo periodas, užsitęsęs laikotarpyje nuo 1999 metų antrosios pusės iki pasaulinės krizės pradžios 2008-ųjų viduryje. Šiuo laikotarpiu vidutinis šešėlio mastas buvo apie 31,3 % nuo BVP, o laikotarpio pabaigoje buvo net nukritęs iki 26 % nuo BVP. Ir trečiasis periodas laikotarpyje nuo 2008-ųjų metų II-ojo ketvirčio iki 2010 metų pabaigos, kai krizės pasėkoje vėl išaugo šešėlio mastas iki 32-34 % nuo BVP. Įverčius palyginus su kitų tyrimų rezultatais matyti kad šie skiriasi, nors svyravimų kryptys sutampa. Ekonometrinė analizė atliekama naudojant Eviews 6 ir MS Excel programinę įrangą. / In this paper, we estimate the size and the evoliuton of shadow economy in Lithuania over the period 1995 – 2010, using a vector error correction model (VECM). A special attention was given to definition of the shadow economy and the main causes of determining the shadow economy. Also the short review of methods how to estimate shadow economy was presented. A big attention was givent to non-stationarity and cointegration of variables. The results indicate that in Lithuania we can bring three different periods of shadow economy dynamics: at the first one between 1995 – 1999QII the highest level is recorded, the average approximately 40,2 % of GDP. In later period till world crisis begins in midle of 2008, we have all time decreasing level of shadow economy. The average approximately 31,3 % of GDP, and the minimum value 26 % of GDP reaches at the end of mentioned period. During 2008QIV – 2010 period shadow ecomony increases to 32-34 % of GDP. This estimate we compare with other searches, and the result we get is at different levels of GDP, but the direction of the curves is the same. Econometric analysis is performed using Eviews 6 and MS Excel packages.
3

Šešėlinės ekonomikos būklės Lietuvoje vertinimas / Evaluation of shadow economy condition in Lithuania and analysis of minimizing means

Šimonytė, Laura 08 January 2007 (has links)
Lietuvoje šešėlinės ekonomikos augimas pastaraisiais metais sulėtėjo, tačiau šešėlinės ekonomikos pozicijos mūsų šalyje yra pakankamai tvirtos ir daro neigiamą įtaką valstybės ekonomikos vystymuisi. Svarbu ištirti teorinius ir praktinius šešėlinės ekonomikos vertinimo, prevencijos aspektus, kadangi Lietuvoje nėra atliekamas pastovus šešėlinės ekonomikos vertinimas, o kova su šešėline ekonomika vykdoma naikinant pasekmes, bet ne priežastis, neužtikrinant efektyvios prevencijos. Magistro darbo tikslas išnagrinėti šešėlinės ekonomikos būklę ir įvertinti šešėlinės ekonomikos prevencijos priemones Lietuvoje. Tuo tikslu naudojant bendramokslinį loginės, sisteminės analizės, statistinės informacijos loginės analizės, lyginamosios analizės metodus, atskleista šešėlinės ekonomikos samprata, išnagrinėti šešėlinės ekonomikos Lietuvoje funkcionavimo mechanizmo ypatumai, pateikta šešėlinės ekonomikos vertinimo metodika, išanalizuoti šešėlinės ekonomikos Lietuvoje pokyčiai ir priemones jai mažinti. Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariama šešėlinės ekonomikos samprata, išnagrinėjami įvairūs sampratos aspektai. Antrojoje darbo dalyje atskleidžiami šešėlinės ekonomikos funkcionavimo mechanizmai – priežastys, kodėl šešėlinė ekonomika susiformuoja, ją sąlygojantys veiksniai, pasekmės valstybės ekonominiam gyvenimui. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjami metodai, kurie įvairiose šalyse naudojami šešėlinei ekonomikai identifikuoti ir įvertinti. Ketvirtoje darbo dalyje... [to full text] / The growth of shadow economy has recently slowed down in Lithuania, but the shadow economy still forms a great part of economy and is a loss for the society. It is important to analyze theoretical and practical aspects of shadow economy evaluation and prevention, because Lithuania’s government does not make periodical researches of shadow economy; the fight against the shadow economy is mostly against its results, not the reasons, not assuring efficient prevention of shadow economy. The aim of this Master Paper is to analyze measures and means of shadow economy minimizing. Seeking for this aim, and using the method of logical, systemic analysis, statistical information analysis, comparative analysis the shadow economy concepts, functional aspects, were analyzed, as well as the methods of shadow economy evaluation, the results of shadow economy in Lithuania and abroad, and means to minimize it. The Master paper contains four main parts. The first part analyzes theoretical and practical aspects of the concept „shadow economy”. The second part of the Paper presents the functional mechanism of shadow economy, theoretical theories describing the reasons and results of shadow economy. The third part analysis methods for shadow economy evaluation and measurement. The forth part of the Paper presents the research of shadow economy results in Lithuania and foreign countries; this part disuses means of shadow economy prevention used in Lithuanian and abroad. At the end of the forth... [to full text]
4

