Šešėlinę ekonomiką daug kas supranta kaip nelegalų verslą ar kontrabandą. Tai nėra tik vogtų daiktų realizavimas, prostitucija ar narkotikai, kuriuos privalo kontroliuoti policija ir kitos valstybės institucijos. Tačiau ir legalus verslas taip pat tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos veiklos rezultatai falsifikuojami siekiant išvengti mokesčių. Tai neteisėti sandoriai, nerealios jų vertės ir panašiai. Iš tiesų, tai sudėtingas reiškinys, iškreipiantis oficialiąją statistiką, stabdantis ekonomikos augimą. Šio darbo tikslas nustatyti ekonominius faktorius, reikšmingai įtakoja Lietuvos šešėlinę ekonomiką. Darbo eigoje apibrėžiama šešėlinė ekonomika, jos sudedamosios dalys bei vertinimo metodikos. Tyrimo metu sudaromas Lietuvos šešėlinės ekonomikos MIMIC (Multiple Indicator Multiple Causal) modelis. Tikrinamas jo suderinamumas su turimais statistiniais duomenimis. Taip pat pateikiamos trys skirtingos MIMIC modelio specifikacijos, remiantis statistiniais kriterijais jos palyginamos ir randama priimtiniausia. / There is considerable agreement internationally about the factors that determine the relative size of the underground economy and that evidence of underground activity will be captured in several economic indicators. Until recently, however, the methods that have been employed to measure the underground economy focused on only a few causal factors, one indicator, and only produced an estimate for one particular point in time. This paper presents the modeling technique that threats the underground economy as an unobservable or latent variable and incorporates multiple indicator and multiple causal variables – MIMIC model. Moreover this technique allows us to estimate the significance of each causal variable as well as each indicator. First of all the theoretical definition of the shadow economy is proposed. Further the MIMIC modeling technique is described and the emphasis is laid on the most common variables used for latter method. Subsequently, the model is defined and the corresponding economical variables of Lithuanian are chosen. Whereupon the model is estimated and respecified while nonsignificant variables and relations been removed. Finally the conclusions about the most suitable model and statistically significant variables are maid.

In this study the relationships among the land use and soil types in the entire river basin as well as in the buffer strip on the one hand, and the Lithuanian river water quality physico-chemical parameters on the other hand have been identified. The spatially based Factor analysis has been tested on river hydrochemical data from 108 sites for the period of 1999-2004. The Factor analysis enabled the identification of the main natural and anthropogenic processes (factors) determining water quality during each season of a year. As a result, monitoring stations were grouped into clusters each representing a group of stations mostly affected by a relevant factor. In addition, the suitability of world-wide used diatom-based water status assessment methods to apply under Lithuanian conditions has been assessed. The results of established water quality determining factors and the tested multivariate statistical procedures can be applied in practice when the reasons for water quality impairments are to be investigated or river monitoring network is to be optimized. The results reveal that Wastewater factor is prominent in small rivers downstream larger towns; Agro-geological factor – in northern Lithuania‘s rivers of heavy carbonated soils and intensive agriculture lands as well as in south-eastern Lithuania‘s rivers of more acidic soils; Hardly degradable organics factor – in northern and middle Lithuania‘s rivers of heavy-textured and fertile agricultural soils. The... [to full text] / Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje labai aktualu tinkamai įvertinti vandens telkinių būklę (ypač pagal biologinius kokybės elementus), nustatyti vandens telkinių būklės problemas, jas lemiančius veiksnius bei imtis adekvačių būklės gerinimo priemonių, nes to reikalauja 2000 m. įsigaliojusi ES Bendroji vandens politikos direktyva – pagrindinis vandens sritį reguliuojantis teisinis dokumentas. Šio darbo tikslas - nustatyti žemėnaudos, dirvožemių ir upių vandens fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų sąveikos dėsningumus vertinant vandens būklę. Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama sistemiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį Lietuvos upių vandens būklei ir nustatyti jų teritorinius dėsningumus bei įvertinti upių vandens būklės pagal titnagdumblius vertinimo metodų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti naudoti Lietuvos upių valstybinio monitoringo, dirvožemio ir žemės dangos duomenys pasitelkiant faktorinę analizę bei atitinkamus vienmatės statistikos metodus. Rezultatai parodė, kad upių būklę lemiančias priežastis galima patikimai pažinti, kartu vertinant hidrocheminius ir baseinų fizinių charakteristikų, dirvožemių ir žemėnaudos duomenis, jų kompleksiškai tarpusavio ryšių analizei pasitelkus tinkamus daugiamatės ir vienmatės statistikos metodus. Tokia analizė leidžia pažinti ne tik atskirus vandens ekosistemos komponentus, bet ir jų visumą kaip vieną sąveikaujančią sistemą ir priimti kokybiškesnius vandens kokybės valdymo... [toliau žr. visą tekstą]

