MIKALONYTĖ, Loreta. (2007) Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo vertinimas Magistro baigiamasis darbas Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.78 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: savivaldybė, pajamos, išlaidos, mokestinės pajamos, dotacijos. Vietos savivaldos biudžeto formavimo principus ir metodus bei kitus biudžetinio proceso teorinius pagrindus nagrinėjo K.Ehrhart, S. Schwarz-Jung, H-Welge (1996), R. Šimašius (1998), A. Astrauskas (1999), J. Bivainis, A. Butkevičius (2002), Dominique Fausser (2004), Aleknavičienė V. (2005), Philip LeBel (2005), Hcristian Fournier, Silvana Petrolese (2005), tačiau nežinoma mokslininkų, kurie lygino Lietuvos ir užsienio savivaldybių biudžetinį procesą, išskyrė Lietuvos vietos savivaldos finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo problemas užsienio savivaldybių kontekste bei nurodė jų sprendimo kryptis. Tyrimo objektas – Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas. Tyrimo tikslas – vertinti Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo teorinius ir praktinius aspektus lyginant su užsienio šalių savivaldybėmis, įvardinti problemas ir nurodyti Lietuvos savivaldybių finansavimo ir lėšų naudojimo tobulinimo kryptis. Tyrimo uždaviniai:  vertinti vietos savivaldos biudžetinio proceso teorinius pagrindus, vietos savivaldybių biudžeto formavimo principus ir metodus, fiskalinę decentralizaciją, tarpbiudžetinį lėšų paskirstymą;  vertinti užsienio šalių... [toliau žr. visą tekstą] / MIKALONYTĖ, Loreta. (2007) Evaluation of Lithuanian Municipality Financing Source and Resource Consumption MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 78 p. SUMMARY KEYWORDS: municipality, revenue, expenditure, return, subvention. The principles, methodes and other budgetary process theorical basics of local authorities budget‘s formation were studing K.Ehrhart, S. Schwarz-Jung, H-Welge (1996), R. Šimašius (1998), A. Astrauskas (1999), J. Bivainis, A. Butkevičius (2002), Dominique Fausser (2004), Aleknavičienė V. (2005), Philip LeBel (2005), Hcristian Fournier, Silvana Petrolese (2005). But we possibly can‘t find any scientist, who was comparing Lithuanian and foreign government‘s budget process, accentuated Lithuanian local government‘s financial source and recource using problems in context of foreign government, and showed it‘s solution trends. The subject of research is – Lithuanian government financial sources and practice of it. The aim of research is – to take financial sources and recources of Lithuanian government measure, also to compare it with foreign government, moreover to find out problems and to show Lithuanian government financing and source using tender tendency. The aim of research: • To explore theoretical evidence of local authorities, also the principles and methodes of budget’s formation, furthermore fiscal decentralization and interbudgetary resource distribution; • To study out financial sources and resources of... [to full text]

Ekonominio nuosmukio sąlygomis, fiskalinės politikos sprendimai ypač svarbūs, nes vienokie ar kitokie žingsniai gali sutrumpinti arba pailginti ir pagilinti ūkio nuosmukį. Tokiu metu ekonomikos dalyviai labai jautriai reaguoja į fiskalinės politikos klaidas. Taigi svarbu tinkamai įvertinti kiekvieno sprendimo pasekmes. Dabartinės sąlygos neleidžia didinti valstybės išlaidų bei biudžeto deficito ir taip skatinti ekonominį atsigavimą. Tenka mažinti išlaidas ir stengtis didinti pajamas labai tam nepalankiu metu. Siekiant padidinti mokestines pajamas didinant mokestinę naštą, įvertinti tik aritmetinį to rezultatą nepakanka. Teorija ir empiriniai Lietuvos ir kitų šalių biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad didesni mokesčiai ne visada lemia didesnes mokestines pajamas dėl dviejų priežasčių: dėl sumažėjusio ekonominio aktyvumo ir dėl šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo. Viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos plėtros priežasčių, kaip parodė daugelis tyrimų visame pasaulyje, yra mokestinė našta ir valstybės reguliavimas. Apibendrinus visas sąlygas Lietuvoje - ekonomikos smukimą, neigiamus ekonomikos dalyvių lūkesčius ir kita - paaiškėja, kad susidaro gana palanki aplinka šešėlinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į biudžeto surinkimo duomenis ir atliktus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad šešėlinės ekonomikos plėtra Lietuvoje galėjo lemti didesnį nei prognozuota ekonomikos smukimą. Turint omenyje mažesnį nei planuota biudžeto surinkimą ir padidinus mokesčius, galima... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic slowdown, fiscal policy decisions are very important because they can shorten or lengthen and deepen economic downturn. At these times economic actors are very sensitive to fiscal policy mistakes. So it is important to evaluate the consequences of every single decision. Today’s situation does not allow stimulation of economy by increasing government expenditure and budget deficit. One must reduce expenditure and increase revenue in such unfavourable time. While trying to increase tax revenue by increasing tax burden, it is not sufficient to evaluate only arithmetical effect. Theory and empirical Lithuanian and other countries budget collection show that higher taxes do not always bring higher tax revenue because of two reasons: lower economic activity and increase in shadow economy. According to numerous surveys, the main reason of shadow economy is tax burden and state regulation. By summing up all the conditions – economic slowdown, negative expectation of economic actors and other – it is quite clear that the conditions for shadow economy are quite favourable. Considering budget collection and surveys, increase in shadow economy could have encouraged higher than forecasted economic slowdown. Lower than planned budget collection even with higher taxes allow to forecast that further increase in tax burden would only decrease tax revenue. Furthermore, collection of separate taxes shows that the collection of those taxes which were increased, differed from... [to full text]

Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.

The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive mode (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, public investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. / Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe pateiktas Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas ir ištirta mokesčių tarifų didinimo įtaka valstybės biudžeto mokestinėms pajamoms. Pirmoje teorinėje dalyje nagrinėjama mokesčių sistema, apžvelgiami mokesčių tarifai ir analizuojamos valstybės pajamos. Antrame skyriuje pateikiama tyrimo metodologinė dalis. Trečiame skyriuje atliekant ekonometrinį modelį analizuojama valstybės biudžeto mokestinių pajamų dinamika ir ją lemiantys veiksniai bei atliekamas mokestinių pajamų prognozavimas. / In this master thesis the assessment of Lithuania’s tax system and increased tax rates influence on the state budget revenue research are submitted. In the first theoretical part the tax system is examined, tax rates are overviewed and state budget revenue is analyzed. In the second section the research methodology is presented. In the third part econometric model is used to analyze the dynamics of tax revenues, its determinants and the forecast is presented at the end of the paper.