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir jos vertinimas / Non-observed economy in Lithuania and the estimation of it

Bertaitytė, Simona 09 January 2007 (has links)
Oficialiai neapskaityta ekonomika apima visus oficialiosios statistikos neapskaitytus, bet į BVP įskaičiuojamus sandorius. Neapskaitoma ekonomika 2005 m. sudarė 18.7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Šešėlinė ekonomika iškreipia oficialiąją statistiką, stabdo ekonomikos augimą, todėl būtina ją tirti, fiksuoti, ieškoti būdų ją pažaboti. Pagrindinis šio darbo tikslas - įvertinus šešėlinės ekonomikos susidarymo priežastis, šaltinius, mastą Lietuvoje, numatyti Lietuvai tinkamiausias šešėlinės ekonomikos prevencijos kryptis. Darbą sudaro 3 dalys: šešėlinės ekonomikos apžvalga, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje įvertinimas ir šešėlinės ekonomikos prevencija. Pirmojoje darbo dalyje pateikta susisteminta įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teorinė medžiaga apie šešėlinės ekonomikos koncepciją, tyrimo metodus, susidarymo priežastis ir šaltinius. Antroje dalyje nagrinėjamos esminės neapskaitomos ekonomikos sritys: nedeklaruojamos įmonių pajamos, užimtumas ir darbo apmokėjimas. Vertinama veiklos rūšių pridėtinės vertės apimtis. Taip pat analizuojamos ir vertinamos šios nelegalios veiklos rūšys: nelegali alkoholio gamyba ir pardavimas, narkotinių medžiagų gamyba ir pardavimas, seksualinės paslaugos, vogtų automobilių pardavimas, nelegali audio, vaizdo ir kitų įrašų bei kompiuterinių žaidimų kopijų gamyba ir platinimas. Trečioje dalyje išanalizavus ekonomikos prevencijos priemones bei įvertinus jų efektyvumą, remiantis atlikto sociologinio tyrimo „Viešosios nuomonės tyrimas dėl... [to full text] / The non-observed economy covers all transactions included in the GDP, which are not estimated by official statistics. The share of the non–observed economy in 2005 made 18.7 per cent of the country‘s GDP. The non-observed economy distorts the official statistics, damages economic growth. That’s why it is important research and to try to smash it. The main aim of this paper is to assess the derivation and reasons of non-observed economy formation, the extent of non-observed economy in Lithuania and suppose what kind of tools of prevention we need in Lithuania. The thesis consists of three parts: stocktaking of non-observed economy, estimation of non-observed economy in Lithuania, non-observed economy prevention. The first part examines the conception of non-observed economy, the main tools of estimation, the derivation and reasons of non-observed economy formation. The second chapter examines certain areas of the non-observed economy: no declared income of enterprise, employment and earnings. Value added generated by illegal activities is taken into consideration. It is also analyzed and assessed such illegal activities: illegal production and sales of alcoholic drinks, production and sales of drug substances, sales of stolen cars, sexual services, production and sales of illegal copies of audio, video and other recordings as well as computer games. The third chapter analyses the cures for non-observed economy, assess the efficiency of them, analyses results of... [to full text]
5

Lietuvos šešėlinės ekonomikos faktorinis modeliavimas / Factor model of lithuanian shadow economy