Šis darbas skirtas Italijos verslininkų pasitenkinimo darbu analizei, naudojantis kokybinių požymių daugiamatės statistikos metodais. Duomenys yra iš Italijos Veneto regiono verslininkų tyrimo, kurį 2006 metais pradėjo Padujos universiteto Statistikos departamentas. Imtį sudaro 1216 stebėjimų iš beveik 113000 Veneto regiono (Šiaurės rytų Italija) verslininkų populiacijos. Priklausomasis kintamasis, t.y. pasitenkinimas darbu, išmatuotas ranginėje keturių taškų Likert skalėje su šiomis kategorijomis: „nepatenkintas“, „nei patenkintas, nei nepatenkintas“, „pakankamai patenkintas“ ir „patenkintas“. Paaiškinamuosius kintamuosius sudaro demografinės, firmos charakteristikos, tapimo verslininku motyvus, darbą, laisvalaikį ir ateities perspektyvas atspindintys kintamieji. Beveik visi kintamieji, taip pat ir priklausomasis, yra kategoriniai. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra išsirinkti geriausiai tokio tipo duomenims tinkantį modelį. Aptariama galimybė naudotis tiesine regresija, atlikus optimalųjį matavimo skalės transformavimą (optimal scaling), logistine regresija, prieš tai apjungus priklausomojo kintamojo rangus, daugianariu logit modeliu, analizuojant kiekvienos kategorijos tikimybę atskirai ir rangine regresija su logit ir cloglog sąryšio funkcijomis. Potencialių pasitenkinimo darbu veiksnių skaičius- pakankamai didelis (daugiau negu 30), todėl itin svarbus uždavinys yra parinkti aiškinančiuosius kintamuosius, vengiant multikolinearumo problemos. Siekiant sumažinti... [toliau žr. visą tekstą] / The paper presents job satisfaction analysis among Italian entrepreneurs using multivariate statistical techniques. Data are taken from Veneto region (North-East part of Italy) businessmen research started by Department of Statistics of Padova University at 2006. Sample consists of 1216 observations (real population is almost 113 000 entrepreneurs at this region). The outcome variable for the job satisfaction is measured on an ordered, categorical, four-point Likert scale – „dissatisfied‘“, „neither satisfied nor dissatisfied“ , „quite satisfied“ and „satisfied“. Explanatory variables include demographic items, firm characteristics, variables representing the reasons of having started the own business, items associated with work, leisure activities and future perspectives. Quite all variables, as well as the dependent one, beeing categorical, the main objective of this work is to select an appropriate model for such type of data among possible alternatives. Discussions are made on possibility to applicate linear regression with optimal scaling, binary logit for dichotomized dependent variable, multinomial logit for analysis of every single category and ordinal logistic regression with several link functions (logit and cloglog). The number of possible determinants of job satisfaction beeing quite large (there were more than 30 questionnaire items associated with job satisfaction) it was of a great importance choosing which explanatory variables should be included in the models... [to full text]

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Lietuvoje šios paslaugos vartotojų skaičius auga kiekvienais metais. Tačiau didėjant internetinės bankininkystės klientų skaičiui, daugėja ir su paslaugos vartojimu susijusių problemų. Viena didžiausių – vartotojų kompetencijos trūkumas naudojantis paslauga. Vieni nemoka atlikti paprasčiausių operacijų, o labiau patyrę vartotojai dažniausiai nebūna susipažinę su visomis internetinės bankininkystės galimybėmis. Darbe aprašomas bankininkystės žinyno modelis, sukurtas naudojant techninio rašymo principus ir pritaikytas atskiriems vartotojų segmentams. Modelio tinkamumas įvertintas atliekant eksperimentinį tyrimą, kuris susidarė iš virtualaus komandinio darbo projekto bei anketinės apklausos. / Since 1995 banks offer their clients direct access to bank accounts through internet from everywhere in the world. In Lithuania number of internet banking users is growing every year. During 9 months of year 2006, number of users has increased 24 %. More and more traditional banking features are implemented into internet banking and that makes internet banking complex. While the number of users keeps increasing, we have to face more problems too. In 2003 SEB Bankas carried out a research that indicated that one third of people do not use internet banking because they are not ignorant of this service. Beginners usually do not know how to perform basic features while advanced users are not familiar with the entire internet banking opportunities. The goal of this paper is to create an internet banking manual’s model that combines the principles of technical writing and will be adopted for separated user segments. Dual experimental research has been carried out to evaluate the created model.