Andriukaitis, Rimantas 08 September 2009 (has links)
Šešėlinę ekonomiką daug kas supranta kaip nelegalų verslą ar kontrabandą. Tai nėra tik vogtų daiktų realizavimas, prostitucija ar narkotikai, kuriuos privalo kontroliuoti policija ir kitos valstybės institucijos. Tačiau ir legalus verslas taip pat tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos veiklos rezultatai falsifikuojami siekiant išvengti mokesčių. Tai neteisėti sandoriai, nerealios jų vertės ir panašiai. Iš tiesų, tai sudėtingas reiškinys, iškreipiantis oficialiąją statistiką, stabdantis ekonomikos augimą. Šio darbo tikslas nustatyti ekonominius faktorius, reikšmingai įtakoja Lietuvos šešėlinę ekonomiką. Darbo eigoje apibrėžiama šešėlinė ekonomika, jos sudedamosios dalys bei vertinimo metodikos. Tyrimo metu sudaromas Lietuvos šešėlinės ekonomikos MIMIC (Multiple Indicator Multiple Causal) modelis. Tikrinamas jo suderinamumas su turimais statistiniais duomenimis. Taip pat pateikiamos trys skirtingos MIMIC modelio specifikacijos, remiantis statistiniais kriterijais jos palyginamos ir randama priimtiniausia. / There is considerable agreement internationally about the factors that determine the relative size of the underground economy and that evidence of underground activity will be captured in several economic indicators. Until recently, however, the methods that have been employed to measure the underground economy focused on only a few causal factors, one indicator, and only produced an estimate for one particular point in time. This paper presents the modeling technique that threats the underground economy as an unobservable or latent variable and incorporates multiple indicator and multiple causal variables – MIMIC model. Moreover this technique allows us to estimate the significance of each causal variable as well as each indicator. First of all the theoretical definition of the shadow economy is proposed. Further the MIMIC modeling technique is described and the emphasis is laid on the most common variables used for latter method. Subsequently, the model is defined and the corresponding economical variables of Lithuanian are chosen. Whereupon the model is estimated and respecified while nonsignificant variables and relations been removed. Finally the conclusions about the most suitable model and statistically significant variables are maid.
6

Netiesioginių mokesčių ekonominė analizė Lietuvoje / The economic analysis of indirect taxes in Lituhuania

Odminytė, Jolanta 09 September 2009 (has links)
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami netiesioginiai mokesčiai. Teoriniu aspektu išanalizuota Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, pridėtinės vertės, akcizo bei muito mokesčių esmė, tarifai, teisinis reglamentavimas, taip pat analizuotas ryšys tarp netiesioginio mokesčio pajamų ir elastingumo. Netiesioginiai mokesčiai yra pakankamai svarbūs, kadangi jie sudaro daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Netiesioginių mokesčių surenkamas pajamas įtakoja įstatyminės bazės pasikeitimas, namų ūkių vartojimo išlaidų dydis, mokesčio objektų skaičiaus pasikeitimas, PVM mokėtojų skaičius, tarifų pasikeitimas, infliacija (defliacija) taip pat priklauso nuo analizuojamos prekės paklausos elastingumo. Netiesioginius mokesčius galima susieti su šešėline ekonomika. Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo mastai yra pakankamai dideli ir kasmet jie didėja. Darbo empirinė dalis parodė, kad didinti akcizo tarifą tabako gaminiams neverta, nes įvertinus tabako gaminių paklausos elastingumą bei kontrabandos mastus, prieita išvados, kad akcizo mokesčio pajamų bus surinkta mažiau nei prieš tarifo didinimą. / There is the analysis of indirect taxes of master’s paper. There is the analysis of Lithuanian tax system, value added tax (VAT), excise tax and customs tax purport, tariffs, juridical regulation by the theoretic aspect. Also there is the analysis between indirect tax revenues and elasticity theory. The indirect taxes are very important, because it‘s revenue a large proportion of the budget. It’s revenues depend on changes of tax law, terminal household expenses, on changes of objects number, VAT payers number, on changes of tariffs, inflation (deflation), also it depends on elasticity of analysed commodity. The indirect taxes are associate with the black/grey economy. It is embezzled by a large extent. The empirical paper part demonstrate, that to raise the excise tax tariffs it’s not worth the risk, because the revenues will be less to compare the situation before raise the tariffs.
7

Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė: balansavimas tarp formalių ir neformalių taisyklių / The everyday practices of traders at the Kaunas car market: A balance between the formal and informal rules of behavior

Dievaitis, Povilas 10 June 2013 (has links)
Šio darbo tikslas – ištirti kaip vyksta naudotų automobilių verslas. Atliekant etnografiją paremtą antropologinį tyrimą ir analizuojant kasdienines automobilių turgaus erdvėje veikiančių dalyvių sąveikas bei tarpusavio santykius bus siekiama atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: Kokie formaliai įvardinami ir neformaliai konstruojami žmonių, dalyvaujančių turgaus veikloje, tarpusavio santykių principai bei taisyklės struktūruoja turgaus veiklą ir apskritai dėvėtų automobilių verslą? Kiek egzistuojantys verslą reguliuojantys įstatymai iš vienos pusės, ir posovietiniai mąstymo ir verslo kultūros elementai iš kitos, modeliuoja dėvėtų automobilių verslą, jo sampratą ir legitimacijos būdus? Uždaviniai: 1. Aprašyti taisykles, struktūruojančias naudotų automobilių verslą ir turgų kaip bendro veikimo vietą, kaip verslo santykių modelį. 2. Aprašyti taisykles, pagal kurias yra konstruojami automobilių turgaus prekeivių tarpusavio santykiai. 3. Išsiaiškinti, kokią įtaką dėvėtų automobilių verslui ir turgaus funkcionavimui daro formalus (įstatyminis) ir neformalus (mąstymo ir verslo veiklos modeliavimo stereotipai, dominuojanti verslo kultūra) kontekstai. Šio darbo analizuojamas objektas yra Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė. Apibendrinant atliktą tyrimą apie Kauno automobilių turgaus organizaciją – kaip atskirą instituciją, galima daryti prielaidą, kad turguje egzistuojantis šešėlinis verslas, yra tapęs kasdieniu kultūriniu reiškiniu. Formalių... [toliau žr. visą tekstą] / This research study entitled – The Everyday Practices of Traders at the Kaunas Car Market: A “balance” Between the Formal and Informal Rules of Behavior – articulates the process of selling and buying used cars in The Kaunas Car Market. Within this overall context I have included a comparison of the rules at play for buying and selling used cars in the German state of Hesse (Hessen). Thus, my study is designed as a pioneer work on commerce in used cars in a post-Soviet society – namely, the city of Kaunas and in a western society located in the city of Frankenberg/Eder geographically situated between the cities of Kassel and Frankfurt/Main in the Germany state of Hesse. A short comparison serves to highlight differences of behavior in a Lithuanian and a German setting. Anthropological research based on ethnographic study revealed distinct differences on rules of behavior between written regulations dictated by the state and actual practices among sellers and buyers. The timeliness of my work is reflected by a lengthy two page article entitled: “Jei bus išguita šešėlinė ekonomika, trečdalis Lietuvos mirs badu” [If the shadow economy is hunted out, a third of Lithuania will die of starvation]. This is the title in www.lrytas.lt on 22 May 2013 by Arturas Jancys. It is worth noting that Jancys is Kupiškio rajono apylinkės teismo administracijos sekretorius. The English language translation of his position is Kupiskis Region District Secretary for Court... [to full text]
8

Mokesčių sistemos pokyčių poveikis šešėlinės ekonomikos dydžiui Lietuvoje / Impact of Tax System Changes on Extent of Shadow Economy in Lithuania

Šečkutė, Vaiva 18 June 2009 (has links)
Ekonominio nuosmukio sąlygomis, fiskalinės politikos sprendimai ypač svarbūs, nes vienokie ar kitokie žingsniai gali sutrumpinti arba pailginti ir pagilinti ūkio nuosmukį. Tokiu metu ekonomikos dalyviai labai jautriai reaguoja į fiskalinės politikos klaidas. Taigi svarbu tinkamai įvertinti kiekvieno sprendimo pasekmes. Dabartinės sąlygos neleidžia didinti valstybės išlaidų bei biudžeto deficito ir taip skatinti ekonominį atsigavimą. Tenka mažinti išlaidas ir stengtis didinti pajamas labai tam nepalankiu metu. Siekiant padidinti mokestines pajamas didinant mokestinę naštą, įvertinti tik aritmetinį to rezultatą nepakanka. Teorija ir empiriniai Lietuvos ir kitų šalių biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad didesni mokesčiai ne visada lemia didesnes mokestines pajamas dėl dviejų priežasčių: dėl sumažėjusio ekonominio aktyvumo ir dėl šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo. Viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos plėtros priežasčių, kaip parodė daugelis tyrimų visame pasaulyje, yra mokestinė našta ir valstybės reguliavimas. Apibendrinus visas sąlygas Lietuvoje - ekonomikos smukimą, neigiamus ekonomikos dalyvių lūkesčius ir kita - paaiškėja, kad susidaro gana palanki aplinka šešėlinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į biudžeto surinkimo duomenis ir atliktus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad šešėlinės ekonomikos plėtra Lietuvoje galėjo lemti didesnį nei prognozuota ekonomikos smukimą. Turint omenyje mažesnį nei planuota biudžeto surinkimą ir padidinus mokesčius, galima... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic slowdown, fiscal policy decisions are very important because they can shorten or lengthen and deepen economic downturn. At these times economic actors are very sensitive to fiscal policy mistakes. So it is important to evaluate the consequences of every single decision. Today’s situation does not allow stimulation of economy by increasing government expenditure and budget deficit. One must reduce expenditure and increase revenue in such unfavourable time. While trying to increase tax revenue by increasing tax burden, it is not sufficient to evaluate only arithmetical effect. Theory and empirical Lithuanian and other countries budget collection show that higher taxes do not always bring higher tax revenue because of two reasons: lower economic activity and increase in shadow economy. According to numerous surveys, the main reason of shadow economy is tax burden and state regulation. By summing up all the conditions – economic slowdown, negative expectation of economic actors and other – it is quite clear that the conditions for shadow economy are quite favourable. Considering budget collection and surveys, increase in shadow economy could have encouraged higher than forecasted economic slowdown. Lower than planned budget collection even with higher taxes allow to forecast that further increase in tax burden would only decrease tax revenue. Furthermore, collection of separate taxes shows that the collection of those taxes which were increased, differed from... [to full text]
9

Lietuvos šešėlinės ekonomikos įtaka verslo sėkmei / Lithuania shadow economy influence to the official economy

Minelgaitė, Vaida 19 March 2009 (has links)
Tiesą sakant, priklausomybė nuo pinigų ir valdžios yra dvi pagrindinės priežastis neskaidriam ekonominiam sektoriui susiformuoti. Kad ir kaip bebūtų keista, gyvenimo faktas – tas, jog dideliam pasaulio populiacijos procentui, šešėlinis verslas tampa išgyvenimo priemone, nors Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos pareiškimu: „<...> neapskaityta ekonominė veikla, neoficialus darbas, sukčiavimas ir mokesčių vengimas ne tik kenkia šalies įvaizdžiui, ardo oficialią rinką ir konkurencingumą, bet, kartu, negailestingai griauna sąžiningą verslą<...>“. Šio darbo siekis – įvertinti ir suprasti Lietuvos šešėlinės ekonomikos poveikį verslo sėkmei arba legaliai veiklai. Atliktų tyrimų uždaviniai – interpretuoti bendrą pastarojo ekonominio reiškinio kilmės ir šaltinių analizę, apžvelgti, kaip jis atsispindi pinigų statistikoje bei kokia įtaka turi oficialiam verslui, naudojant Tanzi ir Gutmman monetarinius metodus, koreliacija bei Eilat /Zinnes regresijos funkcija. Tyrimų rezultatai apsibrėžtam periodui, nuo 1995 iki 2007 metų, parodė, jog tarp apskaitytos ir neapskaitytos ekonomikų vyrauja neigiamas ryšys, kuris išreiškia substituto efekto pozicionavimą pajamų efekto atžvilgių. Vadinasi, apskaitytoms pajamoms sumažėjus 1LT, šešėlinės pajamos išauga 16 centų. Tuo tarpu, 1LT išaugus apskaitytam BVP, neoficialusis - sumažėja 43 centais. Kitą vertus, monetarinis metodas parodė, jog šešėlinė ekonomika yra glaudžiai susijusi su oficialiais kintamaisiais, todėl norint sumažinti neapskaityto... [toliau žr. visą tekstą] / Actually, - addiction to money and governance are two main reasons why legal shadow economy arises. As strange it seems, it has not only negative impact, but also a positive one to the official economy. And it‘s a fact of life, that for a large part of the worlds population, the "shadow economy" has become a means of survival, while, accordingly to The Confederation of Lithuanian Industrialists declaration, “<…> unaccounted economic activities, illegal jobs, cheating and tax evasion harm the state, disturb the market and competition and demonstrably ruin and discredit fair business <...>”. The aim of this work - is to evaluate and understand the impact of Lithuania's shadow economy to the official one. The main goals of the research – interpellate the analysis of shadow economy genesis and origins and review how it reflects in nummary statistics or how influence officially accounted economy, using Tanzi’s and Gutmann’s monetary approaches, correlation and Eilat/Zinnes regression function. Exploration findings for the entire period of 1995-2007 confirms, that the unrecorded and recorded economies in Lithuania are negatively related, suggesting that the substitution effect dominates the income effect. And 1 LT fall in recorded income is associated with a 16 cent increase in the unrecorded economy and that a 1LT increase in recorded GDP is associated with a 43 cent decline in unrecorded income. On the other hand, monetary approach showed that shadow economy is closely related... [to full text]

Page generated in 0.0628 seconds